AFORIZMAI
Apie etik? galima kalb?ti ?vairia forma: rašyti traktatus, analizuoti situacijas, aprašin?ti inscenizacijas ir dar kitaip. "Etikos" žurnalo pirmiesiems puslapiams si?lome aforizmus. Aforizmuose m?s? gyvenimas, juose atsispindi m?s? b?tis, jie moko proto, doros, g?rio. Kažkas apie juos pasakęs: "Aforizmas ? tai trys lašai: lašas kart?lio, lašas šypsenos ir lašas vilties".
Didži? žmoni? mintys apie aforizmus:
Aforizmai ? tai išmintis portatyvine forma, min?i? ir jausm? koncentruotas ekstraktas.
V.R.OLDŽERIS
Aforizmai ? tai geležin?s vinys, ?kaltos ? prot? neištraukiamai.
D.DIDRO
Aforizmai skirti ne pasilinksminimui ar pagražinti kalb?, jie, bes?lygiškai reikalingi dalykiškame gyvenime ir pilietin?je praktikoje.
F.BEKONAS
Aš gerbiu kiekvien? ?sitikinim?, ir vis? pirma tuos, kurie nesiderina su mano.
S.DALI
Ne nelygyb? gniuždo, o priklausomyb?.
VOLTERAS
Tam, kad uždegtum savo žibint?, neb?tina užp?sti kaimyno šviestuv?.
B.M.BARUCHAS
Žmon?s lengviau atleidžia savo bendradarbiams j? klaidas, bet ne pranašum?.
V.LACIS
Svarbiausioji s?km?s formul? ? žinios, kaip elgtis su žmon?mis.
T.RUZVELTAS
Niekas neprivers m?s? jaustis esant žemesniais be m?s? pa?i? sutikimo.
E.RUZVELT
Koki? tik paslaug? nesuteik žmon?ms, jiems niekada nepadarysi tiek gero, kiek, j? nuomone, jie nusipelnę.
L.VOVENARGAS
Gyvenimo s?km? kur kas labiau priklauso nuo mok?jimo bendrauti nei nuo talento.
Dž.LABOKAS
Bendravimas ? tai ne tik vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas, bet ir pa?io gyvenimo esm?.
Dž.A.PIRSAS
Aforizmai primena uždegam?j? stikl?: jie surenka proto ir žini? spindulius ir sutelkia skaitytojo s?mon?je.
Dž.SVIFTAS
Doroviniai aforizmai glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmint?, poži?r?, apibr?žia tvirtus dvasin?s sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus.
G.HEGELIS
Didžiausias lobis b?t? tauri? ir graži? min?i? rinkinys.
Ž.DEILILIS
?vairi? pamokym? ir posaki? rinkinys ? didelis turtas.
J.V.G?T?
Klasik? ištraukos duoda didelę naud?, be to, visada pasitaikys kas nors, kas tvirtai ?strigs galvoje, pereis ? k?n? ir krauj?.
J.A.KOMENSKIS
Kur mintis ? ten galia.
V.HUGO
Liaudies išmintis paprastai pasakoma aforizmais.
N.DOBROLIUBOVAS
Nuo sen? laik? žmon?s žino išminting?, puiki? posaki?; iš j? mums dera pasimokyti.
HERODOTAS
Stiprios, glaustos mintys labai padeda gyventi.
CICERONAS
Žodžiai priklauso amžiui, o mintys ? amžiams.
N.KARAMZINAS
RINKA VERSLAS PINIGAI AFORIZMUOSE
Abraomas Linkolnas gyvenime nebuvo gražus. Pagraž?jo, patek?s ant 50 doleri? banknoto.
H.TRIUMENAS
Apgauk mane kaina, bet ne preke.
T.FULERIS
Laisv? patirti nes?kmę ? esmin? s?km?s siekimo s?lyga.
M.KORIDA
Išleisdamas pinigus nereikalingiems dalykams, mažai j? tur?si reikalingiems.
CHILONAS
Piešti paveikslus ? profesija, parduoti juos ? menas.
H.DŽONSONAS
Verslas n?ra labai sveikas, jei jis kaip viš?iukas pats neprasikerta kevalo.
H.FORDAS
Nesitik?k, kad pinigais gal?si užpildyti sielos tuštum?.
H.DŽ.BRAUNAS
Verslas išrastas tam, kad daug?t? laiming? žmoni?, o ne doleri? milijon? kiekis.
B.?ARLZAS
Šeima ? tai grup? žmoni?, kuriuos jungia kraujo ryšiai ir skiria piniginiai klausimai.
E.R?JUS
Apmokestinimas ? tai menas taip nupešti ž?s?, kad p?k? b?t? kuo daugiau, o gagenimo ? kuo mažiau.
Ž.B.KOLBERAS
Vienas didžiausi? demokratijos pasiekim? ? tai, kad mes patys galime spręsti, kaip mums mok?ti mokes?ius: grynais, ?ekiu ar mokestiniu pavedimu.
ANONIMAS
Baikit sk?stis mokes?iais, susikaupkit tam, kad uždirbtum?te pinig? tiek, kad mokes?i? mok?jimas neatsiliept? j?s? biudžetui.
R.KARLSONAS
Esant šiandieniniams mokes?iams vesti galima ir iš meil?s.
ANONIMAS
Mano s?žiningumo ir ištikimyb?s liudininkas ? mano neturtingumas.
N.MAKIAVELIS
VADYBA AFORIZMAIS
Jeigu n?ra b?tinyb?s priimti sprendimo, b?tina nepriimti sprendimo.
L.FOKLENDAS
Kiekvienas bajoras pripaž?sta, kad nepaj?gia dirbti m?sininko darbo, ir atsisako šito prašomas. Ta?iau, nepaisant to, kad neišmano eiti ministro pareig?, to imasi vos tik paprašytas. Koks dviveidiškumas.
MO TI
Valdymas ? k?rybingiausias menas, ? tai men? menas, kadangi šis menas organizuoja talentus.
MAKNAMARA
Valdyti reikia protu: negalima žaisti šachmatais gera širdimi.
N.ŠAMFORAS
Žinoti, kad numatytum; numatyti, kad valdytum.
O.KONTAS
Žmogus, negalintis valdyti save, netinka valdyti kitus.
U.PENAS
Už bet kur? atliekam? darb? turi atsakyti vienas ir tik vienas žmogus.
O.BISMARKAS
Savimeil? yra oro prip?stas balionas: bakstel?tas jis triukšmingai sprogsta.
VOLTERAS
Sugeb?jim? dirbti su žmon?mis yra tiek, kiek yra žmoni?.
I.DZEDZIK
Supratimas ? susitarimo pradžia.
SPINOZA
Tik tas, kuris jau?ia g?d?, jau?ia ir pareig?.
ANONIMAS
Tuš?ius žmones reikia skirti tuš?ioms pareigoms.
L.DE VOVENANGAS
Vadovo vizitin? kortel? ? KOMUNIKABILUMAS.
VADYBOS POSTULATAS
Vadovas su humoro jausmu pelnosi pagarb? ir susižav?jim?; sugeb?jimas juoktis iš savo silpnybi? yra vienas veiksni?, daran?iu jus žmogumi.
H.RODŽERSAS
Valdyk savo nuotaik?: jeigu ji tau nepaklus, ji ims ?sakin?ti.
HORACIJUS
M?S? SANTYKI? ETIKA
Apie save mes sprendžiame pagal savo idealus, apie kitus ? iš j? darb?.
H.NIKELSONAS
Rimtuose dalykuose žmon?s save rodo tokiais, kokiais jie turi b?ti; smulkmenose ? tokiais kokiais jie yra.
L.MERSJ?
Venk žmogaus, kurio Dievas gyvena danguje.
B.ŠO
Žv?rys, gyvendami su mumis, tampa naminiais, o žmon?s, bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais.
HERAKLITAS
Neskub?k teisti, skub?k suprasti.
SENEKA
Melas ? tai kit? žmoni? tiesa.
O.VAILDAS
Kitiems mes sudarome taisykles, sau ? išimtis.
Š.LEMELIS
Kai kuriuos paž?sta taip gerai, jog niekas nenori juos pažinti.
F.DE LAROŠFUKO
Iš vis? vagi? kvailiai patys blogiausi: jie grobia iš m?s? laik? ir nuotaik?.
J.V.G?T?
|