Jurga Ivanauskait?
Tibetas – kita realyb?
Nuo to laiko, kai pirm? kart? perskai?iau A.David-Neel knyg? „Magija ir Mistika Tibete“, trys šio pavadinimo žodžiai man tapo neatskiriamai susij?.
Nepamiršdama, kad Tibetas šiandien yra okupuota, iškankinta, išniekinta šalis, visada apie j? galvoju dar ir kaip apie mistin? Kit? realyb?,
Nesu profesionali fotograf?, tod?l dažniausiai pamirštu apie nuotraukos kompozicij? ar meniškum?, o tiesiog stengiuosi užfiksuoti tai, kas man asmeniškai simbolizuoja rib? tarp dviej? tikrovi? – kasdien?s ir magiškosios. Šventykl? durys, ilgi haliucinogeniškai ryški? spalv? koridoriai, šviesos salos tamsiuose gri?van?i? vienuolyn? labirintuose, nuožmi? dievybi? koply?ios, atsiskyr?li? b?stai, akmen? altoriais pažym?tos J?gos vietos m?nuliškame gamtovaizdyje man visada atrodo kaip ta slaptoji erdv?s ir laiko sankirta, kurioje staiga gali prasid?ti pasaulius perkei?iantis vyksmas. Tokio virsmo vieta gali b?ti žmogus: maldininkas, piligrimas, vienuolis, jogas. Taip pat m?gstu fotografuoti tantros apeigas, magijos ritual? atributus, kaukes ir kit? tikrov?s lygmen? – pragariškojo ar dangiškojo – peizažus, nutapytus ant šventykl? sien?. Parodoje visus šiuos motyvus pateikiu tam tikrais ciklais, kuriuse kiekviena fotografija yra tarsi mantros skiemuo, kuris paveikus tampa tiktai ryšyje su kitais skiemenimis. „Mistiškojo ir magiškojo“ Tibeto ne?sivaizduoju juodai-baltose fotografijose, nes ezoterinio budizmo doktrinos yra gr?stos daugialyp?mis penki? spalv? reikšm?mis. Vaivorykštin?s erdv?s, kadais aplankytos vizionieri? ir reg?toj?, v?liau materialiais pavidalais ?sik?nijo šventovi? architekt?roje, freskose ar vienuolišk?j? apeig? simboliniuose daiktuose. O ten, kur spalvas nutryn? ne laikas, bet prievarta, viskas atrodo kaip Tomo Venclovos eil?raštyje:
Negyvenami skliautai srovena
Virš praradusios tiksl? cel?s.
Vienuolyno skeletui nirvan?
Pavaduoja akmuo ir sm?lis. Jurga Ivanauskait?
Mano versija Balzakas.