Socionikos forumas

m2 raš?:


O man tai siejasi su silpnesne intuicija.

Bet ar as butent tiksliai perskaiciau tai, kas buvo noreta parasyti ...

Pelene, nežinau, k? nor?jo pasakyti Uogaa...  Aišku, kad tai STAIGUS pokytis.  Bet j? galima suvokti kaip "griuvim?" ir kaip "šuol?". Šuolis nereiškia smukimo - t.y. aš pati j? suvokiu kaip tobul?jim?.

uogaa:





Kas sukelia Tavo isitikinimu griuvima? Kazhkieno autoritetinga nuomone, reikshmingi ivykiai ar dar kas nors? dar,man kazhkodel susidaro ispudis, kad Tu savoka intuicija vartoji bendraja, o ne socionine prasme.

m2 raš?:


na tikrai intuicija tik bendraja prasme.. o su socionikos intuityvumu tai nesusije ?

ar esate isgyvene tai, jog galvoje turite vaizdini.. idealizavima tam tikros situacijos..

bet tai tarsi sugriuna - tai pirmas ispudis..veliau seka suolio pojutis - o veliau supranti kad tai neisvengiamas pokytis laike.. erdveje..

ir tai itakoja ivykiai..faktai..  zmoniu elgesys.. o dar tiksliau - tai ka isgyvenu ... ir nuo to tampi  ismintingesnis.. "protingesnis"..

autoriteto nuomone padeda nusiraminti.. nusibrezti tikslus..

nezinau ar aiskiai parasiau.. bet su pavyzdziais nenoriu rasyti..

Liepa raš?:




na bet kuriuo atveju butent suolius ir lemia "lemiami posukiai" kurie ka nors paneigia, priestarauja senajam.. Liepa, labai graziai ir aiskiai parase

ir tuos ivykius naturalu suvokti.. ivertinti..man asmeskai labai svarbu gilintis i prezasti.. kas leme ivykio posuki... as vis is naujo ir is naujo tai pergyvenu.. viduje.. vis papildydama ir ieskodama visu poziciju -poziuriu tasku.. ir jeigu tik imanoma, stengiuosi isklausyti kuo ivairesnes nuomones.. tema.. jei jauciu jog dar visko nezinau

uogaa raš?:
Tavo valia - ir šventa!, o mums teks apseiti su tiek, kiek nor?jai parašyti.



uogaa raš?:


Tai tarsi "išminties slenks?iai" arba "laiptukai"? ?vykiai... faktai... žmoni? elgesys - vis tai ?takoja Tavo VIDINIUS IŠGYVENIMUS ir Tu jauti  b?tent vidin? augim?, išmintingesn? m?stym?, patirties kaupim?, asmenyb?s brendim?.

Tarsi "išmoksti gyvenimo pamok?" ir ?gaut? patirt? jau "vynioji ant ?so" - aha, vadinasi yra taip, vadinasi d?sningumas toks, vadinasi reikia ateityje elgtis taip ir taip... 



Ar tai tur?jai omenyje? (aš ?ia išd?s?iau pagal save - man b?tent taip vyksta) Svarbiausia, kad aš jau?iu, b?tent kas, kokie ?vykiai, kokios mano pa?ios patirtys DUODA TAS PAMOKAS. Va tokie tarsi "pos?kiai", ar "laiptukai" gaunasi...



Beje, noriu paklausti - kokiose srityse labiausiai jauti tuos "laiptukus"?  Man tai jos vaikyst?je daugiau buvo susij? su pasaul?ži?riniais klausimais.  V?liau - sensorika ir etika "ugd?si" (maž?jo kategoriškumo ir "stabdži?", bet principai vistiek išliko).

Liepa:

Liepa tikrai taip



be abejo kad pasauleziuroj.. taip yra gerai, taip galima, o taip ne

galbut vaikysteje kai morales kaipo tokios nera, ja tik pradeda diktuoti aplinka, todel tikrai gerai atsimenu  kaip ta pati aplinka keitesi t.y.... kokie zmoniu santykiai, ju emocijos.. greiciausiai todel kad tai buvo ypac sustiprinta..

kategoriskumas ir stabdziai labiausiai isryskejo - sustiprejo susituokus

Pelene raš?:






Aš nem?gstu nei skolintis, nei skolinti daikt?. Ta?iau jeigu ima kažko labai prašyti (kaip kad pvz. moka hamletai), nesugebu atsakyti "ne" ir paskolinu. Jei tai koks lygintuvas - negaila. Knyg? irgi negaila skolinti, tik paskui nervina, kai reikia sukti galv?, kam k? paskolinus esu. Yra žmoni?, kurie pasiskolina penkme?iams, ir paskui kažkur pameta ar perskolina kitiems (kaip m2 jau min?jo)...

Ta?iau apie r?bus man irgi sunku ?sivaizduoti. Ver?iau jau aš atiduosiu kok? r?b? ar padovanosiu, negu skolinsiu ar skolinsiuos. Gal išskyrus mamos r?bus- yra keliskart paskolinus kok? kostium?l? oficialesniam renginiui, bet ji pati pasi?lydavo. Ir apskritai, mama yra mama...



? namus irgi nesu m?g?ja vestis sve?ius dažnai. Ta?iau jeigu kažkokie draugai ar paž?stami (kaip taisykl?, ekstravertai) išreiškia pageidavim?, man v?lgi, sunku atsakyti neigiamai. Nesugalvoju greitai preteksto kaip atsisakyti:). Išimtis- žmon?s, kuriuos man atrodo nesaugu atsivesti ? namus (tarkim, per menkai paž?stu), tai tokius vengiu vestis. Nors pažinimo trukm? ?ia mažai turi ?takos. Tiesiog, arba pasitikiu žmogum, arba ne... B?na, kad iš pirmos dienos gali pajusti pasitik?jim? ir rizikuoti, pakvie?iant ? sve?ius (Iš tikro tai jokios rizikos n?ra, kadangi vidinis balsas nepaveda).



Žodžiu, pasiduodu kit? poveikiui, sunku atsisakyti ir atstov?ti savo. To pasekoje lieka keli variantai: arba pasakyti apie savo nepasitenkinim? tiems žmon?ms, iš kuri? jutau spaudim? daryti kažk?, k? nelabai noriu (šiuo atveju, tarkim, vestis ? namus), parinkusi tinkam? moment? tam pasakymui; arba vengti bendravimo su tokiais žmon?mis (jei paaišk?jo, kad jie pasižymi nesupratingumu); arba "žaisti laiku": "ne dabar", "kit? kart?, gerai?", "kada nors..."....



Ach, tiesa... D?l to, kad kitam žmogui turi b?ti savaime viskas aišku, kaip elgtis, ir kad nel?sti kur nereikia- pritariu. Nors b?na, kad net provokuoju. Pvz.: "atnešk mano telefon?, k??". "O kur jis yra?". "Rankin?je". Ir ži?riu: kraustys, ar atneš su visa rankine. Jei kraustys, tai v?liau atsiklausys moralo apie invazij? ? erdves:).

Sakau "jauskis kaip namie". Ži?riu, kaip tai atrodys. Kaip tas žmogus elgsis. Darausi išvadas:).

?domu. Skaitydama neradau nei vieno pasisakymo, kur žmogus mielai priimt? ? savo erdv? menkai paž?stamus žmones ir leist? jiems ten laisvai elgtis, kilnoti daiktus. Ar kokiems nors tipams yra b?dinga priešingos savyb?s?

Smilga raš?:
Smilga, be abejo - aš pvz. iš t?, kur aprašei. Man tas kaip tik malonu - jau?iasi didesnis artumas su žmogumi.

Nadia, aš leidžiu "savivaliauti" tokiam žmogui, kuris yra tarsi mano pa?ios dalis, kai ta erdv? yra M?S?. Bet... vistiek yra gi saleli?, kurios TIK MANO ir TIK JO.

Liepa:

O jeigu aš neleidži? žmogui savivaliauti, gali b?t tik viena priežastis - reiškia aš bijau, kad jis pamatys (sužinos) kažk?, d?l ko man bus g?da. Pvz. kažkur yra nešvaru :).

Nadia raš?:


Man atrodo, kad cia gan neblogas baltos sensorikos kaip skaudzios funkcijos pasireiskimas. Cia siaip toks pastebejimas.

Nadia raš?:


Savo atveju priežastimi laiky?iau tai, kad aš tuo žmogumi nepasitikiu. Man nesinor?t?, kad jis apskritai apie mane sužinot? k? nors daugiau, nei ?manoma neutralioje bendravimo distancijoje. Nenoriu, kad žinot? apie mano pom?gius, apie tai, kas man brangu.  Nepasitik?jimas reiškia, kad aš nežinau, KAIP jis visa tai panaudos, ar paskui ne?skaudins, nepasijuoks iš to, kas man brangu.  Turb?t "ne?sileidžiu" d?l to, jog nenoriu, kad mane apskritai pažint?...  Atrodo, tai kažkaip susij? su m?s? vertyb?mis, nuostatomis (j? suderinamumu).  Tiesiogiai apie vertybes žmoni? neklausin?ju - iš esamo elgesio, kartais vien iš paži?r?jimo ? žmog? kaip visum? (laikysena, žvilgsniai, mimika), jau?iu tai vidumi (modeliuoju - "žinau" kaip jis elgt?si)

Liepa raš?:




man kažkaip panašiai b?na. tiesiog matau, kad su kokiu tai žmogum nenoriu tur?t reikal? ir nei bendrauju, nei atvirauju. arba b?na, kad judu iš l?to, po truput?, leisdamas pašnekovui pirmam ? pokalb? ?sitraukti ir atsiverti, ir jei matau, kad viskas ok, galima tur?ti bendr? kalb?, tyliai ramiai gražiai susibendrauju. ?ia gal kažkiek intravertin? taktika, bet ji neretai veiksminga ir duoda rezultat?.