Socionikos forumas

Skarlet, man skiriasi : meil? sau daugiau suvokiu kaip meil? savo asmeniui;

savas kelias, savas gyvenimas, mano terminijoj,  daugiau panoramin? s?voka, kurioje yra ir  meil? sau ir ne tik  .

Klausimas "Argi ne savo gyvenim? galima gyventi? - " jau v i s a i kitos splavos gi  Skarlet, tuomet kyla daug klausimuk? toki? iti išraišking?: o kas yra gyventi?; o kas yra gyvenimas? kas aš? kas tas savas, nesavas?

Cassandra sunku paaiskint tokius dalykus. As linkusi manyti kad besiaukojantys zmones, ne tik mamos kaip tik neturi jokiu tikslu. Tiesiog jie jauciasi vienisi, pas juos gali buti zemas saves ivertinimas, jie turi poreiki but mylimi ir t.t. Tai skatina net nusizeminti, ne tik aukotis. Bet siuo atveju, manau mama visgi yra isipareigojusi vaikui, nes atvede ji i pasauli. Ir, jei ji nesurado meiles su vyru ji gales atrasti save motinysteje? Kodel butinai ji turi buti bambanti, priekaistaujanti sene? Ir kodel manai kad nevienisa motina negali taip elgtis? As priesingai, daugiau sutikusi esu bambancius tevus kurie gyvena kartu. Butent kai seima yra pilnaverte ir gyvena gerai tai kazkas butinai pradeda "ieskto sh...-oj smegenu" atsiprasant. O vienisos mamos priesingai yra tylios ir mylincios. Vat kaip tu nori Cassandra o as taip manau, nes praktiskai tikrai nesutikau bumbancios vienisos senutes. Jos visos mylincios, nesikisancios i vaiko gyvenima ir malonios.

O vat ramybe gal ir neateis, cia negaliu gincytis, gali buti liudesys ir susitaikymas..Veliau turiu omeny, kai vaikas uzaugs ir prades savo gyvenima.

Hm...Latex, o aš iš ankstesni? tavo post? supratau, kad tu esi prieš šeimos ardym?, nes tai prieštarauja vaiko laimei. Mama turi pasiaukoti vardan vaiko laim?s ir gyventi su t??iu alkoholiku/sadistu/tironu ir t.t.



Tai kaip ?ia dabar gaunasi?

Tai blogai supratai Cassandra, bet nieko nuostabaus. As nerasiau kad reikia gyvent su alkoholiku sadistu ir etc.

As nelinkusi ardyt seimos(jei ji yra), kol situacija yra pakeliama. Ir uzuot begus uz juru mariu apsvaigus nuo romantikos ar aistros, kuri neaisku kiek testis gali as pasirinkciau likt su vaiku ir vyru. As nelinkus pasiduot momentiniam impulsui ir del jo viska aukot, ka turiu. Pastebek, butent JEI TURIU. Pagal mane geriau zvirblis rankoj.. Ir kas tame blogo?O tavo isvardinti krastutinumai neturi nieko bendro su mano pasakymais ir tuo labiau kai kalba eina apie vienisa motina. Kuri liko viena. Tai dvi skirtingos situacijos. Kai klijuoji seima vardan vaiko ir kai jau likai viena su vaiku ir jam paskiri visa savo demesi, neieskodama sau partnerio. Butent, stengciaus issaugoti seima kas priklausytu nuo manes, kol tai butu imanoma, o kai situacija butu nevaldoma(alkoholis, smurtas ir pan.) vel stengciaus apsaugodama vaika issiskirt. Bet seimos, jau kartoju del to, kad man vyras kazka ne taip padaro, ar manes neklauso, ar daug dirba ir negali skirti vaikui demesio TIKRAI neardyciau, nors ir sutikciau  kita vyra, kuris gal but ir butu tas, su kuriuo galeciau lekt visur, kuris butu tas su kuriuo net uz juru mariu gali.. Manau paaskinau.

savas gyvenimas, mano terminijoj,  daugiau panoramin? s?voka, kurioje yra ir  meil? sau ir ne tik



?domu... kas gi dar jame yra be meil?s sau?

Na, aš taipogi niekur nesakiau,kad moteris turi trenkti savo vyra ir l?kti paskui kit? tik d?l to, kad tas "naujesnis" yra, atseit, geresnis. Žmon?s ne ?emodanai, kad juos kas sezon? kaitaliotum, juolab, kad angel? ant šitos žem?s nerasta.



Aš iš principo nesutinku su tavim del to, kad vieniša motina turi nusiskusti galv? plikai, apsivilkti ašutin? ir gyva pasilaidoti, atseit pasiaukoti. Kod?l ji turi atsisakyti normalaus asmeninio gyvenimo, jei sutinka normalu žmog?? Jei tas žmogus r?pinasi ir ja ir jos vaiku????



Aišku, jei tu iš principo pripažisti tik bažnytin? poži?r? ? santuok? "iki grabo lentos", tada neb?ra apie k? diskutuoti.

O kam plikai skusti galva ir vilkti ta asutine? Cia pagal tave atseit pasiaukojimas toks? tada nenuostabu kad taip audringai suregavai?

Latex, bent man susidaro ?sp?dis, kad kalbam?s visiškai skirtingomis kalbomis - mudviej? visiškai kitoks jumoro jausmas, visiškai skirtingas poži?ris ? alegorijas ir metaforas, netgi supratimas apie emocij? reiškim?.



Nors laikau save pakankamai tolerantišku ir kantriu žmogumi, ta?iau šioje konkre?ioje diskusijoje, kur toks akivaizdus nesusikalb?jimo (o gal nenoro susikalb?ti) faktas, man peršasi mintis, jog tolesnšs mano pastangos kalb?tis yra betiksl?s.



Kuri iš m?s? teisi, gali parodyti tik gyvenimo patirtis ir laikas. B?t? ?domu su tavim padiskutuoti šia tema po koki? 10 - 15 met?. O kol kas - tiesiog s?km?s 

Aciu , Cassandra.

Mes galim kalb?ti ir svajoti apie visokius galimus variantus. Bet Gyvenimas pats ?neša savo korekt?ras, m?s? visai nesiklausdamas. Ir tada galvoji - kažin kod?l seniau visai kitaip t? supratau...

Va butent, barbike :) Todel man komishkai atrodo svaichiojimai, apie tai, kas butu, jeigu butu, griezhtai teigiant, kad butu taipa ir nekitaipa 

... labai ?domu palygint save, k? m?s?iau koki? 16 ir dabar...

smagu pasteb?ti kaip išaugo s?moningumas, atsakomyb?s jausmas už savo veiksmus, už žodžius, ištariamus kitam žmogui.... Visai faina br?sti. Ir tiesa, kad kuo daugiau žinai, tuo mažiau kategoriškas tampi: suvoki, kad gali b?ti tiek t? variant? ir likimo siurpriz?, kad tik laikykis!... Laužomi tabu, pats tampi stipresnis, bet kartu ir tolerantiškesnis gal?.... Na, man yra šitaip, kitiems gal kitaip.

Bet ? šulin? jau seniai nebespjaunu  ir nesakau kad kažko nebus "niekada!" 

Svaigi... Del niekada :) Mano atveju, visi kazhkada sakyti "niekada" Veliau ishsipilde...

m2, man irgi  Tod?l ir sakau, kad nustojau taip sakyt 

Barbe zinoma niekada nezinai kas tave laukia. Bet nieko blogo apie tai ir pasikalbeti. Tuomet kai kasnors atsitinka jau nebuna toks sokas. Be to, nors ir teoriskai , nors ir mazdaug buni jau susipazines su situacija, netiesiogiai. Man patinka ir atrodo net naudinga isivaizduoti ivairias gyvenimiskas situacijas, analizuoti kaip pasielgciau teoriskai, pasakyti savo nuomone ir sulyginti su kitu nuomonem nei sakyti kad tai komishka, kai atsitiks tuomet ir analizuosim. Mano manymu tai nerupestinga ir lengvabudishka stumti nuo saves  tokias situacijas ir gyvent vien rozinem svajonem. Daznai buna kad kai atsitinka  kas nors baisaus ar nelaukta buna jau velu. Zmogus paluzta, patiria soka... pasimeta. negaliu sakyti kad tai padeda uzsideti sarva nuo visu negandu ir esu pasiruosusi viska sutikti su iskelta galva. Bet visgi.. atsitikus tai nera visiska naujena ir padeda bent jau kazkie susvelnint soka ir priimti  viska kiek ramiau.