Turb?t vieniems su laiku ateina toks s?moningumo lygis, kitiems gal neateina, kad... negalima su žmon?mis, sau artimais draugais, elgtis kaip su "etatiniu pe?iu" ar nosine ašaroms sugerti (patiko Cassandros išsireiškimai
). Tikriausiai išsikalb?jimas kitiems priklauso nuo žmogaus egocentriškumo ir nuo uždarumo laipsnio. Yra žmoni?, paprastai tai logikai, vyrai, kurie tiesiog nelink? išsipasakoti. Kurie jau?iasi tuo saugiau, kuo mažiau apie juos žino juos supantis pasaulis. Gal jie visai ne draugus taip saugo, o tiesiog negali perlipt per savo uždarum?. O atviri žmon?s, etiniai tipai, daug lengviau dalijas savo r?pes?iais, problemom tiek su draugais, tiek su mažiau paž?stamais žmon?mis. Bet ?ia jau, kaip sakiau, priklauso nuo egocentriškumo- ir labai plepus, atviras tipas bus link?s susilaikyt nuo išsikrovim? ant draug?, jeigu suvoks, kad nedera taip apsunkint žmoni?. Gal....
Apskritai, gal jau ima darytis "profesine" liga, kad vis sunkiau žmoni? elges?, motyvus, ?vairias sampratas aiškinti, atsietai nuo socionikos....
Nors reikt? pam?gint ir kitaip paži?r?ti. Taigi.
Manau, kad kai žmon?s tikrai artimi tarpusavyje, tai n?ra tokio dalyko kaip kito "apsunkinimas". Jeigu man žmogus r?pi, jei laikau j? savo draugu, man nuoširdžiai r?p?s, kaip jam sekasi ir nor?sis pad?ti visuose reikaluose. Gal nenor?siu kad jis man juos užverst? ant galvos ir sakyt? "davai tu išspr?sk o aš paži?r?siu", bet nor?siu kad užsimint? apie tuos r?pes?ius, kuriuos, kaip jis jau?ia, aš gal??iau pad?ti išspr?sti. Juk ar ne taip dažniausiai ir b?na? Intuityviai jau?iam arba iš patirties žinom savo draug?, paž?stam? stipri?sias puses, j? veiklos sferas. Aš vyr. lyties draugui galiu užsiminti d?l mašinos problem? ar d?l kompiuterio gedim?, paklausti, gal turi paž?stam?, kurie gal?t? t? problem? išspr?sti. Skoningai besirengian?ios draug?s galiu paprašyti paslaugos- pad?ti man kok? drabuž? išsirinkti. Nerasdama problemos sprendimo asmeniniuose santykiuose, galb?t pasikreipsiu ? itin artim? draug?, o gal ir ne vien?, kuria labai pasitikiu. Ir nemanau, kad aš taip užkraunu joms dideles naštas. Spr?sdami kit? problemas, išmokstam, kartu atrandam begales sprendimo variant?. Taigi, darom?s protingesni mes patys. Ir v?liau neretai atsikartoja vienos ar kitos situacijos, mes galime tuos sukauptus problem? faktus ir j? sprendimo variantus grupuoti, ir parinkti tinkamiausius. Be to, turb?t, pad?dami spr?sti problem?, galime pasijusti reikšmingi, o tai visai malonu: "va, aš protingas, mane vertina, manim pasitiki, kad mano pagalbos/patarimo prašo". Taigi, laimi abu- prašantysis ir duodantysis.
Manau, reikia duoti, nesitikint jokio atlygio. Spr?sti kit? problemas ir neužkrauti sav?j?. Bet jeigu kas nors pasisi?lys pats pad?ti tau jas spr?sti,jeigu net prad?s klausin?t, k? gal?t? tau pad?ti, turb?t , bent moteriai, nereik?t? labai spyriotis , jog susitvarkys su viskuo pati. Juolab, jeigu mato, kad tikrai... tas kažkas jai be galo sunku, o kažkam, jos draugui, labai lengva ir jis džiaugsis, gal?damas padaryti jai ger? darb?.
Pas mane kažkaip šitaip visa tai vyksta.... kas lie?ia draugus ir pagalbas...