Susidūriau su įdomiu skirstymu į tipus pagal seksualinį temperamentą:
1. Rezoliutyvūs sensorikai - "agresyvieji" arba "medžiotojai" (Žukovas, Gorkis, Napoleonas, Dreizeris).
2. Rezoliutyvūs intuitai - "Viktiminiai" arba "aukos" (Jeseninas, Hamletas, Balzakas, Džekas Londonas).
3. Diskutyvūs sensorikai - "rūpestingieji" arba "tėvas-motina" (Hugo, Diuma, Štirlicas, Gabenas).
4. Diskutyvūs intuitai - "infantilieji" arba "sūnus-dukra" (Robespjeras, Don Kichotas, Dostojevskis, Hekslis).
Na, o suderinamumas turėtų eiti standartiškai, dualai su dualais. Aukai jeseninui turėtų tikti medžiotojas žukovas ir t.t.
Jei labai trumpai: Agresyvieji linkę užkariauti savo aukas, net panaudodami jėgų, jiems turi paklusti. Aukoms reikia kad juos užkariautų, reikia pajusti fizinę jėgą. Jų intymūs santykiai primena švelnią kovą.
Rūpestingieji - labai švelnūs, stengiasi pirmiausiai akcentuoti partnerio dvasinį pasaulį, jį palankiai nuteikti, mėgsta kai žavimasi jų rūpestingumu ir globa. Infantiliesiems reikia patyrusio partnerio, padedančio spręsti jų problemas. Et, reiktų kada nors detaliau visa tai aprašyti.
Šiaip įdomu būtų sužinoti, kiek visgi tiesos čia. Man atrodo, gal kaip patys tipai (apimant plačiau nei vien seksualinę santykių pusę, o ir apskritai pačių tipų charakteristikas), tai ir labai sutinka tarpusavyje, tie agresyvieji su medžiojamaisiais, išreiškiantys motinišką globą ir tie, kuriems jos reikia... Tačiau seksualinėj plotmėj... kažkaip man atrodo, kad ne visai tie dėsniai veikia
Na kita vertus, gal reiktų turėti patirties su dualu, kad būtų galima kažkokias išvadas daryt, ir pageidautina, ne su vienu...