Socionikos forumas

Cassandra:

kad tu paklaustum. Vaikiška išmintis:).

Tau nereikia, gali neži?r?t.



MAN REIKIA



Iš nieko nenoriu nieko

Jei noriu - tik iš sav?s.

Man reikia save bent syk?

Aplinkui žem? apvest.



Man reikia sau parodyt,

Kuo didel? ji, kuo ne

Man reikia save padaugint,

Man reikia prat?st mane.



Man reikia save apgyvendint

T?kstan?iuos žem?s darb?.

Man reikia myl?t: bent meil?j

Nenoriu pakeistas b?t.



Just. Marcinkevi?ius

O buvo tarp lietuvos poet? toki?, kurie rašyt? labai emocionaliai? Nu, sakykit, kas emocionaliausias buvo?



K?ryba



Poetui b?dingas metaforinis kalb?jimas, užuominos ir nutyl?jimai. Justinas Marcinkevi?ius ? literat?r? at?jo XX a. šeštojo dešimtme?io viduryje. Jo svarbiausi poezijos rinkiniai: “Liepsnojantis kr?mas” (1968 m.), “Gyvenimo švelnus prisiglaudimas” (1978m.), Lietuvos ir kit? šali? teatruose apie por? dešimtme?i? buvo vaidinama visa dramin? trilogija arba jos dalys: "Mindaugas" (1968 m.), "Mažvydas" (1977 m.), "Katedra" (1971 m.). Žinomos es? knygos: "Dienoraštis be dat?" (1981 m.), "Tekan?ios up?s vienyb?" (1994 m.); Jo poezijos branduolys — tautos ir jos likimo apm?stymas. Tautos tapatyb? jam remiasi agrarine kult?ra. Žemdirbi? buitis, daiktai, kasdieniniai darbai ?vardijami kaip šventas ritualas, jie pakyla ? mito ir sakralumo plotm?. Eil?raš?iuose daug gamtos jausmo – kaimo gamtos, lauk?, upi? ir ežer?, visa tai gaubia r?pestis ir atsakomyb?. Iš gamtos ?vaizdži? susiklosto beveik visa Justino Marcinkevi?iaus metaforika.

Marcinkevi?ius labai gražiai ir subtiliai kalba apie meil?. Labai giliai kalba. Gražiai, išieškotai, dr?siai. Tod?l tai yra argumentas etikai.

Nadia raš?:




Šiaip tai aš nesu lietuvi? literat?ros gerb?ja, kai kurie prozininkai tai mane apskritai "užkasydavo", švelniai tariant. Emocionali galb?t buvo Salom?ja N?ris:



Pabu?iavimas



Pabu?iavimas tavo buvo karštas ir

trumpas,

Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus

kaip naktis

O galinga pagunda! - Ir šventieji

suklumpa...

Pabu?iavimas tavo - pavogta

kibirkštis.



Negaliu aš pamiršti t? ?kaitusi?

l?p?

Jos išdegino žym? lig širdies

gilumos!

Ir beprotišku svaiguliu mint? užsupo

Ji kaip verg? prie tav?s dien? nakt?

rymos.



Ne gyvat? ?kando - karštos l?pos

bu?iavo!

Ligi kaul? nusmilko šiurpulinga

šalna

Negaliu aš pamiršti...

Nes žinau, kad

ir tavo

Visos mintys ir aistros - bendro

laužo liepsna!





      Gyvenimo giesm?



      Gyvenimas mano - v?jas palaidas!

      Kaip sakalas skrieja per tyrus laukus.

      Gyvenimas mano - pavasario aidas.

      Gyvenimas mano - tai sapnas klaikus.



      Aš myliu gyvenim? - jaun?, ugning?,

      Kaip myli pavasar? lauko g?l?!

      Aš myliu gyvenimo džiaugsm? aistring?, -

      Stipriai - kaip jaunyst? temoka myl?t.



      O žeme, o motina mano brangioji!

      Mielai tu puošiesi žiedais ir krauju. -

      Jei burtus tavuosius pakeist? man rojum,

      Tai b?t? ilgu man, ilgu man be j?!



      Aš myliu tave, gaivalingas pasauli!

      Gal b?t kaip žv?ris tu mane sudraskysi? -

      Vis tiek -  aš ir mirsiu šypsodamos saulei,

      Ir saul? degs mano akyse!



     

Cassandra raš?:


O dar Marcinkevi?ius labai gražiai ir subtiliai kalba apie gamt?: duon?, akmenis, kvie?i? varp? ir t.t.

Tod?l tai yra argumentas juodalogikai. O apie jausmus poetui ir priklauso kalb?ti.

Giliai? Tai gali b?ti irgi argumentas logikai. Pas juos jausmai ir yra giliai.



O Salom?jos - šitie taip, emocional?s. O kitus skaitau - kaip ir nelabai...

Nadia:





giliai login?s mintys.

Nadia raš?:




O tiksliai, nutipuokit Salom?j?. Nu žinokit, keista, bet labai nem?gstu aš jos. Tiesiog alergija nuo eil?raš?i?, sutraukia vidurius tos emocij? GILUMOS.... 

Gal vos su keliomis išimtimis....

Tai b?t? "Senel?s pasaka"

ir tas, kur "lauksiu, kai jau nebelauks, niekas niekada"

nors irgi, nervina visokie NIEKADA. Toks beviltiškas li?desys apima....

Man dingojas, gal ji kokia hamlet? buvo? ?ia taip,nesigilinant...

Nadia raš?:




Palyginimui apie tai, KAIP poetas gali kalb?ti:



Jau saulel? v?l atkopdama budino sviet?

Ir žiemos šaltos tr?sus pargriaudama juok?s.

Šal?i? pramon?s su ledais sugaišti pagavo,

Ir putodams sniegs visur ? niek? pavirto.

Tuo laukus orai drungni gaivindami glost?

Ir žoleles visokias iš numirusi? šauk?.

Kr?mai su šilais visais išsibudino keltis,

O lauk? kalnai su kloniais pamet? skrandas.

Vislab, kas rudens biauryb?j numir? verkdams,

Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo

Ar po savo keru per žiem? buvo miegoj?s,

Vislab tuo pulkais išlindo vasar? sveikint.

  Žiurk?s su šeškais iš šalto pašalio trauk?s.

Varnos ir varnai su šarkoms irgi pel?doms,

Pel?s su vaikais ir kurmiai šilum? gyr?.

Mus?s ir vabalai, uodai su kaimene blus?

Mus jau vargint v?l pulkais visur susirinko

Ir ponus taip, kaip b?rus, ?gelt išsižiojo.

Bet ir mitins jau šeimyn? savo pabudint

Ir prie darbo si?st bei k? pelnyt n'užsimiršo.

Tuo pulkai j? pro plyšius išl?sti pagavo

Ir lakstydami su birbyn?ms žaisti prad?jo;

O vorai kampuos s?d?dami verpalus aud?

Irgi medžiot tinklus tyloms kopin?dami mezg?.

Bet ir meškos, ir vilkai šokin?dami džiaug?s

Ir supl?šyt k? tyloms ? pagir? trauk?s.





K.Donelaitis "Metai"

Solanža raš?:




O man Salom?ja visai nieko. Ypa? kai ne pats skaitai, o kas nors deklamuoja. Gal tikrai Hamlet??

Dar palyginimui S.Parulskio eil?s:



V

krist iš lauk?jan?ios obelies

palang?j

kitoj ežero pus?j pama?ius

b?gant? meldais skenduol?

prasidurt bas? koj?

sl?pti j? giliose varnal?šose

o vidurnakty r?kti

iš skausmo kad

net girtas

t?vas

nu

bus

t?



S.Parulskis. Pradžios mito nuolaužos



II

mašina kuri veža negyvus

paukš?ius

dažnai pasiklysta r?ke

sugenda

o kai trenkiasi ? pakel?s med?

arba apsivožia

negyvi paukš?iai pavirsta

negyvom

vištom



S.Parulskis.Nesugaunamas paukštis.



Myl?k, Dieve



myl?k, Dieve, slyv? kisieli? –

ir ne tik, ne tik – ir mano siel?



myl?k, Dieve, prie kelio iev? –

ir ne tik, ne tik – ir mano siel?



myl?k, Dieve, žmogel? miel? –

ir ne tik, ne tik – ir mano siel?



myl?k, Dieve, ir mano burn?

Kristaus k?no smirdan?i? urn? –

ir ne tik, ne tik – ir mane durn?



Vidurnaktis



iš užmušto priešo šonkauli?

padariau savo mylimajai šukas

ji prišukavo iš savo plauk?

m?nul? ir saul?

ir buvo m?s? nakvyn? šviesesn?

už pakasynas



S.Parulskis. Mirusi?j?.

Nadia:



Panashu, kad Tau jausmai ir emocjos yra tik tada, jei tai garsiai ir vieshai deklaruojama :)

Man patinka metafor? kalba poezijoje... Žodžiams ankšta. Bet jie neša tok? kr?v?, išsiskleidžia kaip neišpasakytai stipriai suspausta spyruokl?, ir pamatai vis? vis? paveiksl?. Šitaip pasakyti moka tik dideli poetai. Man patinka lakoniškumas. Didelis jausmas, bet viskas giliai.  Ta gelm? užburia...



Gaub? tyl? sidabro drobul?

Uodas baid? pal?p?j kregždes.

Kibiruos tu nešei po menul?

Ir po kojomis laistei žvaigždes.



Pirkioj tyliai varv?jo rožan?ius

Su motul?s maldos sopuliais,

O mergyst? netilpo užan?iuos -

Rod?s, ims - ir visa prasiskleis.



Sujud?ti ir sapno netekti -

Nedr?sau ir dusau svaiguly.

Ir buvai lyg sapne man t? nakt?

Taip arti... taip be galo toli.



Ir po to, kai atskyr? rytojus,

Kai pakando r?tel? šalna -

Man visur, visada tu kartojies,

Tos nakties m?nuliu nešina.



Bals išbals m?nesienoj drobul?s.

Gerv?s Gryžulo Ratuos girgžd?s.

Iš versm?s man atnešk t? m?nul?

Ir supilki stiklin?n žvaigždes ...



(Paulius Širvys)

m2 raš?:


m2, be abejo. Tiksliau, man - ne. Bet socioniškai - taip.

?ia d?snis - dominuojan?ios funkcijos nuolat veikia, tai žmogaus instrumentas. Jis jom naudojasi, nuolat. Jeigu jausmas kažkur viduj - jo nauda yra nulin?, tai n?ra stipri funkcija.

Jeigu žmogus turi stipri? - jis yra kaip muzikinis instrumentas, kuris groja "? ??????" su tavimi. Jie jau?ia tavo emocijas, prisiderina, atspindi. J? mimika nuolat kei?iasi, jie reaguoja, ži?ri tau ? akis, jau?ia, eina pastov?s emocij? srautai, tenai-atgal, tu jautiesi suprastas, priimtas, mylimas. O kaip Dostai šypsosi... J? aki? kampu?iuose susidaro daugyb? raukšly?i?. J? šypsena tokia šilta... Vakar ma?iau porel? troleibuse, ko gero draug?s-papildiniai: Dostas ir Štirlis. Ži?r?jau ir pavyd?jau. Kaip man su tokiais žmon?mis gera.

Dar jie lengvai užmezga santykius, lengvai suart?ja, lengvai juos aiškinasi (saky?iau, neaiškumo santykiuose neb?na), nutraukia...     

Jeigu žmogus yra jis nuolat spindulioja savo nuotaik?, nesivaržydamas, be baim?s ir atsargumo. J? diapazonas, emocij? intensyvumas, kintamumas, j?ga - stebina. Taip, jie lengvai isterikuoja, lengvai išreiškia džiaugsm?, nusivylim?, pasipyktinim?, graudul?, svaigim?...



Štai, Tuve Jansson, Mumi-Troli? k?r?ja, Dostik?:

Nadia:



Tavo emocinio pasaulio suvokimas labai ribotas :) Tiesiog nerasta atspalviu. Arba juoda, arba balta. O realybeje yra kitaip. Arba Tu neskiri rolines nuo bazines :)

Nes raukshlychiu gausa man neatrodo rimtas argumentas.  Kaip ir dantu ishmiera :)

aš manau, kad visai neblogas b?das nustatyti, kuri funkcija k?rybin?, tai apie j? parašyti. Štai vakar rašiau apie taip lengvai, su tokiu ?kv?pimu, kad ištis? paklod? prirašiau. Na, jei liept? rašyt apie koki? , tikrai n? tre?dalio to neprirašy?iau. Kita vertus, "liepimai" bet kuriuo atveju iškraipyt?, žmogus gali pasistengti išspaust iš sav?s visk?, k? žino. Geriausia, jei pats savanoriškai ir su malonumu apie savo "instrument?" rašo.



m2: aha, pritariu tau:)