Kartais g?l?s vysta, kai joms tr?ksta d?mesio... net ir gyvos, neskintos... sako, dar, kad jos jau?ia skausm?... manau, ne tik, jau?ia ir baim?, ne tik normali? instinktyvi?, bet ir dirbtinai sukelt? kit?...
Nesvarbu...
Tarp pavasario ir gyvyb?s š?lsmo, tarp kvap? ir svaigulio stovi miško medis. Jis nekvepia, veikiau kvepia nebe jis... Tarsi paminklas gyvybei, neduodantis pamiršti, kad viskas laikina, kad gyvyb? gal tod?l ir š?lsta iš džiaugsmo atgimdama, kad drugelis gal tod?l svaigsta gyvenimu, kad ryt jo nebus... Tas medis ne tik nebegyvas, bet jau bebaigiantis p?ti...
O dangus vienodai žydras, sako, kad jis linksmas, o iš ties? jis bejausmis. Linksmas tas, kas mato j? tok?...
|