Sveiki! Na kaip cia pasakius, isvaziavome para pries tai kai ji trenkesi i kranta, pasieme tik rubus - visus, net ir zieminius rubus - daugiau nieko. Ruosiausi galimybei kad jau nebegalesime grizti atgal nes viskas atsidurs po vandeniu. Nuo pat pradziu stebejausi ko tie zmones kuria miestus okeano dugne, lyg zemes butu maza
Juk uraganas tik isgriauna viska o tai dar nebutu taip blogai, butume ir mes grize, bet sekancia diena po uragano nebeatlaike uztvankos, nes jos buvo apskaiciuotos 3 kategorijos uraganui, o Katryna buvo 5-tos
Visa tai informavo per televizoriu, bet mano vyrelis tai tik nirso ant televizininku kad panika kelia ir visai nenorejo isvaziuoti. Tai taip praleidau nerimo naktele vis galvodama ves jis mus is ten ar ne. Nepanikavau kazkaip bet tvirtai zinojau, kad jei ne jis tai as sesiu uz vairo (nors praktiskai dar beveik nevairavau). Gatves buvo paverstos vienpusemis, atrode kad isvaziuoja visas miestas, dideli kamsciai... Nuvaziavome i siaure, apsistojome siauriau Memfio mazo miestelio kuri zino nedaugelis viesbutyje. Memfio ir kitu zinomu miestu viesbuciai buvo prikimsti zmoniu, kai kas net miegojo masinose. Visa laime kad mus pakviete vyro sesers seima atvaziuoti pas juos i Ilinoju. O jie pasirode nuostabus zmones - silti ir taip mumis rupinosi, o kai dekojau uz viska, tai sake kad esame seima ir taip ir turi buti. Ir visa mazo miestelio atmosfera visai kitokia, zmones visai kitokie, silti, nei Niu Orleane. Susipazinome su kaimynais, visi siule pagelba. Vyras ieskojo ten darbo, galejome ten pasilikti gyventi, bet reikalai pakrypo taip kad is Siaures Karolinos anksciau atejo kvietimas atvaziuoti darbo interviu ir naujasis bosas primygtinai prase kad vaziuociau su vyru paziureti ar man cia patiks. Taigi, atsidureme Raleigh, North Carolina sostineje abiems labai patiko miestas - tarsi miske, visur pusys, labai grazi gamta, nuostabus zmones. Naujieji vyro bendradarbiai suzinoje kad mes is New Orleano, siule savo pagelba - baldus ir ivairiausius kitus reikalingus namams daiktus veze visa savaite, ir nama issinuomojome su didelemis lengvatomis - visa tai tiesiog kiekvieno asmenine pagelba mums. O labiausiai dziaugiuosi kad atrodo isigijame geru draugu. Daugiau nebesijausiu tokia vienisa. Taip kad mums Katryna uzdare vienas duris ir atidare kitas duris i ten, kur jauciames tikrai geriau!
Tokia mano istorija....