uogaa raš?:
Pelene,
kas tai yra prigimtine savybe? ir kaip jos issivysto? greiciausiai jos ir vystosi nuo poreikio, nuo gabumu..
t.y. mus visus itakoja aplinka.. prie jos taikytis tam tikromis savybemis yra naturalu..
Jau pakankamai anksti pas vaika matosi ar jis etikas, ar logikas, sensorikas ar intuitas, eks/intraversija jau kurkas sunkiau, veliau pasimato, kaip ir i/racionalumas. Manau, kad net kiekviena tipa skatinti, spausti, duoti erdve reikia skirtingai, visa tai siejasi ir su skirtingais poreikiais. Aplinka labai itakoja, bet ji nekeicia prigimties.
ir jeigu musu prigimtine savybe suvokti aplinka.. izvelgti struktura ir t.t. ir pan.. pvz. ismokti skaityti, vairuoti ir t.t. ir pan. tai ar tikrai tai yra mutavimas?.. nes tai istobulinta, praugdyta.. ?
ir kas gali ivertinti kad tokiu budu mes nuslopinam savo prigimtines savybes..?
idomiai cia
. Tai tu galvoji, kad vienas tipas gali mokytis vairuoti, kitas ne? Cia esme ne ka gali ismokti ir pasiekti, bet koks kelias, budas tai daryti. Kiek jegu atiduodama ir kokia veikla arciausiai sirdies, kur save labiausiai realizuoji. Kokia forma isisamoninama informacija. Kaip ir atmintis pas vienus regimoji, pas kitus menamoji ir t.t.
Aplinka suvokia kiekvianas skirtingai, bet tai dar nereiskia, kad kazkurie teisingai, o kazkurie klaidingai.
gal tai emocijos?
grazu - negrazu, skanu - neskanu..
Vienam tai gali buti emocijos, kitam faktu pastebejimas, treciam idejos kabliukas, ketvirtam medziaga apmastymui.
pelene, manau tikrai tavo tikslas nera sukurti atmosfera su monstriukais..
cia kazko isizeidei.. ar supykai..?
Vaje, nieko panasaus. As ne taip jau greitai isizeidziu ir uzpykstu. Pakankamai laisvai priimu, stengiuosi isgirsti ir kitokio mastymo, supratimo, suvokimo ir t.t. poziuri. Visgi idomu suvokti kitokia zmogaus mastysena. Tik, gal as truputi, tokia temperamentinga esu, tai gal per grieztai kokios frazes nuskambejo.
Del tikslu
. Vienintelis tikslas, pasidalinti savo nuomone, savo galvojimu ir tai dazniausiai pritingiu, jei labai daug rasyti reikia (ta prasme daug minciu, kurias tingisi uzrasyti)
pati kalbi apie tai, kaip svarbu zmogui save suvokti, atrasti..
galbut ir klystu, bet kaip save atrasi - suvoksi saves neugdydamas, nemastydamas.. ir t.t. ir pan..
Cia velgi butu galima pasigilinti kas ka vadima ugdymu ir neugdymu... Nemanau, kad pats geriausias budas uzsiciklinti ir gyventi "as toks esu ir toks busiu". Saves ieskojims taip pat saves tobulinimo kelias. Pvz. Jei esi Gabenas tu turetum jautriai, aiskiai suvokti jausti kvapus. Tau tarsi tai savaime suprantama ir tu i tai pernelyg nesigilini. Bet jei tu domiesi ju kilme, darymo procesu, pritaikymo asmeniui, nes greitai pagauni jo esama kvapa ir t.t. Tu turi tam igimtas savybes, tu gali jas tobulinti, gausi moralini pasitenkinima gilindamasi i "savo" sriti. O Dostikui toks darbas butu tiesiog neimanomas, kancia, jis tik zino kas jam patinka - nepatimka, kvepia- smirda. Saves ugdymas sioje srityje ji greiciau alintu, nei tobulintu, na nebent bendro pobudzio zinios, bet ne smulkmenos, jas idomiau isgirsti jau is kito asmens konkrecioje vietoje konkreciu reikiamu metu.
Cia tik mazas, primityvus pavyzdukas tikiuosi supratai esme ka norejau pasakyti.