Socionikos forumas

Dabar yra 28 Kov 2024, 21:45

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Kriziniai - Antikriziniai
StandartinėParašytas: 08 Geg 2009, 10:12 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 12:34
Pranešimai: 895
Į miestuką atvažiavo turtingas turistas. Užsukęs į miestelio viešbutį jis
savininkui kaip užstatą padavė 100 dolerių banknotą ir pasakė einąs
išsirinkti kambario.

Laimingas viešbučio savininkas, nė nelaukdamas svečio sprendimo, tekinas
nulėkė pas mėsininką atiduoti seną skolą.

Mėsininkas - irgi padorus žmogus - net nenusišluostąs rankų nuturseno pas
ūkininką, kuriam prasikolinęs už gyvulius.

Ūkininkas, nedelsęs nė sekundės, nuskuodė į parduotuvę - ten seniai
susikaupusi šeimos skola už įvairiausias prekes.

Pralinksmėnęs krautuvininkas, pasisukęs į vitriną, apžiūrinėjo seniai matytą
banknotą, ar jame matyti vandens ženklai, kai staiga pastebi gatve
pėdinančią miestelio paleistuvę, kuri jam neseniai davė "skolon". Tad
atsidusęs vyras išeina laukan ir pašaukęs merginą grąžina jai skolą.

Ši, pasirodo, irgi turi įsipareigojimų - už kambarius veišbutyje, kur
vedžiojasi klientus, seniai nemokėta. Tad paėmusi šimtinę mergužėlė pasuko į
viešbutį ir jo savininkui įteikė banknotą, kurį vyras ką tik laikė savo
rankose.

Tuo metu laiptais nusileidžia turtingasis turistas. Kambarį jis jau
išsirinko, bet viską sumaišė netikėtas "mobiliako" skambutis - dėl krizės
sujukę verslo reikalai privertė keisti planus ir skubiai grįžti namo. Tad
turistas iš sutrikusio viešbučio savininko paima užstatu paliktą šimtinę ir
išvažiuoja.

Niekas negavo nė cento, bet visas miestas gyvena be skolų ir į ateitį
žvelgia su optimizmu!


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kriziniai - Antikriziniai
StandartinėParašytas: 08 Geg 2009, 12:58 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 18 Vas 2009, 08:20
Pranešimai: 231
socion rašė:
Į miestuką atvažiavo turtingas turistas. Užsukęs į miestelio viešbutį jis
savininkui kaip užstatą padavė 100 dolerių banknotą ir pasakė einąs
išsirinkti kambario.

Laimingas viešbučio savininkas, nė nelaukdamas svečio sprendimo, tekinas
nulėkė pas mėsininką atiduoti seną skolą.

Mėsininkas - irgi padorus žmogus - net nenusišluostąs rankų nuturseno pas
ūkininką, kuriam prasikolinęs už gyvulius.

Ūkininkas, nedelsęs nė sekundės, nuskuodė į parduotuvę - ten seniai
susikaupusi šeimos skola už įvairiausias prekes.

Pralinksmėnęs krautuvininkas, pasisukęs į vitriną, apžiūrinėjo seniai matytą
banknotą, ar jame matyti vandens ženklai, kai staiga pastebi gatve
pėdinančią miestelio paleistuvę, kuri jam neseniai davė "skolon". Tad
atsidusęs vyras išeina laukan ir pašaukęs merginą grąžina jai skolą.

Ši, pasirodo, irgi turi įsipareigojimų - už kambarius veišbutyje, kur
vedžiojasi klientus, seniai nemokėta. Tad paėmusi šimtinę mergužėlė pasuko į
viešbutį ir jo savininkui įteikė banknotą, kurį vyras ką tik laikė savo
rankose.

Tuo metu laiptais nusileidžia turtingasis turistas. Kambarį jis jau
išsirinko, bet viską sumaišė netikėtas "mobiliako" skambutis - dėl krizės
sujukę verslo reikalai privertė keisti planus ir skubiai grįžti namo. Tad
turistas iš sutrikusio viešbučio savininko paima užstatu paliktą šimtinę ir
išvažiuoja.

Niekas negavo nė cento, bet visas miestas gyvena be skolų ir į ateitį
žvelgia su optimizmu!

zdorovo


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kriziniai - Antikriziniai
StandartinėParašytas: 15 Geg 2009, 16:59 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 12:34
Pranešimai: 895
Kelias į niekur, arba penki kiekvienos įmonės gyvavimo etapai



Pirmasis etapas

Visi darbuotojai "serga" už savo jauną bendrovę, kažką aktyviai veikia, laužo galvas kurdami naujas paslaugas. Myli savo klientus, nuoširdžiai džiaugiasi kiekvienu uždirbtu centu. Jokių konfliktų. Pelnas ne itin didelis, bet stabilus, pinigų pakanka įmonei plėtoti. Šis etapas baigiasi bendrovei pradėjus samdyti naujus bendradarbius. Ir prasideda...


Antrasis etapas

Įmonės "stuburas" toliau gyvena pirmojo etapo dvasia, tačiau naujieji bendradarbiai jau tėra samdoma darbo jėga, kuriai (su retomis išimtimis) visiškai nerūpi nei bendrovė, nei jos problemos. Dvi svarbiausios mintys, kasdien besisukančios naujųjų kolegų galvose – "kiek dienų liko iki algos" ir "kodėl jos nepakelia". Tiesa, kai kurie savo iniciatyvos ir asmeninių savybių padedami įsigudrina pereiti į firmos "stuburą".
Šis periodas trunka ilgai, konfliktų būna nedaug, iš darbo metama tik už akivaizdų kvailumą ir netinkamumą. Pelnas didelis ir stabilus. Klientus visi vis dar myli, paiso jų nuomonės. O po kiek laiko atslenka...

Trečiasis etapas

Firmos "stuburas" jau sugalvojo ir padarė beveik viską, ką įmanoma sugalvoti ir padaryti. Kitaip tariant, sukūrė užbaigtą pelno mašiną. Naujųjų bendradarbių skaičius jau smarkiai viršija senbuvių gretas. Mėgindama "sucementuoti" kolektyvą, vadovybė rengia išvykas į gamtą, bendras išgertuves ir pan.
Iš išorės viskas atrodo puikiai, vadovai kelia tostus už draugišką kolektyvą, dovanoja gimtadienių dovanas, duoda premijas, tačiau viduje tarp naujųjų bendradarbių jau vyksta pjautynės ir vietų dalybos. Ateina nauji beveidžių skyrių viršininkai, atsiveda savo žmones ir atleidžia senuosius – žodžiu, prasideda vietinės reikšmės karai. Į kitas darbovietes išeina žmonės, kadaise padėję įmonės pamatus (jiems tiesiog nuobodu). Klientai jau nebemylimi – juk tie niekšai trukdo poilsiauti darbo vietoje.

Pamažu trečiasis etapas baigiasi ir išaušta.


Ketvirtasis etapas

Jei neištinka finansinės krizės, iš išorės viskas atrodo gerai: reklama matoma ant kiekvieno kampo, vykdomi visuotiniai projektai. Vadovybė jau seniai nebemėgina susigaudyti, kas vyksta firmoje - ji atiduoda vairą samdiniams, sau pasilikdama bendros įmonės politikos formavimą ir sėdėjimą kurortuose.
Iš darbuotojų gretų aktyviai atleidžiami normalūs žmonės, į jų vietas priimami užguiti ir neambicingi, sutinkantys dirbti už mažą algelę. Skyriams ir sektoriams vadovauja jauni "menedžeriai", prieš tai prekiavę "snikeriais" ir "marsais". Jie kuria klientų pritraukimo ir naujų projektų organizavimo planus. Sėkmingai susitvarkantys šauna į viršų, menkesnės sėkmės lydimi jų kolegos eina pardavinėti maisto papildų (be perkvalifikavimo). Pinigų jūra, personalas pradeda nebetilpti nuomojamose patalpose.

Iš senųjų darbuotojų jau beveik nieko nebeliko. Į klientus giliai nusispjauti: koks skirtumas – šimtu daugiau ar mažiau, juk finansiniai rodikliai nenukentės. Pinigų skiriama naujiems projektams, biurams, technikai, tačiau visa tai valdyti ir naudoti jau nebėra kam, nes visuose postuose mataruodami kojomis sėdi "menedžeriai". Rezultatas - projektai įgyvendinami gal trisdešimčia procentų arba "dėl neišbaigtumo" visai užšaldomi.


Paskutinis etapas

Ne paskutinis prieš žlugimą, o tiesiog paskutinis. Toliau įmonė niekaip nebesiplėtoja. Vadovybė nusišalina nuo valdymo ir pradeda ką nors organizuoti kitoje srityje arba eina į politiką. Kadaise sukurta pinigų uždirbimo mašina sensta, tačiau jos atnaujinti ar atkurti niekas neturi nei jėgų, nei žinių. Senieji analitikai jau išėjo kitur, naujųjų per skelbimus prisikviesti nepavyksta.

Rezultatas – visiškas sąstingis visose veiklos srityse. Neužbaigti projektai tiesiog pamirštami arba parduodami "atsarginėms dalims". Biure trinasi pilka banda, telefonu girdėti neaiškus murmėjimas: "Aš tuoj jus sujungsiu, gal ten jums galės pasakyti...". Pasišlykštėję klientai keikiasi, prisimena senus laikus ir patyliukais sprunka pas jaunesnius konkurentus. Bendras klientų skaičius nemažėja, tačiau pinigų įmonė jau turi gerokai mažiau. Prasideda masiniai etatų mažinimai ir skyrių likvidavimai. Toliau įmanomi įvairūs variantai, tačiau dažniausiai firma parduodama.



Kaip manote, gerbiamieji ponai, kuriame etape dabar yra jūsų įmonė?


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kriziniai - Antikriziniai
StandartinėParašytas: 16 Geg 2009, 08:59 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
socion rašė:
Kelias į niekur, arba penki kiekvienos įmonės gyvavimo etapai


socion, čia jau net ne jumoras, o realybė

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kriziniai - Antikriziniai
StandartinėParašytas: 19 Geg 2009, 09:29 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 12 Sau 2007, 14:21
Pranešimai: 120
socion rašė:
Kelias į niekur, arba penki kiekvienos įmonės gyvavimo etapai




Rezultatas – visiškas sąstingis visose veiklos srityse. Neužbaigti projektai tiesiog pamirštami arba parduodami "atsarginėms dalims". Biure trinasi pilka banda, telefonu girdėti neaiškus murmėjimas: "Aš tuoj jus sujungsiu, gal ten jums galės pasakyti...". Pasišlykštėję klientai keikiasi, prisimena senus laikus ir patyliukais sprunka pas jaunesnius konkurentus. Bendras klientų skaičius nemažėja, tačiau pinigų įmonė jau turi gerokai mažiau. Prasideda masiniai etatų mažinimai ir skyrių likvidavimai. Toliau įmanomi įvairūs variantai, tačiau dažniausiai firma parduodama.



Kaip manote, gerbiamieji ponai, kuriame etape dabar yra jūsų įmonė?


O kur šiame etape žiūri pagrindiniai akcininkai? Juk kažkam akcijų paketas yra turtas, kurio vertė mažėja. Pinigų mašina suseno, reikia ją arba remontuoti, arba parduoti...cha cha apleido.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kriziniai - Antikriziniai
StandartinėParašytas: 19 Geg 2009, 12:43 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Manau, į tai atsakė "ketvirtasis etapas" - cituoju
Cituoti:
Vadovybė jau seniai nebemėgina susigaudyti, kas vyksta firmoje - ji atiduoda vairą samdiniams, sau pasilikdama bendros įmonės politikos formavimą ir sėdėjimą kurortuose.

Bėda ta, kad "vairą" ji tiesiog paleidžia, nebevairuoja, tačiau ir neleidžia pavaldiniams prie jo prisiliesti. Pelną nori pasiimti tokį patį (bet kadangi pinigų darymo mašina paleista savieigai iš inercijos - jų tiek nebegamina), todėl pavaldiniams tenka gyventi pusbadžiu ir jie, suprantama, taip pat nebesuinteresuoti gamybos rezultatais... Visi normalūs (kvalifikuoti) jau seniai perėję į naujesnes firmas.
Tai panašu į laivą vaiduoklį - kapitono komanda nusigėrusi iki sąmonės netekimo ir įsivaizduoja lėbaujanti kurorte, laivas nebevaldomas, laive likę tik paliegę klipatos, kurie nebeturėjo jėgų iššokti iš laivo ir ieškotis patikimesnio "plausto" :tongue:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kriziniai - Antikriziniai
StandartinėParašytas: 20 Geg 2009, 08:27 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 18 Vas 2009, 08:20
Pranešimai: 231
socion rašė:
Kelias į niekur, arba penki kiekvienos įmonės gyvavimo etapai



Pirmasis etapas

Visi darbuotojai "serga" už savo jauną bendrovę, kažką aktyviai veikia, laužo galvas kurdami naujas paslaugas. Myli savo klientus, nuoširdžiai džiaugiasi kiekvienu uždirbtu centu. Jokių konfliktų. Pelnas ne itin didelis, bet stabilus, pinigų pakanka įmonei plėtoti. Šis etapas baigiasi bendrovei pradėjus samdyti naujus bendradarbius. Ir prasideda...


Antrasis etapas

Įmonės "stuburas" toliau gyvena pirmojo etapo dvasia, tačiau naujieji bendradarbiai jau tėra samdoma darbo jėga, kuriai (su retomis išimtimis) visiškai nerūpi nei bendrovė, nei jos problemos. Dvi svarbiausios mintys, kasdien besisukančios naujųjų kolegų galvose – "kiek dienų liko iki algos" ir "kodėl jos nepakelia". Tiesa, kai kurie savo iniciatyvos ir asmeninių savybių padedami įsigudrina pereiti į firmos "stuburą".
Šis periodas trunka ilgai, konfliktų būna nedaug, iš darbo metama tik už akivaizdų kvailumą ir netinkamumą. Pelnas didelis ir stabilus. Klientus visi vis dar myli, paiso jų nuomonės. O po kiek laiko atslenka...

Trečiasis etapas

Firmos "stuburas" jau sugalvojo ir padarė beveik viską, ką įmanoma sugalvoti ir padaryti. Kitaip tariant, sukūrė užbaigtą pelno mašiną. Naujųjų bendradarbių skaičius jau smarkiai viršija senbuvių gretas. Mėgindama "sucementuoti" kolektyvą, vadovybė rengia išvykas į gamtą, bendras išgertuves ir pan.
Iš išorės viskas atrodo puikiai, vadovai kelia tostus už draugišką kolektyvą, dovanoja gimtadienių dovanas, duoda premijas, tačiau viduje tarp naujųjų bendradarbių jau vyksta pjautynės ir vietų dalybos. Ateina nauji beveidžių skyrių viršininkai, atsiveda savo žmones ir atleidžia senuosius – žodžiu, prasideda vietinės reikšmės karai. Į kitas darbovietes išeina žmonės, kadaise padėję įmonės pamatus (jiems tiesiog nuobodu). Klientai jau nebemylimi – juk tie niekšai trukdo poilsiauti darbo vietoje.

Pamažu trečiasis etapas baigiasi ir išaušta.


Ketvirtasis etapas

Jei neištinka finansinės krizės, iš išorės viskas atrodo gerai: reklama matoma ant kiekvieno kampo, vykdomi visuotiniai projektai. Vadovybė jau seniai nebemėgina susigaudyti, kas vyksta firmoje - ji atiduoda vairą samdiniams, sau pasilikdama bendros įmonės politikos formavimą ir sėdėjimą kurortuose.
Iš darbuotojų gretų aktyviai atleidžiami normalūs žmonės, į jų vietas priimami užguiti ir neambicingi, sutinkantys dirbti už mažą algelę. Skyriams ir sektoriams vadovauja jauni "menedžeriai", prieš tai prekiavę "snikeriais" ir "marsais". Jie kuria klientų pritraukimo ir naujų projektų organizavimo planus. Sėkmingai susitvarkantys šauna į viršų, menkesnės sėkmės lydimi jų kolegos eina pardavinėti maisto papildų (be perkvalifikavimo). Pinigų jūra, personalas pradeda nebetilpti nuomojamose patalpose.

Iš senųjų darbuotojų jau beveik nieko nebeliko. Į klientus giliai nusispjauti: koks skirtumas – šimtu daugiau ar mažiau, juk finansiniai rodikliai nenukentės. Pinigų skiriama naujiems projektams, biurams, technikai, tačiau visa tai valdyti ir naudoti jau nebėra kam, nes visuose postuose mataruodami kojomis sėdi "menedžeriai". Rezultatas - projektai įgyvendinami gal trisdešimčia procentų arba "dėl neišbaigtumo" visai užšaldomi.


Paskutinis etapas

Ne paskutinis prieš žlugimą, o tiesiog paskutinis. Toliau įmonė niekaip nebesiplėtoja. Vadovybė nusišalina nuo valdymo ir pradeda ką nors organizuoti kitoje srityje arba eina į politiką. Kadaise sukurta pinigų uždirbimo mašina sensta, tačiau jos atnaujinti ar atkurti niekas neturi nei jėgų, nei žinių. Senieji analitikai jau išėjo kitur, naujųjų per skelbimus prisikviesti nepavyksta.

Rezultatas – visiškas sąstingis visose veiklos srityse. Neužbaigti projektai tiesiog pamirštami arba parduodami "atsarginėms dalims". Biure trinasi pilka banda, telefonu girdėti neaiškus murmėjimas: "Aš tuoj jus sujungsiu, gal ten jums galės pasakyti...". Pasišlykštėję klientai keikiasi, prisimena senus laikus ir patyliukais sprunka pas jaunesnius konkurentus. Bendras klientų skaičius nemažėja, tačiau pinigų įmonė jau turi gerokai mažiau. Prasideda masiniai etatų mažinimai ir skyrių likvidavimai. Toliau įmanomi įvairūs variantai, tačiau dažniausiai firma parduodama.



Kaip manote, gerbiamieji ponai, kuriame etape dabar yra jūsų įmonė?

mus jau pardave naujies seimininkams.dirbam sunkiai.atpratom dirbti.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 207 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007