Socionikos forumas

Ale gi kaip pataikiau su savo sniegu vakar! Tiesiog, tarsi i vandeni zhiurejau - atsikeliu ryte - sninga!  Juokingiausia, tai kai pamachiau Akropoly prie drabuzhiu valymo kilometrine eile - visi puole zhiemines skrandas valyti... Ech, neishmokstam mes niekaip "ruoshti roges vasara"

Svaigi, achiu uzh nuoroda i Kajoka... Tiesa sakant, shiek tiek nusivyliau... Nelabai baltos tos jo eiles, bet baltokos.... Iki ju ash dar nepriaugau 

Gražus Egl?s ir Kelio susirašin?jimas. Tos vizijos, nuotaik? dvelksmas, susišaukimas tarsi aidas... Tarsi ribuliai vandens paviršiuje...



Sako, kiekvienas žmogus gali piešti, kiekvienas gali b?ti poetu... Tik reikia nebijoti "skristi", tik?ti savo sugeb?jimais, neužgniaužti j? baim?je. Gal tikrai, kiekvienas gali džiaugtis kelian?io oro srov?mis, ir padr?sinimu - "išskleisk sparnus, daryk kaip aš"

Tik ne kiekvienas sutinka savo kelyje Džonatan? Livingston?... ar Egl?...

gražiai parašei, Liepa... tikiu, kad skristi gali kiekvienas, tik ne kiekvienoj srity tas skrydis gražiausiai pavyksta.

Kartais turime tik romantikon linkusi? siel?, ir neturime tos dovanos, kad gal?tume gražiai išreikšti susikaupusias mintis, jausmus. Tada belieka kalb?ti kit? autori? l?pomis.



Rudens užkop?s kaln?,

Tu susim?st?s ir tylus.

Varp? garsai mieguistai šveln?s

Klajoja po laukus.



Virš?n? ta, kurios pasiekei,

Matuojasi vienatv?s valandom.

Tau svetimi veiksmai ir siekiai

Pagrimzdusiam Nirvanos Tuštumon.



Bet tu žinai: šventa jud?jimo ugnis,

Sutirpdžius lyt? sen?,

Naujam Pavasary atgis.



Ir jau dabar gyvena

Kaip sen? turin? sprogdinantis želmuo.

Ak, koks mieguistas, saul?tas ruduo...



/Ma?ernis/ (pastaruoju metu niekaip neatsidžiaugiu aš jo eil?mis...

Ar žinai, kod?l lyja? -

tod?l, kad lietus

kaip ir aš - Tave myli,

Žmogut?, puikus!

Ar žinai, kod?l saul?s

zuiku?iai  linksmi?

Tod?l, kad pasauly

Tu puiki gyveni....

Ar žinai, kod?l m?nulis

ži?ri žem?s kryptim?

? Tave jisai juk ži?ri,

vis kartu su manim...



Va ir patapo aishku, kodel Menulis visa laika i Zheme zhiuri

KAT?S



?ia gyvena persiškos kat?s,

Nesir?pinan?ios vaikais.

Kambarys, j? k?nus pamat?s,

?m? klotis l?tais šilkais.



Jos nu?jo per kilimo tak?

Ir ištirpo šilko klane.

O nuo sien? muzika teka,

Susikaupus ?so?io dugne.



Natiurmorte, sklaidydamas tams?,

Tyliai liejasi žemas do.

O vandentieky tragišk? Brahms?

Repetuoja pamiš?s vanduo.



Pergamentu apvilktas tomas

Zaratustr? cituoja sapne,

Ir praeina kat?s fantomas,

Atsimuš?s šilko klane.



ŽAIBAI IR V?JAI



Žaib? ir v?j? sudraskytos up?s

Nuo juodo kalno krenta ? mane,

Ir sakalas, ant debesio nut?p?s,

Pamat? vakar? dangaus dugne.



Žaibai ir v?jai neša mano šird?,

Nežinan?i? nei meil?s, nei klastos.

J? saul? pamaitins, lietus pagirdys,

Jai m?nuo vario antkap? atstos.



/Henrikas Radauskas/

Shtai dar vienas Egles eilershtis ( atneshiau ish musu senojo bunkerio )



Gyvenime,

Juk tu gerai žinai,

Kada susirenka vardai,

Kuri? keliaudamas

Pasigendi,

Kuriuos tai atstumi,

Tai v?l šauki.

Kuriems atsiveri,

Kai jie šalia,

Kurie kelion?j,

Bet vis tiek drauge.

Kuri? tau reikia

Laim?j ir džiaugsme,

Kad nenumirt?

Laim? vieniša.

Ir b?doje, ir netekty

Susirenka vardai b?ry.

Seniai iš?j?,

Šiandien atrasti.

Tave myl?j?,

Tavo mylimi,

Kent?j?, džiaug?si. Savi.

Tave surad?,

Tavo surasti

Ir tie, kurie

Kankino paslap?ia,

Ir tie, kuriuos

Apgl?bdavai nak?ia.

Net tie, kurie lyg

Rakštis širdyje

?smig? styro

Skausmo kelyje.



Bet tu, gyvenime,

Žinai ir tai,

Kad ne visi šiandien

Susirenka vardai.



Grazhu...

Patiko ir man tas eil?raštis apie gyvenim?, Keliau

bandau lyg ir susieti su tematika, nors tai visiškai kažkas kita... Vytautas V.Landsbergis j?s? d?mesiui ir vertinimui



GYVENIMAS PRO LANG?



Ir kas sugalvojo š? kambar?

Išklijuoti žydin?iom pievom,

O vakare už lango

Nuleisti saul? horizonto j?ron,

Visam name tyla, vaikai ir tie

Išg?r? migdom?j?, kad negird?t?

Per sienas sklindan?ios tylos,

O kambary

Per nakt? sukasi plokštel?,

Kurion ?rašytas mano gyvenimas

(Tiek met? gyvenau net ne?tardamas,

Kad mane kažkas ?rašin?ja),

Bet ties viduriu ji užstrigo

Ir ?m? kartoti t? dien?,

T? paskutin? valand?, akimirk?,

Kuri? lange ?r?mintas ?sid?m?jau ?

Didžiul? galv? debesies,

Bet nebesp?jau jos suprasti,

Jau kal?si pirma žol? ir tuoj pat vyto,

Gatve apsikabin? du žmon?s eidami

                                            bu?iavos,

Paskui viskas ?m? kartotis ir greit?ti ?

Ir jau devint? syk? gimdamas,

Matydamas išbalus?, laiming?

K? tik užmigusios motinos veid?,

Supratau, kad jau galiu pats valdyti

Žaidimo taisykles ir gyventi

Savo gyvenim? iš naujo ?

Nenukristi vaikyst?j

Nuo Gedimino pilies griuv?si?

Ir negul?ti ligonin?j sutrenktom smegenim,

Ir nesutikti tav?s,

Kuri? vienintel? aš pirm?syk myl?jau,

Bet pamažu prad?jo švisti kambary,

Ant grind? ištiško lango smegenys,

Plokštel? peršoko t? viet?,

Kur nuolatos užstrigdavo,

Dangum pagreitintai lyg filme

Prad?jo l?kti debesys,

Tu pri?jai šypsodamasi ir pasakei,

Kad veltui stengiuos,

Nes numir? nebemoka myl?ti,

Tod?l ir yra jie pikti,

Ir pajutau

T? trump? silpnumo akimirk?,

Kaip gelsta medžiai tavo rankose,

Tapetai atšoka nuo sien?,

Ir darbininkai kambary

Jau pradeda ardyti dekoracijas.



/Landsbergis, Vytautas V. Pasakojimai apie namus/



li?dna visa tai...bet ir teisinga.... tik galvoju, kad dar toli man iki kol dekoracijas ims ardyti.

Svaigi, man tavo eilerashtis labai "sunkiai" skaitosi...  Na tas, V. Landsbergio...

Man patinka, kai zhodzhiai liejasi lyg muzika, kada skaitydamas mintimis net aplenki zhodzhius... 

Sutinku, Keliau. Ten tokia nuotaika kreiva buvo... 



O kaip Tau šis?  Man patinka, ypa? pabaiga.



VORATINKLIS

            Yra tokie ramentai kaip dangus

            tada pad?t ir dievas nebegali



Voratinkliai pal?p?je spind?

yra vualis galintis uždengti

ne visa regin?ias akis o tik

arbatinuk? kuriame sukunkuliuoja

nepavojingas paprastumo ilgesys

aš nebijau ta?iau užverdamas duris

galvoju apie asil? kuris

ant nugaros nešioja amžin? pavoj?

o aš prieš t? pavoj? nekovoju



voratinklis yra geresnis b?das

nei veidrodis: gali juo remtis

jisai yra jautresnis instrumentas

išsaugot vaizdui ir pakeisti lem?iai

adekva?iausiai voras junta b?t?

jisai supranta tai kas nejuda ar juda

kuo negal?t? pasigirti filosofija



voratinklis tai tobulas žaidimas

nes ?vairov? slypi voro šokyje

jame prasmingai ?sikomponuoja

saul?lydis rasos lašely ir pavojus

ne vien tik mus?ms: žem?s rojus

taipogi primena voratinklio n?rim?

o pranašai žinia seniai jau gim?



voratinklis yra švelnus drabužis

kuris žymi? ant k?no nepalieka

ir kai klausais arbatinuko ?žesio

kaip muzikos pal?p?s prietemoj

tau iškilmingos filosof? rietenos

nuo atminties briauneli? atsimušusios

voratinklyje daužosi

kol ligi banalyb?s nusibr?žina



beje voratinklis paženklina t? tuštum?



/Antanas Jonynas. Tiltas ir kiti eil?raš?iai/

Svaigi, ash toki eilerashti parashychiau ne apie palepes voratinkli, o apie mishko - kai rudeniop grybauji mishke, kur mazhai kas grybavo, tai du rezultatai - daug grybu ir dar daugiau voratinkliu. Ir kazhkodel, daugiausia jie vyniojasi apie nosi ir burna.

Shiaip, eilershtis jau melodingesnis uzh Landsbergio 

Ir toks filosofishkai-mistishkas...  Man patinka vorai!  Nezhinau net kodel... Nepaisant to, kad jie labai baisus, kai juos padidini kokius 50 kartu

tai nedidink! Ir nereiks bijoti 



aš nem?gstu vor?, o tik voratinklius. Ech, nors... reikt? rasti vien? graži? knyg? (kažkur nukišau), ten buvo istorija apie voriuk?, super!



Voratinkliai man atrodo labai mistiški. Aš negalvoju apie tai, kaip vorai juos gamina, nem?stau apie musi? likim? ir stengiuosi neprisiminti to bjauraus poj??io, kai grybaujant ?lendi ? voratinkl? tiesiai visu veidu



Tiesiog grožiuosi, m?gaujuosi j? blizgesiu prieš saul?s švies?, juose "pagautais" rasos lašiukais...etc....

Oi tu, nepataisoma romantike! 

O juk voratinkliai skirti ne rasos lasheliams gaudyti, o grazhioms muselems.... 

Ash tai nesuprantu vieno dalyko - kas dave teise grobuonims gaudyti ir esti nieko detus silpnesnius? A?

Keliau, vis gamtos d?sniai, nat?rali atranka... 



beje, yra nuostabi g?l? (važiuosiu vasar? paži?r?ti, kaip ji atrodo gyvai), saulašar? vadinasi. Teko gird?ti?  Ji kitaip grobuoniauja, museles gaudydama. 



O kad romantik? aš nepataisoma- šventa tiesa, ir k? jau ?ia gintis... Bet ir Tu ne mažesnis romantikas, jeigu ? museli? grož?    d?mes? kreipi 

Svaigi, na kokia chia atranka!? Ir kam ji apskritai reikalinga ta atranka?! Juk tada ir karus galima pateisinti naturaliai atranka!  Ir rasizma!

Ir rinkimus i Seima! 

Nieks neturi teises atimti kitam gyvybes!  Ir tashkas!

Nekenchiu dvieju dalyku pasauly - rasizmo ir ...ir negru...