Kieno tipas neteisingai nustatytas tavo? Pernelyg ir nenustebčiau, neatrodai man hamletė, na bent jau netipiška...Šiaip jei yra noras tai gali sukurti savo tipavimo tema ir pažiūrėtumėm kas iš to išeitu
O aš tai norėčiau išgirsti kodėl tau atrodo kad gali
.Na o mano nuomone tai gali keistis nebent kaip čia pasakius aspektų apimtis. Kadangi gyvenimui bėgant mes kaupiame patirtį ir žinias (tiek daryti yra pajėgios visos funkcijos) tai galbut gali susidaryti įspūdis, pačiam ,ar kažkam kitam stebint iš šono kad tam tikroj veikloj mes geresni nei ištikrųjų esam. Pvz hamletai 
yra vienmatė, skaudžioji ir tuo pačiu tai ektravertinė funkcija, informacija susijusia su hamletai linke verbalizuoti, ja dalintis aptarinėti. Dėl bazinės 
hamletui panorėjus jo nuomonė skambės įtaigiai ir autoritetingai, ugdomos 
pagalba hamletas išrankios palyginimus ir pavydžius iš patirties, žodžiu gali susidaryti įspudis kad pas jį tikrai stipri, na bet nuo to jis hugo netampa. Vertybės juk nesikeičia, kiek žinių beturėtu hamletas vistiek bus linkes pasidaryti valgyti geriau greitai nei skaniai, nes veikla iš skaudžiosios vargina, jis vistiek sunkiai tvarkysis asmeninėj erdvėj ir retkarčiais jo elgesys susijes su asmenine sveikata bus neadekvatus, nes kiek tos patirties beturėtum karts nuo karto įvažiuoji į situacija kurioje nėra teke būti, tada ir išlenda yla iš maišo 
. Na ir kaip man tai pakeisti? Jau net nekreipiant dėmesio į tai, kad tipo pasikeisti aš jokiais būdais nenorėčiau, bent man pačiam aišku kad tai visiškai neimanoma...Galiu pakeisti požiūri į tam tikrus dalykus, galiu ugdyti savo funkcijas ir tobulėti, bet mano esybė nuo to nesikeis, aš vistiek busiu aš, toks kokį save suvokiu bazinės funkcijos pagalba. Kas bent man kažkada sukeldavo daugiausia painiavos tai ekstra/intra ir rac/irac. Vertiškumas dėl to kad jis ištikrujų gan smarkiai kinta gyvenimui bėgant. Musų niuriame pilname streso ir įtampos pasaulyje būtų galima labai nesunkiai surasti visiškai nelinkusi bendrauti ir užsidariusi ekstraverta, o ekstravertiškų intravertų ir taip pilna. Bet pasigilinus į žmogu pamatai kad nepriklausomai nuo to to kiek jo vertiškumas nuplaukes į viena ar į kita puse jo požiuris į save ir į aplinka yra nepasikeites. Arba jis vienas iš minios, arba jis vienas minioje...
O su racionalumu problemos nes ji labai lengva neteisingai nustatyti. Kai kurie bjaurus žmonės tiesiog nesielgia taip kaip jie turėtų
.Nes srendimu priėmimo būdus, planavima etc mes pilnai ir samoningai kontroliuojam. Kažkada pažinojau konfliktukus kurie tiesiog puikiai sutarė, žodžiu geriausi draugai, man tas labai nepatiko .Priėjau prie išvados kad kažkurį esu neteisingai nutipaves, bet kad ir kiek beieškojau savo klaidos, bandžiau klijuoti kitus tipus, niekas nelipo. Per laika visgi galu gale išsiaiškinau kodėl taip yra. Intravertas buvo linkes prisitaikyti, jis nuolatos elgėsi ne taip kaip jis norėtu jo rac/irac nepasikeitė heksliu jis netapo , tiesiog gyveno nuolatiniam diskomforte, bet nors turėjo gera drauga Nu va baigiau savo rašliava, gal kažka suprasi, bo rašymas tikrai ne mano stiprioji pusė. Gal dar ateis koks logikas ar šiaip žmogus geriau išmanantis socionika nei aš ir paaiškins kodėl tipo pasikeitimas neimanomas remiantis teorija, nes visa socionikos teorija sugriutų jei tipas galėtų keistis
. O dabar laukiam argumentų kodėl tipas keistis gali 
