Sumaniau paklausti mielu ir gerbiamu "linijiechiu" apie ju poziuri i situacijas, gyvenimo ivykius. Gerus ir blogus, lauktus ir trenkusius kaip perkunas ish giedro dangaus, malonius ir konpromituojanchius etc...
Atsimenu viena groteskishka situacija, ivykusia priesh kelis metus. Vilnius, Gireles gatve, Keliu policija. Po galingos avarijos, dar neatsigavus po shoko ir absoliuchiai nesusivokus kur , kas ir kaip, policijoj rashau pareishkima. Paaishkinima. .Tiksliau bandau atsiminti kas ish viso ivyko ir kazka parashyti. Keistas jausmas rankoje - atsiraitoju rankove ir pamatau galingas violetines-raudonas- melynas kraujosruvas. Bet shoko poveikis nedingsta, tad ash sukrizenu ir vel uzsiraitoju rankove. Tada atkreipiu demesi i pagyvenusia rusu tautybes pora. Moterishke ilgesingai rauda "o ghospady, ghospady, za cto nam takojie.... shto ze my tebe sdielali...." etc etc etc. Jos galinga, verksminga visaapimanti rauda skamba per visa aukshta, grezia iki kaulu smegenu... O policininkai zvengia. Ot galvoju, kokie vis del to jie atbuke gyvuliai.... zmogui tragedija, o jiems viskas "dzin". Tai trunka koki pusvalandi ir permeti keleta minciu, kas tokio baisaus ir tragishko zmonems nutiko: zuvo arba sunkiai suzalotas artimas zmogus, sukale nauja mersa, neturedami draudimo ir yra zuvusiuju. Nutenke per pereja ejusia savo seseri.... etc etc etc...
O veliau paaishkeja tikrasis ju "tragedijos" mastas: ju automobiliuko sparna kazkoks paauglys pareidamas ibreze vinuku. Brukshnys apie 10 cm ilgio....
Va tada ir ash krizenau su policnykais....
Tai va, kaip, mielieji, reaguojate i gyvenimo situacijas:
ar kaltinate (dekojate) likima
ar kaltinate save (savo poelgius, mintis, kurie lemia jusu likima)
ar pati gyvenima
ar valdzia
ar priimate viska kaip "savo kryziu"
ar ziurite i tai kaip i ishshuki, nauja ishbandyma, pamoka
ar dar kaip?
...
|
isivaizduoju.... ira giminej tokiu, oj yra 
