Socionikos forumas

Pamaniau, kad tai gal?t? b?ti atskira tema diskusijai, tod?l perk?liau ?ia.

Nieko nežinau,nieko nenoriu, su viskuo sutinku,išskyrus vien? teigin?...:)))Kiek gyvenu,niekur dar neradau savo kritinio amžiaus(?ia Voverei adresuota,jei k?)

dzindzilia:



atsiprashau, jei tamsta isizeide. Ash be piktumo. Ale prieje zmogaus amziaus vidury , zmones neretaipermasto savo gyvenima. Ne visada ramiai. Tad kai kurie pradeda viska versti aukshtyn kojom... kas jaunesniu partneriu iehsko, kas neria i karjera stachia galva, kas dar ka. Tai nera kazkaip vienareikshmishkai smerktina ar pan, papraschiausiai ne tokia maza dalis zmoniu tai ishgyvena.

Tikrai ne?sižeidžiau.Tik fakt? konstatavau...Gal b?t ir tavo tiesa,tik  ant saves to nepasteb?jau.Atvirkš?iai-tas kritinis amžius gal ir buvo,kai buvau 25-30 met?...Tada tikrai buvau nerami d?šia...Ir nepastovi...Bet,metams b?gant,kažkaip sukaišiojau visk? ? stal?iukus,apsiraminau

dzindzilia:

taigis labai individualu. ne visi pagal viena kurpali siuti. va ant savo tevu irgis nepastebejau tokiu kriziu. Nors ka ash zinau..

Iš ties? yra toks  psichologinis reiškinys, kaip vidutinio amžiaus kriz?, jis paprastai pasireiškia apie 35 -40 žmogaus gyvenimo metus.



Tai, d?l ko jaunyst?je buvo dirbta ir kovota (?sitvirtinimas visuomen?je, savo "Aš " suradimas ir prisitaikymas prie visuomen?s norm?), vidutiniame amžiuje yra } "tikrinama" ir arba pervedama ? "amžin? vertybi? lyg?", arba skubama tai pasiekti (tai, kas nesusp?ta arba ? k? neatsižvelgta).

Cassandra:

Ash labai ilgai treniravausi ir dabar beveik esu isitikines, jog man pavyks vienu dideliu shuoliu pershokti ta krize. Dabar man 25 ( na su trupuchiu...), tai belieka gerai isibegeti, atsispirti ir..... ir tiesiai nusileisti uzh krizes!

Tiesiai pas Lopetinska!

Cassandra raš?:


manau kad tai pasireiskia tik tiems individams kurie per daug pasieke. kiti kaip tik pajaucia gyvenimo malonuma kai gali laika skirti sau ir savo artimui zmogui.

beda tame kad kartais kipsas koja pakisa tuose tarpusavio dvieju zmoniu santykiuose 

o man vertybiu pervertinimas su egzistenciniais klausimais, kiek save pamenu ramybes neduoda. Dabar nebekreipiu i tai demesio, nes nusprendziu sau, kad atsakymu nera ir gyvenimas prikolas. Tai kas gali detis, kai "stuknut" kokie 35 neisivaizduoju.... O gal ir nieko nebus. Ateis laikas - paziuresim.



Kitas dalykas apie "velnio padnoshkes".

Atsiminiau lietuviu liaudies tautosaka. Tokia yra pasaka, kaip ejo Velnias mishku, o gi ziu: Zmogaus arklys i raista iklimpes. Pamane sau raguotasai: " nu ka, pamatys Zmogus ir sakys - a velnias chia tave ikisho". Tada jis arklis ishtrauke. Veliau, nenoredamas zmogaus priekaishtu arkli numaude, ishdziovino, ishshukavo, karcius sutvarke, pamaitino, pagirde ir ish mishko ishvede. O Zmogus, pamates savo arkli pamishkej kad sushuks "a velnias ten tave nuneshe".

Toliau buvau mazdaug taip, kad Velnias ipyko ir ishrekes Zmoguj "Piktesni (uorshesni, manrods sake) jus, zmones, ir uz pati velnia" arkli sau pasieme.

Tai ir manau, kaip ten su tom velniu padnoshkem...

Na, anot psichologu, vidutinio amzhiaus krize -  tai senejimo baime, kuri pasireishkia laaabai ivairiai. Moterishkes kartais perdetai ima rupintis savo ishvaizda, jauninasi (juokingai kartais atrodo 40-mete besidedanti 18-mete), jei visa jaunyste prasedejo namie su vaiakais, tai kartais tampa vakareliu liute ir t.t. Vyrishkiai kartais prabegusios jaunystes ieshko jaunikliu glebiuose, pavargsta nuo isipareigojimu, radikaliai keichia gyvenimo buda, metasi i religija ar panashiai...Kiekvienas ish proto eina savaip 

O nepuola krizes tu zhmogiuku, kurie kiekviena amzhiaus tarpsni priima naturaliai, dzhiaugiasi tuo, ka turi. Dzindzilia tiesiog tikriausiai ish tokiu zhmoniu, todel jam tos krizes ir nebaisios 

m2:



jo zmogaus gyvenimas ziauriai trumpas. O kaip aplink tokia jaunystes eurorija.... sunku. Nors visais amziais buvo sunku, jei nesusitaikai su savo laikinumu.

Pagalvojau apie savo dede. Kai pas jo sunu, mano pusbrika ateidavo drauges (o ju daug, ir jos ateidavo daznai) tai mano dede imdavo su jomis plepeti. Ne ne, be jokiu negeru intensiju, jis shiaip pasakodavo istorijas valandu valandas ir visokius niekus. dede mano plepus, gan charizmatishkas, tachiau nerealiai reikalaujantis demesio, ypach jaunimo. Jis taip pasijusdavo jaunas ir zavus, matyt. O tuo tarpu mano pusbrolis pasijusdavo sumautai del tevo elgesio ir isheidavo ish kambario... ziuredavo Tv ar kompu zaisdavo. Bet laikas eina ir po metu kokiu pusbrikas ishtaise savo klaida ir pats vaikshto pas panas, namo ju nekviesdamas. Ilgam dingsta.

Nuo laiko nepabegsi vienzo.... 

Akela:



Reikt? ?vardyti t? krizin? amži?. Medicina turi šiam reiškiniui pavadinim?-klimaksas. Sprendžiant iš diskusij?, klimaksas "jaun?ja". Visokios kriz?s puola silpnus, bailius, nemokan?ius kovoti ir pan.. Ten, kur aš pasirodau, br?sta kriz?s, tad jos man nebaisios.

m2:



visiškai sutinku su Tavim, kad vidutinio amžiaus kriz? yra susijusi su atsisveikinimu su jaunyste. Kažkam pas?mon?je užsifiksuoja momentas, kad ateities perspektyvos - nekokios, tod?l b?tina kiek galima ilgiau "Išsilaikyti" ant bangos. Aišku, ne visi vienodai išgyvena vidutinio amžiaus kriz?, kaip ne visi vienodai išgyvena paauglyst?s kriz?. Kai kas š?lsta. Kai kas ?vairius gyvenimo tarpsnius išgyvena ramiai ir harmoningai, palengva pereidamas iš vienos faz?s ? kit?. Ir belieka tik mokytis iš toki? žmoni? ramaus ir taikaus sugyvenimo su savim pa?iu

Akela raš?:


Tai daugiau b?dinga tiems individams, kurie n?ra brand?s kaip asmenyb?s (kriz?).



Akela raš?:




O kam šiais laikais gyventi lengva?

Cassandra raš?:


kiekvienas zmogiukas asmenybe. tik visuomeneje nusistoveje vertybiu kriterijai diferenciacija sukuria.

Cassandra raš?:


tuscioms asmenybems - turiu lipu ir del nieko nepergyvenu