Socionikos forumas

Retai, bet kartais b?na, kad patraukia prie poezijos. Kai rasiu k? gražaus, atnešiu ?ia

tuo tarpu aš kažk?..... tik ... tai kažkaip visai nesisieja su tema, reiks kažkoki? nauj? su laiku sukurt



Federico Garcia Lorca. "Vienos liepos dienos balad?"



Su sidabro varpais

jau?iai eina.

 

- Kur keliauji, mergaite mano,

saul?s ir sniego?

 

- Einu skint saulu?i?

? žali? piev?.

 

- Pieva labai toli

ir tau baisu.

 

- Garnio ir tamsos

mano meil? nebijo.

 

- Bijokis saul?s, mergaite mano,

saul?s ir sniego.

 

- Pradingo iš mano plauk?

jau amžiams.

 

- Kas esi, balta mergaite?

Iš kur ateini?

 

- Ateinu iš meil?s

ir iš šaltini?.

 

Su sidabro varpais

jau?iai eina.

 

- K? nešiesi burnoj,

kuri tau liepsnoja?

 

- Žvaigžd? savo mylimojo,

kuris gyvas ir miršta.

 

- K? nešiesi kr?tin?j

tok? plon? ir lengv??

 

- Kard? savo mylimojo,

kuris gyvas ir miršta.

 

- K? nešiesi akyse

juod? ir iškilming??

 

- Savo li?dn? mint?,

kuri amžinai žeidžia.

 

- Kod?l esi apsisiautus mantija

mirties gedulinga?

 

- Ak, aš esu našlel?

li?dna ir neturtinga,

Laur? grafo

Iš Laur? gimin?s!

 

- Ko ?ionai ieškai,

jei nieko nemyli?

 

- Ieškau k?no grafo

iš Laur? gimin?s.

 

- Tu ieškai meil?s,

našlele vylinga?

Tu ieškai meil?s,

kuri?, duok Dieve, sutiksi.

 

- Dangaus žvaigždut?s

mane myli,

kur susitiksiu savo mylim?j?,

kuris gyvas ir miršta?

 

- Jis numir? vandeny,

sniego mergaite,

apsiaustas nostalgijos

ir gvazdik?.

 

- Ak kiparis? raiteli

klajojantis,

m?nesienos nakt?

tau savo dvasi? dovanoju.

 

- Ak Izide svajotoja!

Mergaite, neturinti medaus,

tu, kuri ? vaik? burnas

savo pasak? ?lieji.

Savo šird? tau si?lau.

Šird? jautri?,

sužeist? moter?

žvilgsni?.

 

- Raiteli galantiškas,

pasiliki su Dievu.

Einu ieškot grafo

iš Laur? gimin?s.

 

- Sudie, mano merguž?le,

mieganti rože,

tu eini ieškot meil?s,

o aš - ieškot mirties.

 

Su sidabro varpais

eina jau?iai.

 

Širdis mano kraujuoja

tarytum šaltinis.

 

(Iš ispan? kalbos vert? Juozas Me?kauskas-Meškela )

Niekada nemegau eiliu,jokios poezijos,bet nutiko tai,kad kiekvieno poeto atverstoje knygoje,randu nors viena eilerasti,kuris pritraukia mano zvilgsni ir atsiranda didelis noras bent kelis kartus perskaityti. Niekada nemokejau graziai rasyti,o dabar,net keista kartais eiles labai jau nerisliai liejasi laisvai.Ka tai reiskia as nezinau,nors turiu minti,kad is zmogaus islindusios kazkokios neatrastos galimybes buvo jau seniai,tiesiog nebuvo progos tuom pasidometi.Ir dar.Kai supykstu prasideda eiliu kurimas,o varge net sneketi pradedi eilem kaskart .Jus jau supraskite poete su nerislia poezija ir minciu liejimosi kairen ir desinen,tiesiog tai pirmas kartas ,gal ne pirmas,kada taip mintys liejasi laisvai ir tarsi upe teka cia

ligetna: ar tik eil?m šneki, ar jas ir užrašai kur nors? :). jei užrašai, tai gal?tum nors kok? eil?rašt? ir mums ?ia ?mest

Poezijos kampelyje prisedo neisvaizdus zmogutis.

Suciulpes ciulpinuka uzsimerke ir uzmigo

Sapnavo poetus prisedusius prie miegancio ratu ir snabzdesiais noredami pazadinti zmoguti,

Isgere kava ir suruke cigarete nusivyle.

Neisvaizdus zmogutis nepabudo.

Paskutinis susitikimas



Nakti jis atejo ir pasake:-

Viskas.Iseinu I kita as pasauli.

Nepamirsk manes, liudek,

Atsisedusi paverki ir kalbeki

Su vaikais.Ir gerk arbata.

Nepamirsk citrinos kvapo.



Iseinu,nes kitame pasauly saukia,

Kazkuris kunelis sielos laukia.

Noriu nestis meskere ir egle zalia.

Negaliu,nes nuogas iseinu?



As noreciau kada nors matyt tave laiminga.

Noriu pamatyt suaugusius vaikus.

Dievo dovana isties galinga,

Nes galiu ateiti per sapnus.



Mylimoji aciu tau uz viska.

Musu meile kazkada sujunge mus.

Iseinu is cia.Manes jau nebebus.

Aciu tau mieloji? viskas?

ligetna: grazu. prasom dazniau, jei tik ikvepimas bus. aciu tau- zaviuosi kai zmones isdrysta kurti kazka savo....