Socionikos forumas

Dabar yra 29 Kov 2024, 08:09

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Mano vaikystės traukiniai
StandartinėParašytas: 17 Bal 2005, 16:04 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 2914
Užaugau vietoje, kur traukiniai buvo labai populiari susiekimo priemonė. Iki šiol atmintyje išlikęs jausmas, kaip ryte lauki ankstyvo traukinio, tylu, ant perono - vienas kitas lūkuriuojantis žmogelis, miestas miega, paskui, žiūrėk, prisijungia dar vienas ir dar, o po kiek laiko atsirango ir žalia vinguriuojanti gyvatė...Arba tolimųjų reisų traukinys, guli kupe ant gulto, tau prieš akis ilgos kelionės valandos ir besikeičiantys vaizdai: žali, į tolį bėgantys, laukai; žmogeliai, besikrapštantys daržuose; moteriškė, vedanti karvę; dviratininkas prie pervažos...traukiniui sustojus kažkurioj stotelėj, pasigirsta durų trinksėjimas, kažkas ruošiasi išlipti, kažkas įlipa, eina nauji žmonės, užmesdami akį į tavo kupe, prabilda palydovė su rusiškomis stiklinėmis, įstatytomis į metalinius laikiklius su klausimu: "Gal arbatos?" O tu važiuoji ir tau gera stebėti tuos tarsi kaleidoskope besimanančius vaizdus, pabendrauti su kupe kaimynu ar kaimynu, kurių net vardų nežinai. Kai kuriuos pokalbius gal prisiminsi visą gyvenimą, tik pašnekovų veidų - nebe...Kaip ir jie tavo. Nes tai - traukinys. Dabar retai keliauju traukiniais. Bet kai įsėdu į "Pajūrį" ar "Baltiją", mane užplūsta senųjų dienų nostalgija...



Ar j?s prisimenate savo keliones traukiniais?


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Bal 2005, 17:23 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
esu žymiai daugiau keliavus l?ktuvais, nei traukiniais.... 

tad atsiprašau, kad pasikelsiu aukštyn nuo žem?s  :smile:



Pakilimas truput? užgula ausis. Prisimenu, kad mo?iut? liepia išsižioti  :smile: Stiuardes? duoda saldain?. Atrodo, jau?iuosi visiškai ramiai, ta?iau matyt, yra stresas, nes kai atneša pusry?ius, jau?iuosi išalkusi. Nors rodos, taip neseniai pavalgiau.



Labai gražu steb?ti skirtingas šalis iš didelio aukš?io. Labai ?domus jausmas skristi virš didžiulio megapolio, kai skrydis trunka ilgiau nei virš Lietuvos ir gali pasinerti ? ž?rin?i? švies? j?r?. L?ktuvas švelniai sklendžia, jautiesi saugiai ir ramiai.... Pajunti, koks esi mikroskopiškai mažas, lyginant su visa ta žmoni? j?ra, gyvenan?ia ten, apa?ioje. Ir toks vienas. Ne, dabar dar nesi. Bet b?si- kai nusileisi...



Oro duob?s sutrikdo tik akimirkai - toks švelnus krestel?jimas. Neteko patekti ? rimtesn? audr?, toki? kad nut?pt neleist?.



Kai skrendi labai ilgai, belieka svajoti. Arba apie tai, kas laukia toje šalyje, arba m?gautis debesimis už lango, tarsi tingiai išgriuvusi? meškin? virtine.... O kartais prisiminti R. Bacho knygas.



Dar smagiau sugr?žti. Kai žinai, kad laukia tav?s. Tai daug smagiau, nei laukti pa?iam...  :smile:



Na bet sorry, aš visai ne ? tem?...

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Bal 2005, 19:25 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 186
Kai tik kalba apie traukinius,l?ktuvus, laivus, man visada ausyse skamba šie A . German žodžiai. Iki skausmo jie žinomi, kai teko baladotis po svetimus aerouostus, stotis, prieplaukas...Nors ,gal ir nelabai ? tem?, bet pabandysiu juos ?ia ?terpti:)))



Gerai nor?jau,bet nieko neiš?jo:)))



Nežinau,kaip atkoduoti kirilica, nes kai išsiun?iau, tai tokie kringeliai pasiraš?,kad jokia koduot? nepad?jo. tod?l naujoje redakcijoje rašysiu lietuviškais rašmenimis:)))



Svetit neznakomaja zvezda

Snova my otorvany ot doma

Snova meždu nami goroda

Vzliotnyje ogni aerodromov



Zdes' u nas tumany i doždi

Zdes' u nas cholodnyje passvety

Zdes' na neizvedannom puti

Ždut zamyslovatyje siužety



Nadežda, moi kompos zemnoi

A uda?ia- nagrada za smelost'

A pesni dovol'no odnoi

?to-b tol'ko o dome v nej pelos'



Ty pover? ?to zdes? iz daleka

Mnogoje teriajetsia iz vidu

Tajut grozovyje obloka

Kažutsia nelepimy obidy





Nado tol?ko vyu?itsia ždat?

Nado byt? spokoinym i upriamym

?to-b poroj ot žizni polu?at?

Radosi skupije telegrammy





Nadežda, moj kompas zemnoi

A uda?ia nagrada za smelost?

A pesni dovol?no odnoj

?to-b tol?ko o dome v nej pelos?



I zabyt? po prežnemu nel?zia

Vsio ?to my kogda-to nedopeli

Milyje ustalyje glaza

Sinije moskovskije meteli





Snova meždu nami goroda

Žizn? nas pazdeliajet kak i prežde

V nebe neznakomaja zvezda

Svetit slovno pamiatnik nadežde







Nadežda moi kompas zemnoi

A uda?ia nagrada za smelost?

A pesni dovol?no odnoi

?to-b tol?ko o dome v nej pelos?









Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Bal 2005, 20:06 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
dzindzilia: aha, o dainavo apie tai Edita Pjecha?  :smile:

Sena sena daina....



fainai, kad nepatingejai perrashyt, o dar rusishkai...

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Bal 2005, 20:59 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 186
Dainavo A. German:)))  gal ir Pjecha kada band?, bet man neteko gird?ti:)


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 12 Sau 2007, 14:42 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 07 Bir 2006, 19:38
Pranešimai: 5
Kupe...traukinio ratu duslus chiuku-chiuku..., atstumiamos durys ir automatiskai iskaltas palydoves tekstas:"Kofe, chaju, s sacharom ili bez?"... tambure rukantys vyrai, gretimame kupe jaunu zmoniu skardus juokas...i koridoriu isejusios dvi drauges, smagiai klapsincios  vos pakeliamom nuo tusho  blakstienom ir koketishku chi chi chi palydincios is tamburo sugriztancius , parukiusius vyrus...

Per vargus gautas kupejinis bilietas i Leningrada...Mama palydejo mane ir isodino, kad butu ramesne, jog jos 18-mete tikrai isvyksta i praktika Ermitazhe, o ne su bernu "i velniai zhin kur..." Buvau pirmoji keleive savo kupe...mama kantriai lauke - jai magejo isitikinti ar as vaziuosiu ne su "banditais".:)

Pirmieju mano bendrakeleiviai buvo 30-40 metu sutuoktiniu pora.Pamaciau, kaip mama lengviau atsiduso ir suskubau ja "grusti" lauk...graziai zinoma, atseit "mamuliuk, paskubek, nes tuoj tuoj traukinys pajudes...", o pati tik ir galvoju, jog nei sis nei tas, kai apie suaugusia dukteri mama sitaip tupcioja... maniau, nedaug truksta, kad  nueitu tartis su palydove, o sioji visa kelia mane "ganytu"... Zodziu, siaip ne taip ikalbejau mama  iseiti is traukinio ir vaziuoti namo.

Pries pat pajudant traukiniui, i kupe ivirto kokiu 23 metu vyrukas. Visas dzinsuotas, adiddas sportbaciai ( tais laikais - supper ! ), uz nugaros tik pustushte kuprinuke...Klestelejo ant sedynes, issitrauke knyga, kurios virselis uzdengtas laikrasciu , viena koja pariete po savim ir iniko skaityti...

Traukinys pajudejo...

Sedejau prie lango, priesais mane simpatiska moteris su sutuoktiniu, o salia tas berniokas su knyga...

.........

Po geros valandos kelio - "kofe, chaju...?" Porele uzsisake arbatos ir eme traukti  is anksto pasiruosta vakariene. As paprasiau taip pat arbatos, nes siuloma kava nekele jokio pasitikejimo...ir cia as isgirdau, nepaptrastai grazu balso tembra, taisyklinga, inteligentiskos rusu kalbos sakini: "Bud'te dobry, stakanchik kipiatochka...budu ochen' priznatelen..."

Sutikit, is tokio amziaus dzinsuoto stiliagos tai isgirsti buvo netiketa! :))

Palydove atnese tai ka prasem, vaikinukas is kuprineles issitrauke tirpios "Moka" kavos indeli, isibere i savo stikline ir gere tebeskaitydamas... - dar vienas  "issukis" - deficitine kava - prie viso jo isskirtinumo...

Simpatiskoji moteryte pradejo siulyti savo "vaises", uzsimezge pokalbis..."is kur?", "kur vaziuojate?", "ar esat buvusi Pyteryje?"(jau tada vietiniai taip vadino Leningrada), apie Vilniu, Lietuva, Rusija...Tarybu Sajunga... Trafaretinis pokalbis issirutuliojo i labai miela diskusija, kurios metu ant staliuko atsirado vodocka , agurcikai, lasiniai...Nei nepajutau, kaip issitraukiau mociutes i kelione idetus naminius pyragelius su grybais ir kopustais bei Staklishkiu midu, kuri turejau nuvezti mamos draugei, pas kuria apsistosiu.

Kadangi  skaitymui  nebebuvo palankiu salygu, i "razgavorcikus" isitrauke ir  Olegas (toks buvo vaikino vardas). Smagu buvo. :)

Veliau porele paprase leidimo isitaisyti apatiniuose gultuose miegui (nepamenu kuris su kuriuo apsikeitem), mes su Olegu kad netrukdytume pasiruosimo poguliui isejom i koridoriu, veliau i tambura, jis ten ruke, paskui i vagona restorana...plepejom nesustodami, jis pasirode labai idomus zmogus (tevas kariskis, apkeliaves su seima ne tik visa buvusia TSRS, bet ir nemazai gyvenes uzsienyje). Pagaliau nusprendem, kad laikas truputi numigti.

Uzsiropstem i virsutius gultus ir ilgai ziurejom vienas i kita. Bandziau uzsimerkti, apsimesti miegancia, bet jauciau jo zvilgsni...ir vis tiek atsimerkdavau. Juodi, zvilgantys, truputi banguoti poilgiai plaukai, grieztas kampuotas zandikaulis su duobute smakre, truputi kumpa nosis ir nei zalios, nei rudos akys ( keista akiu spalva nuziurejau dar restorane) ir kazkokia aksomine sypsena. Taip ir pragulejom atsimerke, ibede vienas i kita akis, beveik iki paryciu.Valandziuke nusnudau...kai pabudau, jo  nebuvo kupe - ruke tambure.

Susitarem susitikti - juk jis vietinis, leningradietis, o  man visa menesi praktika. Jis parase savo telefono numeri ant restorano cekio, as jam savo laikinojo busto adresa (ant "Kosmos" cigareciu pakelio) ir issiskyrem tikedami, kad neilgam.

Mane pasitiko stotyje, mamos drauge, sedom i Metro ir jau Nevskyje (ji gyveno paciame centre, didziuliame  7 kambariu bute-komunalkoje, kurio 3 kambariai buvo jos, o kituose dviejuose butuose gyveno senute su dukra ir pagerianti seimynele.

Savo plona striukele pasikabinau bendrame koridoriuje, prie buto duru. Nei i galva neatejo issitraukti is kisenes pinigine su smulkiais pinigais, didesne suma buvo lagamine. Sekanti ryta nei pinigines su pora desimciu rubliu, nei joje buvusio vagono restorano cekio su Olego telefono numeriu.

Kaip veliau supratau - ant jo  cigareciu pakelio uzrasiau klaidinga namo numeri. Rusijoje, iprasta namus dalinti i korpusus ir dar su raidemis a, b... As parasiau paprasta numeri , dar ir supainiojau - vietoj skaiciaus 3 , parasiau 5, ar atvirksciai...nepamenu.

Pries pat isvykstant, paskutine praktikos Ermitaze diena, viena is  "biletiorshu" pasake , kad visa savaite, kasdien ateidavo vaikinukas ir klausdavo kur atlieka praktika studentai is Lietuvos...Kadangi is Lietuvos buvau as viena ir niekas manes perdaug neisskyre is galybes  viso pasaulio studentu, issibarsciusiu po Ermitazho archyvus, saugyklas bei ekspoziciju sales, mes taip ir nebesusitikom.



Kvaila istorija...:)))



Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 12 Sau 2007, 16:22 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Spa 2004, 12:28
Pranešimai: 1450
smls:



Kodel kvaila? Grazhi....Bet matyt, "nesudba" buvo.



Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 14 Sau 2007, 11:13 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
graži istorija. kažkiek li?dna. bet labai graži.

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Bal 2007, 20:29 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 05 Gru 2006, 15:50
Pranešimai: 64
Vaikystės traukiniai- skamba labai romantiškai.



Nežinau kodėl, bet traukinių vaikystėje labai bijojau. Iki šiol neatkapsčiau prisiminimų, kurie paaiškintų mano baimes. Kai važiuodavome į kaimą, tekdavo lipti tais metaliniais kraupiais laiptais. Jie atrodė ne mažiau pavojingi, nei ratai. Viduje sėdėdavau ant to medinio suolo parietusi kojas ir drebėdavau ištisas tris valandas. Kol netikėtai suradau sau pagalbininką nugalėti tam siaubui. Kartą netyčiomis atsidarė langas šalia manęs. Ir ne šiaip prasivėrė vos vos viršuje, bet su trenksmu šleptelėjo iki pat apačios. Vėjas sujaukė rimtį. Mus persodino kitur. Vyrai energingai bandė užtempt aukštyn nepaklusnų langą. Kažkokia stora tetulytė man vis kartojo "vargšas vaikelis" ir kitiems staiga tapau kažkodėl labai svarbi. Man patiko dėmesys. Vėjas pasirodęs esąs mano geriausias draugas. Jis privertė visus atkreipti dėmesį į mane. Nuo tos dienos važiuodama visada suokalbiškai šypsodavausi už lango šuoliuojančiam greta traukinio vėjui. Mama su teta spoksodavo akis išpūtusios ir aptarinėdavo:" ką ji ten užmatė". Bandydavo iškvosti, bardavo už "neprisipažinimą". Tačiau geriausio draugo neišdaviau nei pradėjusi eiti mokyklon, nei iki šiol. Jis visada su manimi. O kaip su traukiniais? Jų vengiu. :happy:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 94 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007