Liepa raš?:
Malonybiniu žodeliu tinakamumas irigi diskutuotinas. Svarbu ir KAS bei KAIP sako, ir KAM sako.
Man Diumos išsireiškimai neužkliuna, pavyzdžiui. Jie visada vietoje ir nuoširdus. O Hamleto - ne visada malonus, jau geriau bendrautu santuriau. Nemalonu, kai toki kreipimasi girdi kiti (man nesmagu prieš kitus). Ir tai provokuoja atsikirsti - netgi pasiusti toliau.
Pritariu. Bent jau kiek teko stebet, diumos tikrai nesimeto bereikalingais epitetais, pas juos apskritai kaip pas sensorikus labai taiklus buna tie issireiskimai, zmogaus savybiu paminejimai. Vis pagalvoju- noreciau taip gebet taikliai reikstis:).
O va del Hamletu- tikrai. Abi su Liepa (ir Cassandra) pazystam viena, kur visuomet malonybiniais tik zodeliais kreipiasi, ir visai nesvarbu kokioj aplinkoj. O santykiai tarp musu net nepavadinciau kad draugiski- siaip, pazystami ir tiek. Bet jis ta israiskos forma, manau, specialiai ir naudoja kaip... na, tarsi jeigu zmogu pavadins jis, tarkim, "Liepuziuku" (fu koks zodis :), tai nuo to tarsi jis taps jam artimesnis ir tarsi tarp ju santykiai turetu nuo to tapti siltesni. Nemoku geriau paaiskinti. Vienzo, tokia manipuliacija gaunasi.
O pasiust, kaip Liepa raso, visgi yra nepatogu. Tarsi va, i tave taip graziai kreipiasi, o tu, imsi dabar taip grubiai ir atstumsi... taigi kokia niekse patapsi......