Socionikos forumas

Hmmm...mano mama ish tu, "globojanchiu". Bet kazhkodel man nuo pat ankstyvo svaikystes labai magejo ish tos globos ishsprusti ir viska daryti savaip. Buvau mazha zaraza prieshgina :) O kai uzhaugau, pati pastebejau savyje polinki globoti, rupintis. Nors tai labiau tinkama santykiu su kitais atzhvilgiu, nes dukra strengiuosi (pati nezhinau kodel) , aukleti buti savarankishka, kad ishmoktu pati prisiimti atsakomybe uzh savo veiksmus. Bet jai nelabai to norisi :)

Tai dar "mazha" ji pas tave.. :) Kiek ash isivaizduoju, tai  tas "dzhiaugsmas uzh laisve/atsakomybe"  tik kazhkur.. "vidurinej paauglystej"  - apie 16-17 metus ateina.. Dar teks tau pasirupinti.. 

aha, auklejimo problemos...mumis tai shiandien ypach aktualu...niekada nesakiau savo vaikams- "mazhas esi", "nieko nesupranti" ir pan... atvirkschiai- artimieji visad mane kaltino, kad darau pedagogines klaidas: kad su jais elgiuosi kaip su lygiais, kad jie pas mane per daug zhino, kad neprilupu uzh nusizhengimus...mokytojai leidzhia suprast, kad duodu per didele pasirinkimo laisve, per daug demokratishka, leidzhiuosi apie pirshta vyniojama...

ir vistiek ash shiandien savo vaikams "nieko nesuprantu"!!!

bet  kaip skauda shirdi, kai matai, kad shvaisto savo energija toms "savo" klaidoms...

ta proga prisiminiau anekdota:

4-eriu metu:- mama viska zhino!

6-eriu m.: -o, pasirodo, mama ne viska zhino...

16-kos : - ka ta mama zhino...

18-kos: -gerai, kad mama nezhino!...

30-ties:-gerai mama sake...

Latex, kai kuriose vietose sprendžiant pagal postus, šnekam apie t? pat?. Tik ...kalbant apie psicholog? nustatytus  3 metus...jauna turb?t esat asmenyb?, jei visokiais tokias" briedais" tikit  bet tatai savaime praeina  Tiesiog...gyvenime b?na taip, kad su vienu žmogum, nors ir žinai, kad tau nepakeliui, visvien iš pareigos tempi ilgus metus...ir iš to nieko gero neišeina, o su kitu...gal?tum perplaukt j?ras ir marias. Ir ne d?l pareigos. Ir vaikai ?ia niekuo d?ti. Nes vaikai yra atskiros asmenyb?s, tu jiems parodai savo ties? ir vertybes, savo poži?r? ? gyvenim?, ir kartu supranti, kad ateitis - j? , o ne tavo, tod?l yra dalyk?, kuriuos jie atras patys..



Miela Casandra As  neviskuo tikiu ka isgirstu  ar perskaitau. Nemanau kad tai "briedai", tikslaiu taip nevertinu. Man idomios skirtingos pozicijos. Vieni laikosi tokios, kiti - priesingos. O pas mane gal  trecia pozicija Na tai kas? ne esme cia visai..

As daugiau stabilumo ir pastovumo salininke. Na perplauki tas marias ir toliau kas? Vel norisi tempti toliau tuos metus?

Sutinku kad vaikai atras patys tuos gyvenimo dalykus, bet juk ne 8-10 m.? Ar neperziauru toki vaikiuka verst ieskot tiesas? Man tai ziauru.. kai is vaiku atimama vaikyste, kai griaunamas trapus, pradetas tik besiformuoti ju pasaulis. Atsiprasant man tos marios ir juros DZIN, jei mano vaikas kazkur kankinasi nelaimingas be mamos, be tecio. Tegul jos prasmenga su viskuo kartu ! As nuo savo vaiko nepasitraukciau kol jis  nebutu savarankiskas, suauges.

Latex, "perplaukti j?ras ir marias", nereiškia ieškoti nuotyki?. Tai reiškia sugeb?ti abiems pus?ms eiti kartu, nor?ti ir sugeb?ti ?veikti ?vairias situacijas, tame tarpe ir kasdienyb?s monotonij?, beje. "Tempti metus iš pareigos", - reiškia egzistuoti vienatv?je dviese, kai poži?riai, poreikiai,  reakcija ? ?vairius gyvenimo atvejus yra visiškai priešinga, kai d?l to kyla nuolatiniai konfliktai, nepasitik?jimas vienas kitu, abejingumas vieno kitam, siekis , kad jo pozicija b?t? dominuojanti ir t.t. Jau pati tokia situacija n?ra stabili.



D?l vaik?. Berods, nemin?jau kokio amžiaus vaikus turiu omenyje. Kod?l b?tent 8-10 met?? Gal? gale, net ir tokio amžiaus vaikas paprastai jau turi savo nuomon?, tik jis dar negali savarankiškai priimin?ti sprendim?. Niekas jo never?ia kažko ieškoti, nes kiekvienas normalus vaikas pats turi tam igimt? poreik?. Tik nereikia jo stabdyti žodžiais "Bus laikas, sužinosi". Vaikas turi teis? gauti iš suaugusi?j? gauti atsakymus ? visus jam r?pimus klausimus. Ir kartu jis turi gauti supratim?, kas yra gera/teisinga, o kas - bloga/neteisinga, ta?iau ne per moralizavimus, o per konkre?ius gyvenimo pavyzdžius.



Apie t? plaukim? "per j?ras", tu kažkod?l suvoki labai konkre?iai. Tai viso labo tik metafora. Bet kuris žmogus talpina savyje ne vien? socialin? rol?: juk aš esu ne tik Mama, bet ir Darbuotoja, ir Dukra, ir Sesuo. Jei aš b?siu gera Darbuotoja, gera Sesuo ir gera Mylimoji, ar tai jau savaime reiškia, kad aš b?siu bloga Mama?



Negalima taip suabsoliutinti, kad jei jau šeima išyra d?l vienoki? ar kitoki? priežas?i?, tai b?tinai vaikas privalo kankintis be t??io. Kai kurie t??iai (sakykim, biologiniai) yra tokie, kad vaikui kur kas geriau, kai jis jo nemato ir gyvena ramioje psichologin?je atmosferoje.



Nei viena mama nuo savo vaiko nepasitraukia. Nepasitraukia netgi, kai jis tampa suaug?s ir savarankiškas, bet tai dar nereiškia, kad ji laksto iš paskos iki 30 m.su prašymais "Vaikeli, išsišnypšk nosyt?". T?v? pareiga - parengti vaikus gyvenimui, o ne auginti juos inkubatoriaus s?lygomis. Ir protingi t?vai t? daro palengva, palaipsniui, po truput? tiesdami savo vaikui sparnus, kol jie sutvirt?s ir jis išskris. Ir net tada, kai jis išskris visvien kai kas liks. Dvasinis ryšys. Iki paskutin?s minut?s po šia saule.

Cassandra, labai pritariu tokiam poziuriui. Reikia ismokti vaikus "paleisti". Net sesiametis turi tureti savo erdve, kad galetu teisingai vystytis. Na o tevai, kaip gyvenimo mokytojai, globojantys ir nukreipiantys teisinga linkme.

Casandra, as nesuprantu tiesiogiai ir tu nesuprask. Tas juras marias naudoju toliau kaip sutratini zymejima. Na nemanau as kad gyvenimas visiems susiklosto idealiai. Gali zinoma nusvilt, pagyvenus tai suprasi. Norejau uzkcentuot ta fakta kad del vaiko paaukociau savo laime tol, kol jis nesulauktu pilnametystes ir stengciaus  kurti jaukia seimos atmosfera, tike, kiek galeciau, kiek nuo manes priklausytu.

Ir apie vaikus tu klaidingai supratai. Niekur nerasiau kad reikia valyt jiems nosytes. As nelinkusi prie lepinimo ir popinimo. Na siaip neturiu ka rasyt paskutiniai tavo pasakymo sakiniai gerai surasyti. Galiu tik pritart. O tu negraziu isimciu kai motinos vaika palieka apskritai manau.. jau nukrypimas gerokas. Todel kaip ir pasiaiskinom.

...na kodel man atrodo, kad Latex labiau teoretike shiuo klausimu, o Casandra - praktike? :)

Latex,



Tavo sakinukas: Norejau uzkcentuot ta fakta kad del vaiko paaukociau savo laime tol, kol jis nesulauktu pilnametystes ir stengciaus  kurti jaukia seimos atmosfera, tike, kiek galeciau, kiek nuo manes priklausytu.



Ar tikrai manai, kad vaikui jauku su nelaiminga mama ? Gali stengtis kiek nori apgauti vaik?, kad iš tikr?j? viskas gerai, jis- m?s? tikrosios b?senos veidrodis, nori to ar ne... Oi, turiu toki? gyvenimišk? reali? pavyzduk?, kai vaikai "atgavo spalv?", išsiskyrus amžinai nesutariantiems t?vams...

Kodel mama butinai turi but nelaiminga? Ziurint ka moteris laiko laime. Gal tikrai vaikas nebus laimingas salia tokios laimingos mamos

Tai buvo pasakyta citatoje: "paaukojusi savo laim? mama". K? dar tai gal?t? reikšti? 

m2,

gal, sakau, del tariamosios nuosakos? 

sekliai morkos... 

Skarlet,

Neeaa.. Tik shiaip logishkos asmenybes.. 

Latex rašo:

Kodel mama butinai turi but nelaiminga? Ziurint ka moteris laiko laime. Gal tikrai vaikas nebus laimingas salia tokios laimingos mamos





Keli labai paprasti pavyzdžiai iš  Lietuvos gyvenimo, kod?l mama gali b?ti nelaiminga:

- t?tis yra alkoholikas.

- t?tis yra narkomanas.

- t?tis yra pastoviai neištikimas.

- t?tis griebiasi fizinio smurto prieš šeimos narius.

-...



Ar  dar t?sti? Jei per mažai - Lietry?io 5 puslapyje gausu medžiagos.

Ar manai , kad tokiais  atvejais moteris pat? "vyro tur?jimo" fakt? tur?t? laikyti bes?lygiška laime ir savo vaikui, ir sau pa?iai?



Man dar nesuprantamas sakinys "Ziurint ka moteris laiko laime". Kaip galima kažk? laikyti ar nelaikyti laime???? Arba esi laimingas, arba ne. Ir dažniausiai pirmu atveju apie tai nesusim?stoma, antru - prireikia pakankamai giliaus pasikapstymo savyje, kad b?t? galima atsakyti ? klausim? "Kod?l?"



Kalbant apie nelaimingas mamas, kad ir kiek jos sl?pt?si už gražaus fasado - j? akys tuš?ios, j? judesiai vang?s, jos savyje "užg?susios", o jei pabandai jas "išjudinti", jos pradeda balansuoti ant isterijos ribos. Ir j? vaikai irzl?s, dirgl?s ir viduje susig?ž? it išg?sdinti kiškeliai. Nes, kai mama nesijau?ia saugi , ji negali saugumo poj??io perteikti ir vaikui.