Socionikos forumas

Skarlet raš?:


ne 

zymiai svarbiau proceso malonumas 

Akela: 

Skarlet raš?:


xixixi - issamus atsakymas 

Geras žaidimas yra striptizas 

Stiptizas tai ?IOTKA.



o kas tai yra "Vidutinio amžiaus kriz?" ?  ?ia šitas skyrelis 

socion:



Vidutinio amzhiaus krize, tai kai smegenai no ilgamechio darbo pavargsta buti protingi, ir kuriam laikui palieka savo sheimininka/sheimininke  Svarbu tos krizes metu per daug nesamoniu neprikresti 

m2:  VA VA 

O man atrodo, kad vidutinio amžiaus kriz?, tai: kai žmogus suvokia, kad jo gyvenimas krypsta ? saul?lyd?, kad gal b?t jis jau gyvenas mažiau, nei gyveno, kad jo k?nas po truput? miršta ir NIEKAS to NEGALI sustabdyti, ir tas suvokimas sukelia mas? nuotaik? ir jausm?, kurios pas kiekviena labai ?vairiai sintezuojasi ir pasireiškia, kartais priversdamos nenusp?jamai elgtis. Kai su tuo suvokimu ir su art?jan?ia mirtimi susitaikoma ir apsiprantama, ta kriz? praeina.



Jeigu esu neteisus kur, b?t? malonu b?ti pataisytam.. 

Kozeris:



K? jau ?ia Tave taisyti,  teisus, teisus esi .

Manau apie krize gali kalb?ti tas kas gali kalb?ti :((

t.y. vidutinio amžiaus žmogus.

O b?na taip: gyveni,gyveni , sukaupi daug labai nauding? gyvenimo patyrim?, kuriais labai norisi pasidalinti. Ir OP !? Pasirodo, niekam tavo patyrimo  nereikia - vyresni turi sav?j?, jaunesnieji arba mandagiai išklauso ir galvoja "jau nukvako" arba tiesiai taip ir pasako   



P.S. ?ia, žinoma, tik viena kriz?s pus?. 

Napoleone, ar mes Tau tokie nebrendylos atrodom ?

Iki amžiaus vidurio kriz?s žmogus paprastai skai?iuoja nugyventus metus, po amžiaus kriz?s, jis daugiau orientuojasi ? tai, kiek jam dar liko.

CassandraAš matyt esu pa?iame kriz?s epicentre  T.y. dar neplanuoju kiek liko ir jau neskai?iuoju kiek pragyvenau - tiesiog bandau susivokti : link kurios pus?s mane priskiria aplinkiniai ( gal tai ir yra kriz?s požymis)

Jei man niekas neprimint? per gimtadienius, aš papraš?iausiai pamirš?iau ir kada gimiau,ir kiek t? met? pragyvenau:))). Manau,jeigu nenor?siu aš tos kriz?s ? savo vid? ?sileisti, tai ji ir ne?s?lins:)))



Antra vertus, ne visi tokie kietask?riai. Yra ir jautresni? savo amžiui, jautresni? savo pasiekimams, jautresni? džiaugsmams ir skausmams:)))

O man atrodo kad  si krize - tai savo vertybiu perkainojimas ir to ka nuveikei ivertinimas, susimastymas kiek dar tau liko ir ka dar begali nuveikti (priklausomai nuo orientacijos - savo ar/ir  kitu labui). Man atrodo kad apie tai susimastyti pageidautina ir verta kiekvienam. O vertinti save ir pripazinti savo klaidas yra suvis sunkiausia. Noriu pasakyti, kad sis periodas, nelygu kada kam jis ateina, man atrodo toks pat naturalus kaip ir kiti gyvenimo tarpsniai ir jis byloja apie pasiekta tam tikra branda. Na o jau isvadas is to kokias kiekvienas sau padaro tai cia ir priklauso ar sieksi to, ko dar nepasiekei, gal atversi naujus horizontus savo tobulejimui, o gal tik zmones prajuokinsi. Na pavyzdziui jei pradesi dirbtinai jaunintis ar irodineti koks dar vis dzigitas esi

Kazkaip prisiminiau ta posaki - gyvenk taip lyg kiekviena diena tau butu paskutine. Manau kad jis netgi labai protingas, bet tuomet iseina kad nuolat turetum buti tokioje krizeje (o gal tureti begaline isminti kad sugebetum visa tai priimti naturaliai), kai zinodamas savo laikinuma, stengiesi kuo labiau iprasminti kiekviena savo diena Negaleciau taip Kazkaip zymiai lengviau ir saldziau zmogiskai naturai yra uzsimirsti kasdienybeje, uzmirsti ir isvis kad kada nors bus pabaiga (kas dabar ir yra daroma masiskai ir kuturingai), pasinerti i ta rutina, su nesibaigianciais darbais darbeliais, o tuomet staiga - tik bumt viena diena i smegenine - "kokia viso to prasme", stai rasete, tipo gyvenimas isvis neturi prasmes. Netiesa, jinai yra, turi buti... Ka?

Gyvenymas š., o metai vis lekia...