zanka rašė:
Liepa, sakei, kad Donai beveik apie jausmus nešneka, nebent per aplinkui. O kaip reaguotum jei žmogus, su kuriuo jau gana seniai kartu gyveni, t.y. tarp jūsų jau nustatyta meilė, imtų ir paklaustų "ar myli mane?". Ar lengvai atsakytum? Ar nesijaustum lyg verčiama bereikalingai atsakyti į klausimą (bereikalingai ta prasme, kad atsakymas ir taip turėtų būti aiškus)?
Kartu gyventi galėčiau pradėti tik su tokiu žmogum, kurį myliu ir kuris mane myli, t.y. su kuriuo JAU yra išsiaiškinta. Dar man svarbu, kad žmogus apskritai būtų apsisprendęs, kad nebūtų jokių kitų neužbaigtų neaiškių santykių ir pan. Apskritai, man keista kaip galima kartu gyventi - nežinant kokie santykiai tarp žmonių (neapibrėžti santykiai mane stresuoja). Į santykius žiūriu labai labai rimtai, ypač į intymius.
Jeigu po kurio laiko taip paklaustų - turbūt turėčiau nujausti, kas jį galėjo suneraminti ir pasistengčiau paaiškinti. Bet šiaip esame įpratę vienas kitam nuolat sakyti žodžius "per aplinkui" (kad gera kartu, kad laimė, jog Tu esi... ir įvairūs švelnūs kreipiniai (specifiniai). Turbūt nejausčiau bereikalingai atsakinėjanti - greičiau susirūpinčiau, kodėl žmogus taip pasijuto, gal mažiau dėmesio skiriu ir pan. Žodžiu, gal pradėčiau analizuoti savo išraiškas.
Kaip jau minėjau, vienoks elgesys "dera" mylint, kitoks šiaip draugaujant, dar kitoks neutraliai. Galbūt tiktai galvoje susiklosto tų santykių "modelis" pagal nerašytą abiejų žmonių susitarimą, bet jo paprastai laikomasi, išlaikomas maždaug vienodas lygmuo.
Bent jau man - santykiai turi savo hierarchiją, aš juos tarsi sudėlioju į apskritimus (prie pat manęs, šiek tiek tolėliau artimame žiede, ir "transuraninės planetos" - visai kaip Saulės sistemoje)