Socionikos forumas

Dabar yra 17 Lie 2019, 20:26

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Tarpusavio santykiai artimose distancijose
StandartinėParašytas: 18 Rgp 2009, 16:41 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Versta iš http://www.socioniko.net/ru/articles/lifesc.html

V.V. Gulenko (Publikuota: «Socionika, mentologija ir asmenybės psichologija», 1996, Nr 1.)
Gyvenimo scenarijai.
Nuo etinių jausmų prie sensorinių potraukių


Mus nubloškė iš dausų, ir mums teko
įtempti visas jėgas, kad išsilaikytume
pusiaukelėje tarp dangaus ir pragaro.
Dž. L. Moreno


1. Iš asmeninio sociotipų gyvenimo.
Įvairių sociotipų asmeninio gyvenimo stebėjimo patirtis, pasisemta konsultacijų metu, leidžia man padaryti kai kuriuos apibendrinimus. Pateikiamame straipsnyje aš parodysiu, kaip galima prognozuoti santykių vystymosi tendenciją poroje vyras-moteris, jeigu jų sociotipai žinomi. Reikėtų iškart pasakyti, kad konkreti prognozė tradicinės socionikos metodais neįmanoma.
Mūsų laboratorijos darbo praktika kalba apie tai, kad tyrinėjant žmonių santykius trumpose komunikacinėse distancijose būtini gilesni diferenciacijos lygmenys [3]. Ir vis dėlto, gilinantis į erotinę santykių tarp žmonių pusę, galima išskirti, iš vienos pusės, jausmų subjektus, o iš kitos, – jų objektus.
Jausmų subjektai – tai simpatijų ir antipatijų šaltiniai, subjektyvų savęs vertinimą iš kito žmogaus pusės priimantys kaip patikimą. Jiems priskiriami žmonės, įsitikinę savo emociniu pasirinkimu. Turėdami jausmų perteklių, jie sąmoningai linksta prie tų, kas galėtų drauge patirti (išgyventi) jų pergyvenimų krūvį. Asmeniniame gyvenime jiems svarbiau mylėti patiems, negu būti mylimais. Tiksliau, jie nepraranda vilties sužadinti atsakomąjį jausmą tiems, kas juos subjektyviai traukia. Būtent tarp jausmų subjektų labiausiai tikėtina, kad jūs sutiksitе vienpusišką meilę, be atsako.
Jausmų objektai – tai tie, kurie patys užsidega tiktai atsakydami į kito jausmą. Bet kuriuo atveju jie neparodo savo jausmų pirmieji, kadangi nepasitiki savo emociniu (nepainioti su seksualiniu!) pasirinkimu. Todėl jausmų objektai veikia pačiu paprasčiausiu būdu: laukia kokio nors signalo, kad jie geidžiami. Į simpatijas jie, kaip taisyklė, atsako simpatijomis, o į antipatijas – antipatijomis.
Jausmų subjektai, socionikos požiūriu, – tai etikai, kurie širdimi gyvena daugiau, negu protu. Jausmų objektai - tai logikai, gyvenantys daugiau protu, negu širdies polėkiais. Vadinasi, etikai, rinkdamiesi savo jausmus lieka su tais, kas jiems patinka; gi logikai paprastai renkasi tą, kam patinka jie.
Pastaba. Atkreipiu skaitytojų dėmesį į tai, kad kalba eina ne apie seksualinį, o apie etinį-emocinį elgesį. Kaip simpatiją šiame kontekste aš suprantu dvasinį, o ne kūnišką potraukį.
Tačiau nereikia užmiršti, kad žmogaus komunikabilumas neapsiriboja vieno asmeninio gyvenimo ribomis. Jo biografijoje be šeimos ir draugų yra ir antroji, ne mažiau svarbi dalis – bendradarbiai ir dalykiniai partneriai. Ir čia viskas susiklosto kaip tik atvirkščiai. Logikas darbui visada skiria daugiau jėgų ir dėmesio, negu etikas. Nereikia šio teiginio suprasti taip, kad pirmasis praleidžia daugiau laiko darbe, negu antrasis. Juk, būnant darbe, galima tarp objektyviai būtinų reikalų tenkinti ir savo asmeninius komunikatyvinius poreikius!

2. Vieni laukia, o kiti veikia.
Padėtį apsunkina tai, kad šios dvi žmonių kategorijos realizuoja savo vidinius akstinus – darbas asmeninio gyvenimo sąskaita arba atvirkščiai – skirtingu būdu. Čia galima taip pat išskirti du kraštutinumus, tarp kurių svyruoja žmonės.
Pirmasis – tai lūkuriuojamoji pozicija. Ją užima tie tipai, kurie linkę nagrinėti svetimus siūlymus. Sąmoningas laukimas gali būti nukreiptas į dalykinių siūlymų pusę, jeigu tai logikai, arba į asmeninio pobūdžio siūlymų pusę, jeigu tai etikai. Vienaip ar kitaip, – tai INTRAVERTŲ pozicija – tų tipų, kurie gauna daugiau, negu atiduoda, o jeigu ir atiduoda, tai daugiausia atsakydami į išorinį poveikį.
Priešinga pozicija – ekspansyvi, išplėstinė. Jos turėtojai patys rodo iniciatyvą, nelaukdami, kol tai padarys kiti. Etikai su tokia pozicija, ir vėl, iniciatyvūs asmeniniame gyvenime, o logikai – objektyviuose dalykuose. Toks elgesys būdingas EKSTRAVERTAMS – tiems tipams, kurie žodinės arba elgsenos informacijos daugiau atiduoda, negu jos gauna iš kitų.
O dabar pora pastabų apie komunikabilumą. Nukrypimas į šią temą būtinas dėl to, kad ekstra-intraversijos sąvoka socionikoje traktuojama visiškai ne taip, kaip tradicinėje psichologijoje. Tarp psichologų susiklostė tvirta nuomonė, kad ekstravertai – tai būtinai bendrauti linkę žmonės, o intravertai – užsidarę. Bet jeigu ši savoka taip paprasta, tai kodėl Jungui reikėjo įvedinėti naujus terminus?
Bendravimas būna įvairus. Mes turime aiškiai skirti formalų bendravimą ir neformalų. Etiniai ekstravertai, jeigu tai gryni tipai, iš tikrųjų bet kurioje situacijoje orientuoti į žmogiškus kontaktus. Tačiau gana kontaktiški ir daugelis etinių intravertų. Tai nenuostabu, jie juk gerai jaučia save būtent neformalioje aplinkoje, kur pagrindinį vaidmenį vaidina subjektyvūs jausmai.
Gi loginiai tipai, netgi jei ekstravertai, šiose sąlygose gali būti visiškai nekontaktiški, juk čia jie neturi orientyrų ir todėl pasirodo vien tiktai kaip svetimų simpatijų-antipatijų objektai. Gamybinėje sferoje viskas būna kaip tik atvirkščiai. Aktyvūs reikalų subjektai – tai ekstravertiniai logikai. Formaliame bendravime jų kryptingumas į išorines dalykines aplinkybes maksimalus. Pagal kontaktiškumą ne su bičiuliais, o su žmonėmis kaip tarnybinių pareigybių vykdytojais, loginiai ekstravertai žymiai pralenkia etikus.

3. Komunikabilumo rūšys.
Pirmasis sociotipų skirstymas į logikus ir etikus, susikryžiuodamas su antruoju skirstymu į ekstravertus ir intravertus, sudaro keturias komunikabilumo grupes. Schema atrodo šitaip:

..........................ekstraversija
................AISTRINGIEJI..|...DALYKINIAI
etika----------------------------|------------------------logika
................NUOŠIRDIEJI...|...ŠALTAKRAUJAI
..........................intraversija

Iš pradžių panagrinėkime kontrastines, lengvai gyvenime pastebimas komunikabilumo rūšis – ekstravertinę-etinę ir intravertinę-loginę.
1. Ekstravertiniai etikai, arba AISTRINGIEJI (PASSIONATE). Jų pozicija bendravime – aktyvi jausmų paieška. Jie supantiems žmonėms neša emocijas. Jų gyvenimo scenarijui būdinga tai, kad jie vidutiniškai anksčiau už kitus veda arba išteka. Jie taipogi dažniau, negu kitų sociotipų atstovai, skiriasi. Bendravimą jie supranta kaip keitimąsi emocijomis, kaip savotišką «plaukiojimą» audringame gyvenimo sraute. Ši grupė žymima ER ( :bethics: :wethics: )*: šios tipų ketveriukės EGO bloke randasi arba emocijų etika E ( :bethics: ) kaip pirmoji funkcija, arba santykių etika R ( :wethics: ) kaip antroji funkcija.
2. Intravertiniai logikai, arba ŠALTAKRAUJIŠKIEJI (COLDBLOODED). Komunikabilumo grupė, priešinga Aistringiesiems. Jų pozicija neformaliame bendravime – pasyvus jausmų lūkuriavimas. Šių tipų komuniakbilumas teka pagal nusistovėjusias schemas ir normas. Jų gyvenimo scenarijai numato pačias vėliausias vedybas ir pakartotinių santuokų nebuvimą. Jų santuokos, kaip taisyklė, mažiausiai pavykusios. Bendravimą supranta kaip keitimąsi trūkstama aiškinamojo pobūdžio informacija. Toks komunikabilumas nieko neprarastų, jeigu vyktų tiktai susirašinėjimo būdu. Šią grupę žymėsime LP ( :wlogic: :blogic: ): šių tipų EGO bloke randasi arba struktūrinė logika L ( :wlogic: ) kaip pirmoji funkcija, arba dalykinė logika Р ( :blogic: ) kaip antroji funkcija. Tarp šių dviejų komunikabilumo polių – ryškaus ir blausaus – randasi dvi jo viduriniosios rūšys, kurios sutelpa į visuomenės sukurtus priešingos lyties asmenų elgesio stereotipų rėmus.
3. Ekstravertiniai logikai, arba DALYKIŠKIEJI (BUSINESS-INCLINED) - vyriškasis komunikabilumo stereotipas. Jį galima pavadinti aktyviu jausmų lūkuriavimu. Dalykiškieji sociotipai tikisi sutikti savo išrinktąjį arba išrinktąją darbų grandinės virtinėje. Standartiniam tikro vyro vaizdiniui priskiriama aktyvi gyvenimo pozicija, bet tiktai ne jausmų srityje. Romantinėje literatūroje herojus susipažįsta su savo būsima mylimąja, gelbėdamas ją iš bėdos. Šie sociotipai bendravimą supranta kaip dalykinį bendradarbiavimą. Ši grupė žymima PL ( :blogic: :wlogic: ) : jų EGO bloke yra dalykinė logika Р ( :blogic: ) kaip pirmoji funkcija, arba struktūrinė logika L ( :wlogic: ) – kaip antroji funkcija.
4. Intravertiniai etikai, arba NUOŠIRDIEJI (SINCERE) – moteriškasis komunikabilumo stereotipas. Šią poziciją galima apibūdinti kaip pasyvią jausmų paiešką. Nuoširdieji sociotipai, būdami etikai, ryžtingai renkasi jiems imponuojantį partnerį, tačiau kaip intravertai savo pasirengimą etiniams kontaktams išreiškia duodami kokius nors netiesioginius signalus. Būtent tokio elgesio iš moters ikivedybiniu periodu reikalauja tradicinė moralė. Ši sociotipų kategorija labiausiai linkusi į «namų židinio» scenarijų su stereotipišku vyriškų ir moteriškų pareigų pasiskirstymu: vyras – šeimos maitintojas ir jos gynėjas, moteris – židinio sergėtoja ir vaikų auklėtoja. Bendravimas suprantamas kaip apsikeitimas dvasinio prieraišumo ženklais. Grupė žymima RE ( :wethics: :bethics: ) : šios grupės sociotipai EGO bloke turi arba santykių etiką R ( :wethics: ) kaip pirmąją funkcija, arba emocijų etiką Е ( :bethics: ) kaip antrąją funkciją.

4. Kam su kuo lengviau.
4. 1.

Analizuodamas tarpgrupinius santykius aš remsiuosi iš socioninių stebėjimų patirties ir konsultacijų man žinomomis tokiomis gyvenimo tendencijomis:
• Etikas instinktyviai linksta prie logiko ir atvirkščiai; psichologinė atmosfera grynai loginėje poroje gaunasi pernelyg sausa ir nuobodi, o grynai etinėje – labai nerimastinga ir persotinta pergyvenimais. Antrinė pagal stiprumą trauka galima tarp dviejų logikų, jeigu vienas iš jų pasižymi padidintu emocingumu, arba tarp dviejų etikų, jeigu vienas iš jų pasižymi padidintu mąstymu.
• Intravertas instinktyviai linksta prie ekstraverto ir atvirkščiai, nors šios traukos jėga ir ne taip stipri, kaip pirmuoju atveju. Ekstravertai užkariauja, o intravertai leidžiasi užkariaujami. Taikus dviejų ekstravertų sambūvis galimas tiktai tuomet, kada jie dirbtinai atskiria savo aktyvumo sferas. Tačiau beveik visada tokioje poroje atsiranda kova dėl valdžios, ir pralaimėjęs jaučiasi užgautas. Dviejų intravertų sąjunga gali būti nebloga tuomet, kada kas nors iš jų prisiims sau aktyvaus išoriniame pasaulyje subjekto rolę. Be tokių specialių priemonių panaši pora praktiškai pasmerkta saviizoliacijai.
4. 2.
Vesdamas poros tarpasmeninių santykių harmonizacijos socioninę konsultaciją, rekomenduoju atsižvelgti į tokius bendruosius tarptipinės dinamikos scenarijus.
1. Dalykinis (PL) ( :blogic: :wlogic: ) ir Nuoširdusis (RE) ( :wethics: :bethics: ). Sėkmingas dviejų komunikabilumo rūšių derinys, leidžiantis pasiekti homeostazę – save palaikančią pusiausvyros būseną kaip sistemos viduje, taip ir sąveikaujant su supančia aplinka. Tarp tokių partnerių atsiradus vidiniams nesutarimams Dalykinis, kaip ekstravertas, aktyviai veikia Nuoširdųjį ir šis be ypatingo pasipriešinimo pasiduoda jo įtakai. Pusiausvyra atstatoma dėka Nuoširdžiojo mokėjimo užglostyti aštrius kampus. Kuomet tokioje poroje atsiranda konfliktai su aplinkiniais, tai žymiai labiau pergyvena Nuoširdusis, kadangi jis etikas. Tačiau dėl savo intraversijos jis paprasčiausiai išdėsto problemą Dalykiniam, kuris ir imasi atitinkamų priemonių. Rezultate pora pasirodo patvari ir prieš destruktyvią išorės įtaką.
2. Aistringasis (ER) ( :bethics: :wethics: ) ir Šaltakraujis (LP) ( :wlogic: :blogic: ). Dar vienas sėkmingas komunikabilumo rūšių derinys, galintis užtikrinti natūralią savireguliaciją poroje. Scenarijus vystosi tokiu būdu.
Atsiradus vidiniams nesutarimams Aistringasis pradeda veikti Šaltakraujį iš ekstravertinės ekspansijos pozicijų, siekdamas pakeisti jo elgesį savo naudai. Tačiau Šaltakraujis kaip mažai į emocijas linkęs tipas nepasiduoda šiems bandymams. Jo elgesys laikui bėgant vis dėlto keičiasi paprasčiausiai dėl to, kad keičiasi situacijos vertinimas iš jo paties pusės. Aistringasis dėl to patiria pasitenkinimą, o ir jo įkarštis tuo metu jau atvėsta, ir konfliktas natūraliu būdu gęsta.
Išorinės agresijos atveju Šaltakraujis linkęs ją ignoruoti ir užsiima savais reikalais tarsi nieko nebūtų atsitikę. Tokia santūri pozicija padaro didelį įspūdį Aistringajam, kadangi leidžia jam savarankiškai susitvarkyti su atsiradusiomis etinio pobūdžio problemomis. Aukščiau aprašytų rūšių sąveikos viduje slypi apibendrintai 4 tarptipiniai santykiai. Patys sėkmingiausi deriniai (jeigu tipai gryni!) – tai dualiniai santykiai ADMINISTRATORIUS – HUMANISTAS, IEŠKOTOJAS – TARPININKAS, KOORDINATORIUS – LYRIKAS... Po to eina pusiau papildymo, reviziniai ir konfliktiniai. Netgi konfliktiniai, santykiai nutolus per saugų atstumą, pasižymi pastovumu. Gi dualiniai santykiai, atvirkščiai, užtikrina homeostazę tiktai artimoje komunikatyvinėje distancijoje.
4. 3.
Dvi kitos tarpusavio santykių rūšys užtikrina psichologinę homeostazę tiktai dalinai. Suderinamumas tarp jų įgauna vidutines reikšmes. Ardančiai pasireiškia arba išoriniai destruktyvūs poveikiai, arba vidiniai nesutarimai.
3. Dalykinis (PL) ( :blogic: :wlogic: ) ir Šaltakraujis (LP) ( :wlogic: :blogic: ). Įvykiai paprastai vystosi pagal tokį scenarijų. Abu šioje poroje gana abejingi etiniams partnerio poveikiams. Dalykinis bando panaudoti Šaltakraujį savo tikslais, tačiau jo bandymai bevaisiai. Laikui bėgant, po eilės nesėkmių Dalykinio siekimas pakeisti situaciją pagal savo skonį užgęsta, ir partneriai nutolsta vienas nuo kito. Vidinė pusiausvyra tokiu būdu vis dėlto nusistovi.
Santykiams su aplinkiniais pora yra nejautri. Kiekvienas užsiima savais reikalais. Tačiau, jeigu išoriniai poveikiai yra tokie stiprūs, kad gali sužadinti netgi mažai aktyvias partnerių etines funkcijas, tai tarp jų kyla ginčai dėl atsakomųjų veiksmų. Pažeistą pusiausvyrą su išoriniu pasauliu atstatyti labai sunku.
4. Aistringasis (ER) ( :bethics: :wethics: ) ir Nuoširdusis (RE) ( :wethics: :bethics: ). Apsitrynimo vienam su kitu ypatybės čia tokios. Poroje kiekvienas, kadangi abu etikai, gerai jaučia, kad atsiradęs tarp jų konfliktas labai negatyviai atsiliepia kito gyvybinei veiklai. Tačiau tiktai Nuoširdusis stengsis keisti savo elgesį. Aistringasis reikalaus, kad elgesį pakeistų partneris. Kadangi Nuoširdusis nusileidžia, tai taika po eilės emocinių pliūpsnių visgi nusistovi.
Jeigu šioje poroje atsiranda problemų su aplinkiniais, scenarijus iškart dramatizuojasi. Pastebimas jų polinkis išorinių santykių paaštrėjimą pernešti į savuosius vidinius konfliktus. Bet koks išorinių įvykių aptarinėjimas šiomis sąlygomis lengvai sukelia ginčą. Panašaus scenarijaus varomoji jėga – emocionalumo perteklius. Pusiausvyra tokioje poroje neatspari vidiniams nesutarimams.

5. Kam su kuo blogiau.
1. Aistringasis (ER) ( :bethics: :wethics: ) ir Dalykinis (PL) ( :blogic: :wlogic: ). Šis gyvenimo scenarijus, ko gero, pats dinamiškiausias ir prieštaringiausias. Kadangi abu ekstravertai, tai kiekvienas stengiasi pakeisti partnerio elgesį. Abu aktyvūs ir nenori prisitaikyti prie kito. Dalykinis randa sau atokvėpį dar didesnėje reikalų virtinėje, o Aistringasis stengiasi aiškintis aštrėjančius santykius. Dėl to konfliktas dar labiau įsiliepsnoja. Santykiuose su aplinkiniais abu bando aktyviai paveikti išorinį pasaulį ir pradeda konkuruoti tarpusavyje dėl lyderiavimo. Be to, Dalykinis šiuose susidūrimuose vaidina aktyvesnį vaidmenį, todėl kad mano, jog Aistringasis savo emociniu nesusilaikymu kenkia bendram reikalui. Pora pasirodo nesugyvenama: joje labai sunku pasiekti ištvermės kaip prieš vidinius, taip ir prieš išorinius negatyvius faktorius.
2. Nuoširdusis (RE) ( :wethics: :bethics: ) ir Šaltakraujis (LP) ( :wlogic: :blogic: ). Gyvenimo scenarijus persunktas vidinių prieštaravimų ir svyravimų. Dėl intraversijos atsiradus nesutarimams kiekvienas stengiasi visų pirma keistis pats. Tačiau Nuoširdžiojo atsakas greitesnis ir ryškesnis. Todėl jis pradeda manyti, kad aukojasi vardan taikos poroje. Šaltakraujis gi šių taikymosi veiksmų tarsi ir nepastebi. Susidaro įspūdis, kad jis nevertina Nuoširdžiojo pasiaukojimo. Tai sukelia įtampą jų tarpusavio santykiuose. Pakeisti aplinką į sau palankesnę pusę dėl vis tos pačios intraversijos priežasties jie nesugeba. Todėl išoriniai negatyvūs poveikiai šią porą gali be vargo išardyti. Be to, atsparesnis šiuo atžvilgiu pasirodo Nuoširdusis, kaip turintis polinkį į subtilų išorinių simpatijų-antipatijų suvokimą. Vadinasi, tokia pora neturi efektyvių homeostazės palaikymo mechanizmų.
3. Du Dalykiniai (PL) ( :blogic: :wlogic: ). Abu stengiasi paveikti partnerį siekdami savo tikslų, bet taip pat abu yra nejautrūs tokiems poveikiams. To pasekoje poroje neretai plyksteli trumpi, bet intensyvūs konfliktai. Abu bando paveikti aplinkinius, tačiau nemoka iš tikrųjų suderinti savo veiksmų. Kiekvienas viską daro tam, kad pakreiptų įvykių eigą savo naudai. Suderinamumas pasiekiamas tiktai tuomet, kada abu sutelktu frontu veikia prieš išorinį konkurentą.
Bendram verslui geriau tinka socialinio užsakymo tipų deriniai. Pažymėtina, kad užsakovą traukia prie imtuvo, tikintis rasti jame savo sumanymų kontraktorių (vykdytoją) [ 4 ].
4. Du Aistringieji (ER) ( :bethics: :wethics: ). Tokioje superkomunikabilioje poroje neįmanoma išvengti smulkmeniškų kaltinimų viens kito adresu. Kiekvienas stengsis ekstravertiškai paveikti kitą, bet niekas nenorės nusileisti. Šiems partneriams atrodys, kad kitas jo nesupranta, todėl neapleis stiprus noras išsiaiškinti santykius. Tačiau bandymai įrodyti partneriui savo tiesą, kaip taisyklė, baigiasi niekuo. Dėl to konfliktas ilgai neužgęsta.
Kontaktuose su aplinka abu konkuruoja dėl emocinės įtakos jai. Tokią porą lengva supykdyti, kadangi emocionalumo perteklius joje turi rasti kokią nors iškrovą. Abipusių interesų gynimo nuo išorinio pasikėsinimo atveju bendrų veiksmų koordinavimas susiduria su sunkumais. Pasiekti ilgalaikę komunikavimo pusiausvyrą šioje poroje yra nerealu.
5. Du Nuoširdieji (RE) ( :wethics: :bethics: ). Kiekvienas tokioje poroje visaip siekia išvengti susidūrimų. Tai stabilizuoja porą kaip visumą. Tačiau jeigu konfliktas tarp jų vis dėlto atsiranda, tai jo priežastį kiekvienas įžiūrės kito veiksmuose. Tai sumažina savitarpišką santykių supratimą. Pora nors ir kompromisiška, tačiau įžeidi ir neatvira.
Išorines problemas kiekvienas bando spręsti nepriklausomai, neprašydamas kito pagalbos, kadangi greitai įsitikina, kad stimulas aktyviems išoriniams veiksmams prie nieko nepriveda. Dėl tokios padėties kyla abipusis nusivylimas viens kito konkurentiškumu. Tačiau bendro abiems priimtino tikslo turėjimas gali suvienyti «nuoširdžiąją» pora gana stipriai. Šio uždavinio turi būti siekiama palaikant šiltą psichologinę atmosferą ir susiklosčiusį prieraišumą reikšmingo jiems mikrokolektyvo rėmuose. Pavyzdžiui, vaikų auklėjime.
6. Du Šaltakraujai (LP) ( :wlogic: :blogic: ). Labai nevykęs gyvenimo scenarijus dėl aktyvumo ir dvasinės šilumos trūkumo. Kiekvienas partneris nejautrus kito pastangoms ir atsiliepia į jo veiksmus smarkiai pavėluotai. Todėl pora nors ir nekonfliktuoja, bet faktiškai ir nesąveikauja pozityviai. Vienas palieka kitą ramybėje ir patenkintas, kad jo taip pat neliečia. Atsirandantys konfliktai gęsta greitai, kadangi niekas «nepila alyvos į ugnį».
Pasikeitus išorinėms aplinkybėms kiekvienas poros narys savarankiškai stengiasi prisitaikyti prie permainų. Pagalba vienas kitam yra minimali. dėl to poroje susiklosto susvetimėjimo atmosfera. Pagerinti suderinamumą joje gali nebent vienijantis tikslas – schemų, metodikų, instrukcijų, prognozių kūrimas.

6. Prisilietimas prie psichoanalizės.
Jeigu žmogaus sunkiai prognozuojamų veiksmų arba pergyvenimų, tuo ar kitu mastu susijusių su jo libido, pasąmoninių priežasčių išsiaiškinimą suvoksime kaip psichoanalizę, tai socionika savo instrumentarijuje disponuoja keletu diferencijuotų požymių porų, kurios tegu su pritempimu, tačiau vis dėlto leidžia bendrais bruožais modeliuoti kai kurias psichoanalitines asmenybės ypatybes. Kokie gi tai požymiai? Pirmiausia, ašis «sensorika-intuicija». Jos polių veikimas daug kuo pasąmoninis. Intuityvūs tvyksniai ir nušvitimai – tai visiška priešingybė racionaliai patirčiai, įgyjamai per daugelį mėnesių ir metų. Gi sensorika – tai iš esmės sąveikaujančio su aplinka organizmo įgimta instinktyvi reakcija į galimus dirgiklius, kurie taip pat glūdi pasąmoninėje psichikos dalyje. Beje, buitiniame lygmenyje sensoriniai–iracionalieji tipai Jungo sensorinę funkciją tai pat vadina intuicija.
Antra, ašis «rezoliutyvumas-diskutyvumas». Šios požymių poros pagalba socionas skyla į dvi kvadrų poras. Antroji ir trečioji kvadros pasirodo «rezoliutyvios» – sprendžiamosios (lot. resolvo – išsprendžiu, išnarplioju, išrišu), t.y. linkę į griežtus, greitai prieštaravimus išsprendžiančius valios aktus. Pirmoji ir ketvirtoji kvadros yra «diskutyvios» – besitariančios (lot. discutio – svarstau, aptariu), t.y. linkę atvirai ir plačiai aptarinėti veikimo eigoje atsirandančius prieštaravimus. Ši tipologinių požymių pora, glaudžiai susijusi su gyvenimiškomis kvadrų vertybėmis, savo ištakas turi, matyt, Jungo kolektyvinės pasąmonės archetipuose.
Šių dviejų ašių pagalba išskiriamas grupes aš išanalizuosiu per sociotipų slaptų psichoseksualinių tendencijų prizmę. Atkreipiu skaitytojų dėmesį, kad dabar kalba eis greičiau apie instinktyvų, kūnišką erotinių santykių aspektą kaip atsvarą dvasiniam, platoniškam, kurio nagrinėjimui buvo skirta šio straipsnio pirmoji pusė.
Taigi, ašis «sensorika–intuicija», kurią aš įtraukiu sąlygiškai reprezentuoti individualias pasąmonės formas, statmenai kirsdamasi su ašimi «rezoliutyvumas-diskutyvumas», iš pirmo požiūrio atstovaujančiai tuos psichinius orientyrus, kuriuos Jungas pavadino kolektyvine pasąmone, sudaro keturias psichoanalitines sociotipų grupes:

...............................sensorika
................AGRESYVIEJI.......RŪPESTINGIEJI
rezoliutyvieji.............................................diskutyvieji
................VIKTIMIŠKIEJI.......INFANTILIEJI
................................intuicija

Gautoms grupėms suteiksime tokius pavadinimus:
1. Diskutyvieji sensorikai, Entuziastas, Tarpininkas, Administratorius, Meistras (S-grupė) ( :wsensoric: ) – «Rūpestingieji» – CAREFUL (raidinius sociotipų žymėjimus žr. Straipsnio gale).
2. Rezoliutyvieji sensorikai, Koordinatorius, Inspektorius, Politikas, Sergėtojas (F-grupė) ( :bsensoric: ) – «Agresyvieji» – AGGRESSIVE.
3. Rezoliutyvieji intuitai, Globėjas, Lyrikas, Kritikas, Verslininkas, (Т-grupė) ( :wintuition: ) – «Viktimiškieji» (lot. victima – auka) – VICTIM-LIKE.
4. Diskutiyvieji intuitai, Analitikas, Ieškotojas, Humanistas, Patarėjas (I-grupė) ( :bintuition: ) – «Infantilieji» (lot. infantilis – vaikiškas, kūdikiškas) – INFANTILE.
Mūsų tikslams patogiau išnagrinėti vyriškus ir moteriškus tipus atskirai.

Moteriški tipai.
1. «Rūpestinga» moteris, arba «moteris-motina». Linkusi globoti savo vyriškos lyties partnerį. Jaučia potraukį silpniems, bet inteligentiškiems vyrams, kurie jai paklūsta kasdieniniuose dalykuose. Jai malonu juos apginti, palaikyti, paskatinti. Panašias charakterio savybes, kurios masių nuomone nekelia pagarbos vyriškos lyties asmenims, ši moteris atleidžia arba laiko visiškai priimtinomis.
2. Moteris – «Agresorius». Visą laiką bando konkuruoti su vyru, tame tarpe erotiniuose santykiuose. Su priešinga lytimi linkusi į ironiją, pašaipas. Mėgsta bet kuriame dalyke jaustis labiau kompetentinga, negu vyras. Meilės žaidimų metų laukia iš vyro meilikavimo, parodomojo silpnumo, emocinio nestabilumo.
3. «Viktiminė» moteris. Tokios moters idealas – fiziškai stiprus vyras, primenantis supermenus iš amerikietiškų kovinių filmų. Ji trokšta savimi pajusti jo jėgą, atlaikyti jo spaudimą, pasijusti auka. Meilės žaidimuose pirmenybę teikia įvairioms grumtynių formoms, uždegančioms partnerio aistrą. Šio tipo moterims kartais imanentiškai būdingi mazochistiniai bruožai. Tiesa, toli gražu ne visos iš jų tai prisipažįsta.
4. «Infantili» moteris, arba «moteris-duktė». Tokios moters idealas – tai geras ir patyręs, gerai prie gyvenimo prisitaikęs vyras, paprastai amžiumi vyresnis už ją. Būdama su tokiu vyru jinai jaučiasi maža mergaite, beveik visame kame priklausoma nuo jo. Meilės žaidimuose pirmenybę teikia psichologiniam faktoriui – nuoširdžiam pokalbiui, maloniai muzikai, relaksacijos sąlygų sukūrimui. Aukščiau už viską vertina atlaidumą ir rūpestį.

Vyriški tipai.
1. «Rūpestingas» vyras, arba «vyras-tėvas». Patyręs ir dėmesingas dvasiniam moters pasauliui partneris, mokantis palenkti ją prie savęs globėjišku merginimu. Meilės žaidimuose labai vertina moterišką švelnumą ir bejėgiškumą, laukia žavėjimosi jo gyvenimiška patirtimi ir meistriškumu.
2. Vyras – «Agresorius». Šis sociotipas turi polinkį jėga užkariauti moterį. Meilės žaidimuose mėgsta demonstruoti grumtynes. Gali sau leisti grubumą, kartais suteikia moteriai skausmą – kaip fizinį, taip ir moralinį. Iš moters laukia nuolankumo jo jėgai.
3. «Viktimiškas» vyras. Idealizuoja valdingą moterį. Prisitaiko prie jos skonių, vertina joje valios savybes. Elgesyje tai pabrėžia savo priklausomybę ir paklusnumą, tai ištrūksta iš jos kontrolės. Santykiuose su moterimi nesąmoningai laukia nurodymų, klastos, priekaištų. Negaudamas panašių reakcijų, pasąmoniškai jas provokuoja.
4. «Infantilus» vyras, arba «vyras-sūnus». Nesavarankiškas, naivus gyvenimo dalykuose, laukia iš moters dalykinio ir emocinio palaikymo. Pasąmoniškai pabrėžia savo nuoskaudas dėl dėmesio stokos, gabumų užgniaužimo, neprisitaikymo prie gyvenimo kovų. Moteryje vertina patirtį ir atjautą savo problemoms.

7. Psichoseksualinis suderinamumas.
1. «Rūpestinga» moteris. Jai nepriimtinos vyro stiprios, bet grubios glamonės. Erotinis žaidimas be preliudijų, iš jėgos pozicijų gniuždo jos seksualumą, todėl vyrai-supermenai nuvilia ją. Jai tinkančio vyro elgesys turi būti infantilus, t.y. nedrąsus, lūkuriuojantis. Tokia moteris mėgsta glamones, kurios pasireiškia švelniais, vaikiškai silpnais prisilietimais prie erogeninių zonų.
Santykiai su Viktimišku vyru jos taip pat netenkina, kadangi jo kaprizingumas, išsisukinėjimai ir jėgos provokavimas stebina ir atstumia ją. Santykiai su tapačiu pagal psichoseksualinius potraukius Rūpestingu vyru laikui bėgant ją nuvilia, nors, iš principo, jinai nieko prieš ir neturi. Anksčiau ar vėliau tarp komforto, kuriuo apsupama, ji pajus dvasingumo trūkumą.
2. «Agresyvi» moteris. Ji ieško objekto savo valdingiems ir aktyviems erotiniams veiksmams. Labiausiai ją tenkina vyras, kuris su ja elgiasi klusniai, bet kaprizingai. Tuomet ji turi pretekstą agresijai. Viktimiškas vyras dievina tokią moterį ir kartu jos prisibijo. Jo elgesį galima palyginti su pažo elgesiu, kuris visiškai save pašvenčia tarnystei «žavingajai damai». Nuolatinis žaidimas – geriausias vaistas nuo persisotinimo.
Santykiuose su Infantiliu vyru jai neužteks žaidybinio nuolankumo iš jo pusės. Jo nenoras prisitaikyti prie agresyvių išsišokimų negali tokios sąjungos nepastatyti ant iširimo ribos. Santykiai su vyriškos lyties «agresoriumi» jai, iš vienos pusės, glosto širdį ir žadina azartą, tačiau, iš kitos pusės, ir atstumia, kadangi neatveda prie pageidaujamos pergalės. Todėl jie gali turėti tiktai permainingą sėkmę. Gi Rūpestingasis vyras savo požiūriu kaip į mažą vaiką, nervins ją, nes jinai tai priima kaip pažeminimą.
3. «Viktimiška» moteris. Sumaniai žaidžia savo silpnumu, bejėgiškumu arba neorganizuotumu, tuo pačiu provokuodama Agresyvų vyrą agresyviems ir ryžtingiems veiksmams. Meilės žaidimuose didžiausią reikšmę jai turi stiprūs apkabinimai ir vyriško kūno jėga, kuriai nusileisdama ji demonstruoja savo nuolankumą vyriškai jėgai.
Rūpestingojo tipo vyrai jai atrodo patogūs, bet pernelyg nuobodūs partneriai, o infantiliuosius širdyje ji laiko išvis bevaliais skystablauzdžiais. Su panašaus sau tipo vyrais Viktimiška moteris įsitraukia į sudėtingus santykius su potekste, varžydamasi su jais pasiaukojimu ir už tai reikalaudama ypatingų privilegijų. Neretai panašūs žaidimai tiesiog išsekina abudu.
Šioje vietoje manau būtina pažymėti, kad psichoanalitinės grupės nagrinėjamos specialiai nedetalizuojant, todėl atskiri subtiliausi skirtumai jų viduje pranyksta. Ypatingai, tarp Viktimiškų Т ( :wintuition: ) tipų už dėmesio ribų lieka tas faktas, kad jie paprastai skirstomi į «tragiškas aukas» (ЕТ :bethics: :wintuition: ir ТЕ :wintuition: :bethics: ) ir «komiškas aukas» (ТР :wintuition: :blogic: ir РТ :blogic: :wintuition: ).
4. «Infantili» moteris. Erotiniame šio tipo moters gyvenime didžiausią reikšmę turi subtilios glamonės ir santykių psichologizmas. Ji, neturėdama jokių specialių ketinimų, savo poelgiais demonstruoja trapumą ir vaikišką naivumą. Infantili moteris lengvai priima partnerio, kuriam ji simpatizuoja, reikalus ir pomėgius. Meilės žaidimuose jinai su malonumu perima Rūpestingo vyro iniciatyvą, išreikšdama savąjį subtilumą ir fantaziją.
Į supermenus, t.y. Agresyvaus tipo vyrus, tokia moteris, žinoma, atkreipia dėmesį, tačiau suartėti su jais baiminasi dėl jų instinktyvumo ir grubumo. Viktimiško tipo vyras ją tenkina tiktai dalinai: romantiškai pradeda, bet paskui sukelia nuostabą savo kamavimosi demonstravimu ir nenuspėjamumu. Gi su tapataus Infantilaus tipo vyrais jinai būtinai pajus diskomfortą dėl rūpinimosi savo kasdieniniais poreikiais trūkumo. Tokioje poroje susvetimėjimo laipsnis pamažu augs.

8. Talentų keistumai.
Baigdamas psichoanalitinių grupių apybraižą, noriu atkreipti skaitytojų dėmesį į tą aplinkybę, kad sutinkamas reikšmingas amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių be socialinių (materialaus-piniginio pobūdžio sumetimai) dar turi ir aiškiai išreikštas psichoanalitines šaknis. Priminsiu žinomą faktą, kad kūrybinių profesijų vyrai (poetai, artistai, dailininkai, filosofai ir pan.), ypač talentingiausi iš jų, neretai pasirenka sau į drauges ir žmonas moteris žymiai vyresnes už save. Kodėl?
Greičiausiai, kūryba susijusi su stipriai išvystyta intuicijos funkcija – arba I ( :bintuition: ), arba Т ( :wintuition: ). O tai, kaip mes jau žinome, priklauso Infantiliųjų ir Viktimiškų sociotipų grupėms. Apie tai taip pat rašo E. Bernas, kūrybinį pradą žmoguje susiejantis su EGO-būsena «vaikas» [2]. I ( :bintuition: ) ir Т ( :wintuition: ) sociotipai jaučia sensorinių sociotipų – patyrusių ir praktiškų gyvenime – globos poreikį. Gyvenimo patirtis ateina metams bėgant, todėl ypač kūrybiški intuityvai gyvenimo palydovu pasirenka brandų žmogų.
Pavyzdžiai. I.V. Getė savo mylimąją rado Šarlotės fon Štain asmenyje, kuri buvo septyneriais metais už jį vyresnė. Vokiečių filosofas F. V. Šelingas buvo dešimčia metų jaunesnis už savo išrinktąją Karoliną Šlegel. Salvadoro Dali bendražyge tapo rusė Jelena Dmitrijevna Djakonova, kuri gimė 20 metų anksčiau už jį.
Kaip labiau normalus suvokiamas tas faktas, kai brandūs vyrai, vadovaujantys bizniui arba politinėms organizacijoms (kaip taisyklė, F ( :bsensoric: ) ir S ( :wsensoric: ) tipai), veda visiškai jaunutes drauges, dažnai savo sekretores. Pavyzdžiui, Palestinos Išvadavimo Judėjimo vadovas Jasiras Arafatas, būdamas 63-ejų, vedė 29-metę Suche Tauil. VFR užsienio reikalų ministro Hanso Ditricho Genšerio žmona tapo jo sekretorė Barbara.
Man gali paprieštarauti: taip vyksta dėl jaunų damų materialinės gerovės siekimo. Tačiau tai tiktai patvirtina, kad socialiniai šablonai savo šaknimis remiasi tipologiškai sąlygotomis individualiomis tendencijomis. Žymiai jaunesnį gyvenimo draugą renkasi būtent ypatingai veiklūs ir patyrę sensoriniai sociotipai, priklausantys Agresyviųjų ir Rūpestingųjų grupėms. Juos instinktyviai traukia prie jaunų ir nesubrendusių, kuriems reikia globos ir kurie žavisi jų jėga ir patyrimu.
Beje, taisyklės yra ne be išimčių, ypač, jei mes turime reikalą su pačiais slapčiausiais žmogaus jausmais, gebančiais kurti tikrus stebuklus.

Literatūra
1. Аугустинавичюте, А. О дуальной природе человека. 1983.
2. Берн, Э. Игры, в которые играют люди. Психология человеческих взаимоотношений. – СПб.: Лениздат, 1992.
3. Гуленко В. В., Мегедь В. В., Овчаров А. А. Диагностические описания 32 вариантов личности. – К., 1991.
4. Гуленко В. В. Критерии взаимности: интертипные отношения как взаимодействие темпераментов и установок. – Киев, 15.07.1992 // СМиПЛ, 1996, № 2.

Raidiniai tipų žymėjimai socioanalizėje
1. Ieškotojas – ILE (Don Kichotas – :bintuition: :wlogic: )
2. Analitikas – LII (Robespjeras – :wlogic: :bintuition: )
3. Entuziastas – ESE (Hugo – :bethics: :wsensoric: )
4. Tarpininkas – SEI (Diuma – :wsensoric: :bethics: )

5. Globėjas – EIE (Hamletas – :bethics: :wintuition: )
6. Lyrikas – IEI (Jeseninas – :wintuition: :bethics: )
7. Koordinatorius – SLE (Žukovas – :bsensoric: :wlogic: )
8. Inspektorius – LSI (Gorkis – :wlogic: :bsensoric: )

9. Verslininkas – LIE (Džekas – :blogic: :wintuition: )
10. Kritikas – ILI (Balzakas – :wintuition: :blogic: )
11. Politikas – SEE (Napoleonas – :bsensoric: :wethics: )
12. Sergėtojas – ESI (Dreizeris – :wethics: :bsensoric: )

13. Patarėjas – IEE (Hekslis – :bintuition: :wethics: )
14. Humanistas – EII (Dostojevskis – :wethics: :bintuition: )
15. Administratorius – LSE (Štirlicas – :blogic: :wsensoric: )
16. Meistras – SLI (Gabenas – :wsensoric: :blogic: )




-------------------------------------------------------------------------------------------
* Pavadinimai mėlyna spalva ir grafiniai aspektų žymėjimai – pridėti verčiant straipsnį, siekiant palengvinti suvokimą skaitytojui, įpratusiam prie tradicinių A. Augustinavičiūtės terminų ir žymėjimų. (V.Gulenko gi turi savo raidinę žymėjimų sistemą)


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Tarpusavio santykiai artimose distancijose
StandartinėParašytas: 23 Rgp 2009, 16:16 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Liepa, ačiū už straipsnį!
su įdomumu perskaičiau.

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Tarpusavio santykiai artimose distancijose
StandartinėParašytas: 23 Rgp 2009, 16:54 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 25 Bal 2008, 10:50
Pranešimai: 922
Miestas: Vilnius
Liepa rašė:
Gyvenimo patirtis ateina metams bėgant, todėl ypač kūrybiški intuityvai gyvenimo palydovu pasirenka brandų žmogų.
Pavyzdžiai. I.V. Getė savo mylimąją rado Šarlotės fon Štain asmenyje, kuri buvo septyneriais metais už jį vyresnė. Vokiečių filosofas F. V. Šelingas buvo dešimčia metų jaunesnis už savo išrinktąją Karoliną Šlegel. Salvadoro Dali bendražyge tapo rusė Jelena Dmitrijevna Djakonova, kuri gimė 20 metų anksčiau už jį.
Kaip labiau normalus suvokiamas tas faktas, kai brandūs vyrai, vadovaujantys bizniui arba politinėms organizacijoms (kaip taisyklė, F ( :bsensoric: ) ir S ( :wsensoric: ) tipai), veda visiškai jaunutes drauges, dažnai savo sekretores. Pavyzdžiui, Palestinos Išvadavimo Judėjimo vadovas Jasiras Arafatas, būdamas 63-ejų, vedė 29-metę Suche Tauil. VFR užsienio reikalų ministro Hanso Ditricho Genšerio žmona tapo jo sekretorė Barbara.
Man gali paprieštarauti: taip vyksta dėl jaunų damų materialinės gerovės siekimo. Tačiau tai tiktai patvirtina, kad socialiniai šablonai savo šaknimis remiasi tipologiškai sąlygotomis individualiomis tendencijomis. Žymiai jaunesnį gyvenimo draugą renkasi būtent ypatingai veiklūs ir patyrę sensoriniai sociotipai, priklausantys Agresyviųjų ir Rūpestingųjų grupėms. Juos instinktyviai traukia prie jaunų ir nesubrendusių, kuriems reikia globos ir kurie žavisi jų jėga ir patyrimu.
Beje, taisyklės yra ne be išimčių, ypač, jei mes turime reikalą su pačiais slapčiausiais žmogaus jausmais, gebančiais kurti tikrus stebuklus.
Pavyzdžiai ne iki galo nuoseklūs. Iš pradžių buvo kalbama apie tai, jog kūrybiški intuityvai gyvenimo palydovu pasirenka brandų žmogų (man kyla labai rimtų abejonių ar S. Dali buvo intuityvus - jau greičiau sensorinis). Toliau pateikiami pavyzdžiai apie Arafato ir Genšerio žmonas - o kokie tų moterų tipai?


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007