socion rašė:
Kelias į niekur, arba penki kiekvienos įmonės gyvavimo etapai
Pirmasis etapas
Visi darbuotojai "serga" už savo jauną bendrovę, kažką aktyviai veikia, laužo galvas kurdami naujas paslaugas. Myli savo klientus, nuoširdžiai džiaugiasi kiekvienu uždirbtu centu. Jokių konfliktų. Pelnas ne itin didelis, bet stabilus, pinigų pakanka įmonei plėtoti. Šis etapas baigiasi bendrovei pradėjus samdyti naujus bendradarbius. Ir prasideda...
Antrasis etapas
Įmonės "stuburas" toliau gyvena pirmojo etapo dvasia, tačiau naujieji bendradarbiai jau tėra samdoma darbo jėga, kuriai (su retomis išimtimis) visiškai nerūpi nei bendrovė, nei jos problemos. Dvi svarbiausios mintys, kasdien besisukančios naujųjų kolegų galvose – "kiek dienų liko iki algos" ir "kodėl jos nepakelia". Tiesa, kai kurie savo iniciatyvos ir asmeninių savybių padedami įsigudrina pereiti į firmos "stuburą".
Šis periodas trunka ilgai, konfliktų būna nedaug, iš darbo metama tik už akivaizdų kvailumą ir netinkamumą. Pelnas didelis ir stabilus. Klientus visi vis dar myli, paiso jų nuomonės. O po kiek laiko atslenka...
Trečiasis etapas
Firmos "stuburas" jau sugalvojo ir padarė beveik viską, ką įmanoma sugalvoti ir padaryti. Kitaip tariant, sukūrė užbaigtą pelno mašiną. Naujųjų bendradarbių skaičius jau smarkiai viršija senbuvių gretas. Mėgindama "sucementuoti" kolektyvą, vadovybė rengia išvykas į gamtą, bendras išgertuves ir pan.
Iš išorės viskas atrodo puikiai, vadovai kelia tostus už draugišką kolektyvą, dovanoja gimtadienių dovanas, duoda premijas, tačiau viduje tarp naujųjų bendradarbių jau vyksta pjautynės ir vietų dalybos. Ateina nauji beveidžių skyrių viršininkai, atsiveda savo žmones ir atleidžia senuosius – žodžiu, prasideda vietinės reikšmės karai. Į kitas darbovietes išeina žmonės, kadaise padėję įmonės pamatus (jiems tiesiog nuobodu). Klientai jau nebemylimi – juk tie niekšai trukdo poilsiauti darbo vietoje.
Pamažu trečiasis etapas baigiasi ir išaušta.
Ketvirtasis etapas
Jei neištinka finansinės krizės, iš išorės viskas atrodo gerai: reklama matoma ant kiekvieno kampo, vykdomi visuotiniai projektai. Vadovybė jau seniai nebemėgina susigaudyti, kas vyksta firmoje - ji atiduoda vairą samdiniams, sau pasilikdama bendros įmonės politikos formavimą ir sėdėjimą kurortuose.
Iš darbuotojų gretų aktyviai atleidžiami normalūs žmonės, į jų vietas priimami užguiti ir neambicingi, sutinkantys dirbti už mažą algelę. Skyriams ir sektoriams vadovauja jauni "menedžeriai", prieš tai prekiavę "snikeriais" ir "marsais". Jie kuria klientų pritraukimo ir naujų projektų organizavimo planus. Sėkmingai susitvarkantys šauna į viršų, menkesnės sėkmės lydimi jų kolegos eina pardavinėti maisto papildų (be perkvalifikavimo). Pinigų jūra, personalas pradeda nebetilpti nuomojamose patalpose.
Iš senųjų darbuotojų jau beveik nieko nebeliko. Į klientus giliai nusispjauti: koks skirtumas – šimtu daugiau ar mažiau, juk finansiniai rodikliai nenukentės. Pinigų skiriama naujiems projektams, biurams, technikai, tačiau visa tai valdyti ir naudoti jau nebėra kam, nes visuose postuose mataruodami kojomis sėdi "menedžeriai". Rezultatas - projektai įgyvendinami gal trisdešimčia procentų arba "dėl neišbaigtumo" visai užšaldomi.
Paskutinis etapas
Ne paskutinis prieš žlugimą, o tiesiog paskutinis. Toliau įmonė niekaip nebesiplėtoja. Vadovybė nusišalina nuo valdymo ir pradeda ką nors organizuoti kitoje srityje arba eina į politiką. Kadaise sukurta pinigų uždirbimo mašina sensta, tačiau jos atnaujinti ar atkurti niekas neturi nei jėgų, nei žinių. Senieji analitikai jau išėjo kitur, naujųjų per skelbimus prisikviesti nepavyksta.
Rezultatas – visiškas sąstingis visose veiklos srityse. Neužbaigti projektai tiesiog pamirštami arba parduodami "atsarginėms dalims". Biure trinasi pilka banda, telefonu girdėti neaiškus murmėjimas: "Aš tuoj jus sujungsiu, gal ten jums galės pasakyti...". Pasišlykštėję klientai keikiasi, prisimena senus laikus ir patyliukais sprunka pas jaunesnius konkurentus. Bendras klientų skaičius nemažėja, tačiau pinigų įmonė jau turi gerokai mažiau. Prasideda masiniai etatų mažinimai ir skyrių likvidavimai. Toliau įmanomi įvairūs variantai, tačiau dažniausiai firma parduodama.
Kaip manote, gerbiamieji ponai, kuriame etape dabar yra jūsų įmonė?
mus jau pardave naujies seimininkams.dirbam sunkiai.atpratom dirbti.