Ger? straipsniuk? ta tema yra paraš?s O.Lapinas:
Kod?l vyrai ži?ri futbol?
Be reikalo sako, kad šiais laikais tikr? vyr? neb?ra. Tikri vyrai buvo ir yra, tik jie miega vyr? viduje ir pabunda tam tikromis aplinkyb?mis. Sakoma, kad moter? moteryje reikia pažadinti. O kad galima pažadinti vyre vyr? ? tai irgi verta prisiminti. Klausimas tik, ar žmonoms, prijaukinusioms savo vyrus, to iš tikr?j? reikia.
Kas yra futbolas ar bet kuris kitas sportas? Tai iš pirmo žvilgsnio visiškai beprasmiškas užsi?mimas. Keletas suprakaitavusi? vyr? stumdosi d?l prip?sto odinio burbulo vieninteliu tikslu - atimti iš kito š? burbul? ir ?mesti ar ?spirti j? ? tam tikr? viet?. ?metus suprakaitav? vyrai r?kia kaip paš?l?, šoka vienas ant kito, apsikabina, džiaugiasi ir verkia.
Na gerai, tegul sau verkia - svarsto moterys. Koki? tik beprotys?i? neb?na pasaulyje. Štai vienas vyras santykiauja su savo automobiliu per duslintuv? ir myli j? labiau nei žmon?. Štai kitas renka gyv?n? išmat? kolekcij? ir gav?s nauj? egzempliori? dreba iš pasitenkinimo. O tre?ias vagia moteriškus apatinius ir pavog?s patiria ekstaz?. Kažkokia vyr? dalis suprakaitavusi stumdosi d?l kamuolio. Kiekvienas eina iš proto savo b?du. Toki? žmoni? yra, ta?iau juos aplinkiniai laiko nukrypusiais, o ir savo veikl? jie pl?toja patyliukais.
Ta?iau kaip paaiškinti, kad milijonai visiškai normali? vyr? prilimpa prie televizori? ir negali atpl?šti aki? nuo savo žaid?j??
Tuo metu j? geriau neliesti - jie negirdi, o jei ir girdi, tai pyksta ir jokios praktin?s veiklos atlikti nesugeba. J? žvilgsniai lyg užhipnotizuot? žmoni? yra ?belsti ? judant? kamuoliuk?, j? širdys plaka, o gars?j? vyrišk? sant?rum? pakei?ia audringos emocijos. Jie serga. Ir pagydyti j? negalima. Maža to, j? psichoz? ? masin?. Laim?jus j? komandai jie susikabina ir išeina ? gatves š?kaudami ir eina nematydami kli??i?. Pralaim?jus - jie pilni ?niršio prieš nes?žiningus teis?jus ir ?ž?lius priešininkus. Jie sulauk?ja.
Moter? akimis, visa ši veikla yra beprasmybi? virš?n?, savotiška psichoz?s forma. Jos suprast? dar, jei vietoj kamuoliuko ?metimo ? krepš? vyrai pergyvent? d?l to, kad nepavyksta užmigdyti vaiko. Arba jei vyrui nepavykt? ?vesti savo k?niško instrumento ? koki? nors kit? jam tinkam? viet?. Ta?iau ko ?ia d?tas kamuolys, krepšys, vartai, stumdymasis? Kod?l reikia nešioti juokingus šortus ir kojines, kai k?no formos jau visai ne berniukiškos - šitai moterims suprasti sunku.
Ta?iau vyrams tai suprasti lengva. Taip lengva, kad toks žinomas ?ek? psichologas Švancara netgi išskyr? vien? vyriškos brandos ženkl?. B?tent, jis laiko normalaus subrendimo ženklu tai, jog vietoj to, kad dalyvaut? sporto varžybose, vyras ima pasyviai jas steb?ti.
Vyrai taip pat gerai supranta vienas kit? šiuo klausimu, kaip moterys supranta, kod?l joms patinka g?l?s ir kod?l žavi maži vaikai. Paklausk moters, kod?l jai patinka g?l?s. Ji atsakys: nes jos gražios. Paklausk moters, kod?l j? žavi mažas vaikas. Ji atsakys: nes jis žavus. Ir viskas. Paklausk vyro,kod?l jam patinka sporto varžybos. Jis pasakys: nes tai j?ga. Ir viskas.
Tokie atsakymai reiškia tik viena: sportas vyrams patinka d?l sukeliam? jausm?, o ne d?l kažkokios dar vienos, antrin?s naudos. Ir nereikia ?ia kasti giliau: tai užveda, tai jaudina, tai ? j?ga. O jei kam nors norisi suprasti šiuos jausmus giliau, tegul jis neži?ri varžyb?. Tegul ži?ri ? tuos, kurie jas ži?ri. Psichologija - ne profesija, o orientacija.
Ir k? jis pamatys?
Kad ži?r?dami varžybas vyrai solidarizuojasi. Jie patiria bendrumo jausm?, nes tapatinasi su saviškiais. Vietoj nuobodaus, silpno, gynybiško ir bailaus individualistiško ?aš? atsiranda stiprus, patikimas, džiaugsmingas ?mes? jausmas. Tai - senas medžiotoj? solidarumas.
Vietoj migloto ir ne?kandamo ?pats sau priešas? atsiranda aiškus ?štai jis- priešininkas, kitos spalvos marškin?liais?. Agresija randa sau simbolin? ir atvir? išraišk?: ?mes jiems ?kal?m?. Kas ?rodo, jog agresyvumas yra mumyse iš prigimties.
Tai archaiška vaisingumo švent?. Ji yra žmoni? kult?roje nuo ledynme?io laik?. Tr?kstan?ius met? m?s? prot?viai šv?sdavo vaisingumo ritualus su fal? ir vagin? simboliais, kol viso to neužgož? civilizacija. Kuomet seksualumas tapo g?da. Ta?iau sportas išliko kaip sen? vaisingumo ritual? atgarsis. Vietoj g?dingo ?valio- pavyko lytinis aktas?, atsiranda simboliškas džiugesys ?pagaliau pavyko ?kalti ?vart??. Vyrai niekada atvirai nesieja sporto su seksu, ta?iau k? simboliškai reikšt? ?džiaugtis, kai ?tai? patenka ? reikiam? skylut??- aiškinti nereikia.
Dar daugiau. Vietoj baimingo ?vyras negali viešai apsikabinti su vyru? atsiranda visiems rodomas ?iš džiaugsmo puoliau jam ant kaklo?.
Homoseksualin? kiekvieno normalaus vyro dalis pagaliau randa sau išeit?. K? apsikabinan?ios moterys daro dažnai, atvirai, ir be ypatingos g?dos. Ir po to kažkod?l labai ramiai ži?ri ? homoseksualum?. ? tai, ko dauguma vyr? paniškai bijo. Jei ne girti apsikabinimai ir ne sportas, vyrai, ko gero, žymiai dažniau eit? iš proto d?l šios paranojos: mane persekioja. Analitiniai psichiatrai seniai žino, kad paranoja vystosi tuomet, kai žmogus savo paties impulsus išstumia iš s?mon?s ir priskiria nematomiems ?kitiems?.
Iš pirmo žvilgsnio sporto sirgaliai yra bepro?iai. Ta?iau ši beprotyst? yra gydanti, ji reikalinga, nes yra tikros beprotyst?s profilaktika. Varžyb? metu tie ?kiti? materializuojasi ? priešininkus, saviški? agresija yra atvirai pripaž?stama, o homoseksualiniai komponentai yra visuomen?s atvirai toleruojami. Tokiu atveju persekiojimo psichoz?s nesivysto. Bent jau taip tur?t? b?ti teoriškai.
Taigi steb?ti sporto varžybas, džiaugtis d?l laimin?ios komandos, trumpam išeiti iš proto - tai tikr? psichozi? ir neurozi? profilaktika. Tai - sen? medžioklini? ritual? atkartojimas, tai simbolizuot? seksualini? akt? švent?, tai emocin? iškrova ir laukinio vyriškumo švent?.
Taip kad, mielosios moterys, pakent?kite. Varžybos pasibaigs ir mes ? deja,- v?l tapsime naminiais.
