Dar reikt? pasigilint ? tip?, kol kas nesakau versijos.
?ia jo tekstukas, kuris man visada žiauriai patiko:). Manau, gal?t? b?t artimas šis tekstukas ir balzakams.
Iš japon? imperatoriškosios kontržvalgybos vadov?lio, skyriaus „Šnipo
pagavimas pagal Zen metod?“. Kiotas, 1693.
1. Šnipas pagaunamas mažame žvej? kaimelyje, kai eina vandenyno link. Sm?lyje jis pamato negyv? žuv?, prie jos tupi kat?. Jis suimamas, sioguno žmogus j? paima už kair?s rankos, sargyba j? apsupa l?tai, iš kair?s ? dešin?. Šis vaizdas atsispindi kat?s akyse, šnipas ži?ri ? jos vyzdžius, mato save ir sioguno vyr?. Tai gražiausia jo gyvenimo akimirka. Danguje praskrenda žuv?dra, ji pasako: „bjao“.
2. Šnipas pagaunamas ant Fudzijamos kalno, Saulei tekant. Jis atsisuk?s ? Rytus, gieda Saul?s giesm?, sioguno vyras, vardu Tanata, padeda rank? jam ant kairiojo peties, pasako „Amrita“. Apa?ioje, Dieviškojo kalno pap?d?je, prasiskleidžia pirmasis pavasario sakuros žiedas. Virš jo praskrenda gerv?, ji sako: „hia“. Šnipas ir Tanata sustingsta, jusdami b?ties esm?. Šnipas patiria satori, jis ima šokti. Tada sargyba j? sukausto grandin?mis, šnipas džiaugiasi, patyr?s prareg?jim?, jis ištaria „madha“, kas jo gimt?ja kalba reiškia: „patyr?s prareg?jim?, nebebijau grandini?, aš esu laisvas it petelišk? vasaros vidudien?, hei, hei“.
3. Šnipas pagaunamas žiem? viename Kioto namelyje; j? sugav?s pareig?nas Mataka du kartus paglosto jam galv? ir ?teikia puodel? arbatos. Ši? scen? iš kairiosios pus?s stebi graži moteris, jos vardas gal?t? b?ti Žiemos Žiedas. Ant jos galvos sidabrin? seg?, jos kimono m?lynai sidabrinis. Šnipas pajunta savo menkyst?, jis suklumpa prieš imperatoriaus portret? ir pasakoja pasak? apie žvej? ir didži?j? j?ros rup?ž?.
4. Šnipas pagaunamas taip pat žiem? Honsiu salos plynaukšt?je, vadinamoje Ciampa. Labai smarkiai sninga, šnipas stovi vienas plynaukšt?s viduryje, snaig?s uždengia jam vis? horizont?. Jis verkia, nes viskas nepaprastai gražu. Jis nemato, kad iš vis? keturi? pusi? j? apsupa šeši šimtai imperatoriaus vyr?, j? šarvai juodi. Pajut?s pasaulio begalyb?, šnipas suklumpa ant žem?s, iškelia viršun rankas, pasako: „dao“. Tada jis suimamas. Jis ir imperatoriaus pareig?nas apsikabina, jausdami akimirkos didyb?. Akinan?ioje sniego baltumoje praliuoksi kiškis, jis baltas, jo vardas Amirepa.
5. Šnipas pagaunamas, kai eina vieškeliu, jo kurp?s dulk?tos. Tai atsitinka vidurdien?. Jis vienas, vieškelyje, priešais j? iškyla irgi vienišas imperatoriaus pareig?no siluetas. Nepaprastai karšta. Pareig?nas duoda šnipui vandens, jie pakalba apie Diev? ir atsisveikina. Šnipas suimamas po šešiolikos met?, šeštadien?, kai jis palink?s geria vanden? iš upokšnio; pareig?nas ir šnipas atsimena lemting?j? susitikim?, jie t?sia savo pokalb?. Šnipas pasako eil?rašt? apie Diev? ir v?žl?. Pareig?nas parodo ? Saul?, sakydamas, kad tai Dievo ženklas. Šnipas ir pareig?nas drauge nusilenkia prieš Dievo didyb?.
6. Šnipas pagaunamas nakt?, kai ži?ri ? M?nul?. M?nulyje jis pamato kat? ir supranta, kad tai praž?ties ženklas. Jis nieko nelaukdamas pasidaro charakiri. Imperatoriaus pareig?nas su savo vyrais j? gražiai palaidoja. Ant šnipo kapo stebuklingu b?du pražysta chrizantema, jos lapeliai kyla ? M?nulio švies?, M?nulyje galima ?ži?r?ti šnipo v?l?, glamon?jan?i? M?nulio gelton?.
7. Šnipas pagaunamas lietui lyjant, kai jis ilgesingai ži?ri ? sioguno r?m? langus; šnip? suima sargyba, siogunas su savo pareig?nu ži?ri pro atvir? lang?, alsuodami lietaus laš? aromatu ir sodu; virš jo su?mimo scenos puslankiu nusidriekia vaivorykšt?. Šnipo veidas šlapias nuo lietaus ir nuo ašar?. Šios scenos grož? tegalima sulyginti su gerv?s skrydžiu virš lengvai vilnijan?io Banzai ežero ankst? ryt?. Siogunas padeda rank? pareig?nui ant peties, tarnas jiems atneša po puodel? sak?s. Jiems geriant sak?, iš žalios sodo tirštumos išspr?sta k?kštas.
Iš japon? aukštai?i? kalbos vert? Gintaras Beresnevi?ius
_________________ Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...
|