Socionikos forumas http://www.lt.socionika.org/ |
|
Pasikalbėkim dviese http://www.lt.socionika.org/viewtopic.php?f=42&t=431 |
Puslapis 2 iš 4 |
Autorius: | Liepa [ 23 Spa 2006, 22:08 ] |
Pranešimo tema: | |
Mane užbūrė šitie lapų motyvai.... http://www.epilogue.net/cgi/database/art/list.pl?gallery=8375 |
Autorius: | egluze [ 27 Spa 2006, 09:58 ] |
Pranešimo tema: | |
*** Taip jau yra, Kad kasdienybė Nesklinda smilkalais kvapiais, Kad vargana žmogaus esybė? Keliauja banaliais takais Ir tiktai retkarčiais ištrūksta Basa po pievą? pabraidyt, O laiko taip dažnai pritrūksta Save lyg indą išvalyt. Eini viena į tirštą tamsą, Ir vėl sakysit banalu, Bet tam, kuris širdim nesensta Gyvenimas ne iš raidžių. Ir ne iš žodžių laša kraujas, Ir ne iš sielos - dėmesys, Todėl nereikia bausti skaudžiai, Kaip kartais baudžia juokdarys Tarsi juokais išdrėbęs purvą Ant nebegijančių žaizdų. Et, apie ką čia mudu kalbam, Juk visa tai taip banalu. Sakai - palaidojai tėvelį... O polėkis, o jo sparnai, Prastai su Tavimi berneli, Jeigu be jų pragyvenai. Rašei, rašei ir vis be šarmo, Tik apie tai kaip gyveni, Neįdomi Tavoji karma - Pegaso įsūniai kiti. Aš jau baigiau. Belieka eiti Dar kart labai atsiprašau Už tai, kad gyvenu banaliai, O parašau dar banaliau. |
Autorius: | egluze [ 30 Spa 2006, 15:10 ] |
Pranešimo tema: | |
*** Parašyk man neįprastą laišką – be raidžių, be voko ženklų - ant vaivorykštės krašto, kur vaikšto pulkelis drumstų debesų, ant vėjo skverno palaikio, ant žaizdotos rudens šakos, ant benubėgančio laiko upės taku link brastos. Parašyk man ne vakar, O šiandien, kol pjūvis alsuoja Tavim, kol jaučiu tvinksint savo laiką, nors dar nesu savim. Parašyk, kad dar spėčiau išeiti nevaryta iš savo namų. Mes juk šio Laiško beraidžio nebeskaitysim abu, Tik paslėpsim į rudenio kraitę tarp krituolių obels vaikų Ir nueisim į savo laiką Plonyčiu pirmu ledu. ................................. Man atrodo skaičiau šitą laišką. |
Autorius: | m2 [ 30 Spa 2006, 22:23 ] |
Pranešimo tema: | |
egluze: Kiekvienas Jusu eilerashtis labai taiklus....Skaitai, ir gerkle uzhgniauzhia. |
Autorius: | egluze [ 02 Lap 2006, 13:09 ] |
Pranešimo tema: | |
*** Mažos pėdos didžiulio dangaus Vis dažniau nusileidžia į lanką Tai balutėm šalto lietaus, Tai sniego pūkeliais atkanka. Trumpina dieną naktis Ir nieko tame nepakeisi, Šaltų žvaigždžių atspindy Šilumą sielon įleisi, Kad neliktų gatvėj nakvot, Kol šiurpas esybę varsto, Kol iš beribio dangaus, Ruduo savo jėgą žarsto. Toks plikas ir šaltas ruduo Į širdį nykumą bruka Ir noris greičiau namo Prie seno jaukaus židinuko Kur žarijų pulkelis linksmai Šokdamos dangų nušviečia... ----------------------------------- Noriu ir aš taip šiltai... ---------------------------------- Tik niekas į vidų nekviečia. |
Autorius: | Liepa [ 03 Lap 2006, 14:47 ] |
Pranešimo tema: | |
egluze, ar čia jūsų pačios eilės, ar Eglės Brazdžiūnienės? |
Autorius: | egluze [ 04 Lap 2006, 23:06 ] |
Pranešimo tema: | |
Liepa: Taip, nes aš ir esu ta pati Eglė, tik mano pavardė dabar kita. Viską, ką rašiau anksčiau, buvo pasirašyta Brazdžiūnienės pavarde, kurią tuomet nešiojau. Tingulys Solidūs, įmitę, protingi - Tokia jau ta metų kaina. Dažnai negali, ar tingi Pakilt į aukštesnį kalną. Traukia papėdė, asfaltas Be ypatingų vingių Ir net pačiam nebeaišku Ar negali, ar tingi. Kūnu bėgioja šaltukas, Atmintis vis kažkur užstringa, Reiktų krosnelę įkurti, Bet beviltiškai tingi. *** Lyg seniai nevalytas parkas, Užžėlė takai ir usnys... Žiemą, kai žemė minga Prislegia laiko pusnys. Meni, lygiuoji į gretą, Praeitį savo tvarkingai, Slydai per skylantį ledą, Bet sugrįžai laimingai. Dabar gi ir vėl panūsti Eiti linguojančiu tiltu. Dar nesinori užsnūsti, Dar ne laikas nutilti. Šauki likimą pavymui Lyg artimiausią žmogų. Reikia sugrįžt išlikimui Ant paties aštriabriaunio stogo. |
Autorius: | Solanža [ 05 Lap 2006, 00:30 ] |
Pranešimo tema: | |
egluze: gera tave skaityti... "Dabar gi ir vėl panūsti Eiti linguojančiu tiltu. Dar nesinori užsnūsti, Dar ne laikas nutilti." kaip tai stipriai atsiliepė aidu manyje... |
Autorius: | Liepa [ 05 Lap 2006, 00:35 ] |
Pranešimo tema: | |
egluze, labai džiaugiuosi matydama mūsų forume. Visada žavėjausi eilėmis! Mes jas cituodavome ir grožėjomės nuo seno, dar "Tako" forume. Buvau susiradusi ir interneto puslapį (vilniausvingis - kažkaip ten ir pabaigoj -eglėseiles). Sunku būdavo jį surasti per nuorodas ar google. Ar tebėra tas puslapis? Ten ir muzika buvo fantastiška ir gėlių žiedai... |
Autorius: | egluze [ 05 Lap 2006, 14:03 ] |
Pranešimo tema: | |
Liepa: Nebėra tos svetainės. Praktiškai ją pradangino, o gal sunaikino tas žmogus, kuris ją įkūrė. Nežinau, bet man niekas net nepaaiškino kodėl paiselgė taip. Žinau tik viena, kad tinklapis buvo patalpintas Vilniaus vingio serveryje, o svetainės įkūrėjui išėjus iš darbo, jis dingo. Nesupratau ir ligi šiol nesuprantu, kodėl jo neįrašė į diską, kuriam būčiau suradusi kitą serverį. O juk aš taip tikėjau to žmogaus geranoriškumu. Matyt tai dar vienas praradimas tikėjime, kuris kartais būna begalinis, bet štai ima ir atsiranda plyšiai, kuriuos užlopyti ne taip paprasta. Manau, kad kada nors aš pati sukursiu savo svetainę ir surasiu kas ją patalpina savo serveryje, bet šią dieną trūksta žinių jos pagimdymui ir laiko toms žinioms įsisavinti. Man dar dabar skauda dėl svetainės praradimo, nes joje buvo visa mano širdis. Gal todėl ji traukdavo apsilankyti ir kitus. |
Autorius: | Liepa [ 05 Lap 2006, 21:14 ] |
Pranešimo tema: | |
egluze, iš tikrųjų skauda širdį dėl tos pradingusios svetainės. Ji daug kam buvo atgaiva, nusiraminimas. Tikiuosi, kad eilėraščiai neprapuolė, turite kur nos juos išsaugojusi. Gal kada bus proga, gyvenimas vėl suves su gerais žmonėmis, kurie padės atkurti visa tai internete. |
Autorius: | egluze [ 07 Lap 2006, 12:26 ] |
Pranešimo tema: | |
*** Ateina laikas - nusidėvi batai, drabužiai, vazos, net kėdė. Ateina laikas, kada keičias daug kas į kitą vertę. Netgi pavardė, sąlyginai jauna, nenudėvėta, kažkiek tai laiko buvusi sava, tave apleidžia ir į josios vietą, žiūrėk, jau įsirangiusi nauja. Bandai priprasti prie šaukimo naujo, prie parašo, pasirinkto pačios, Įlieji jai šiek tiek savesnio kraujo ir pradedi vėl viską nuo pradžios. Juk taip tiki, kad ji bus neeilinė, kad ją nešiosi ligi pat baigties, kad ji vienintelė, kad išimtinė, lyg vėliava ant marmuro peties. Didžiuojies, kartais pyksti, kartais leidi jai būt pačiai svarbiausiai iš visų ir užmiršti, kad ne jinai pirmoji, iškėlusi tave iš pat šaknų. ------------------------ Kada žvakutėmis Kalneliai žydi, Tarp kauburėlių Lapkričio ūkuos Susirandi savus Ir vėl išlydi Vardu nuo jų Atskilusios šakos. ----------------------- O, moterie! |
Autorius: | egluze [ 15 Lap 2006, 16:49 ] |
Pranešimo tema: | |
Kažkas iš praeities prigludo, O aš ir vėl nepažįstu Tik šiluma tokia, lyg būtų Atitekėjusi krauju. Suvirpo sielos rudimentai Giesme vargonų vedami, Ir švelnūs sodrūs sentimentai Nubudo kelio pakrašty, Kuriam ilsėjosi laukimas Ir begalinis ilgesys... Gal tai žmogus, o gal likimas Vėl pasibeldė į duris Slapta, lyg skrisdamas pro šalį, Nematomas ir nežymus Net atokiausioje kertelėj Suradęs miegančius jausmus. ---------------------------------- Kažkas iš praeities, kuriai aš Skolinga ligi šiol esu Kažkas, ko niekad neturėjau, O ir turėti negaliu. |
Autorius: | Skarlet [ 13 Gru 2006, 17:42 ] |
Pranešimo tema: | |
egluze, ir aš būdavau dažna tos svetainės lankytoja, tikrai gaila, kad nebėra... Tavo eilėraščiai - labai artimi ir apsigyvenantys atmintyje ilgam. Ačiū, kad pasidalini. |
Autorius: | Smilga [ 17 Gru 2006, 01:26 ] |
Pranešimo tema: | |
Laba. Paskutiniu metu dažnai susitinkame Egle - Egmile - Egluže. Nežinau ar tai atsitiktinumas. Ta beribė šiluma, sklindanti iš eilučių, traukia, vilioja, veda panašiais takais. Paliksiu ir savo pėdsakus: aš pabūsiu lietum, kai tau širdį skaudės, kad galėčiau nuplaut dalį tavo rimties. juk ateisiu išryt, jei reikės ir nakčia, kad galėtum mylėt, kad išliktum šalia. aš ateisiu - tu lauk ir jei niekas nekvies, tau atnešiu lietaus ir truputi nakties... kai pasaulis sugrius ir jau nieks negalės jo prikelt po nakties, tu mane pasikviesk lašeliu ant širdies mano ašara vėl ten tikrai suspindės skausmas tyliai išblės ir aušra po nakties teiks pasauliui vilties patikėki savim ir tavim patikės tik kas bus, jei kada šaltis sielą užgrius kas išsaugos tave, kai manęs nebebus? ruduo sužvarbęs, lietumi Į langą tyliai beldžias. Pabūk šiandien su manimi, lai šerkšnas atsileidžia ir iš šešėlių pamažu gal išviliosim laimę, pabūk šiandien su manimi ir viskas lyg savaime susirikiuos ir bus ramu ir sielai bus taip lengva pabūk šiandien su manimi, juk rudeniui atleidžiam už nudraskytus vėl lapus ir nuraškytus žiedus pabūk šiandien su manimi, lai atitolsta bėdos... Iki... |
Puslapis 2 iš 4 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group http://www.phpbb.com/ |