Socionikos forumas

Versta iš http://www.socioniko.net/ru/articles/binary.html

V.V. Gulenko, Kijevas, 1995 01 07.

BINARINIAI TARPTIPINIŲ SANTYKIŲ POŽYMIAI

Publikuota: "Socionika, mentologija ir asmenybės psichologija", 1996, № 3.
Taip pat (be nuorodos į autorių) publikuota S.Česnavičienės knygoje lietuvių kalba:
"Aš ir tu: kaip būti kartu", Vilnius, 2001.

Preliminarios pastabos.

Analitinis tarptipinių santykių (TS) aprašymas, kurio taip trūksta dabartinei socionikai, sudaromas pagal tuos pačius dėsnius, pagal atskirus požymius. Tam išskiriama penkiolika požymių porų, kurie šešiolikos TS grupę padalija į du kiekybiškai lygius pogrupius, atitinkamai pagal kiekvieną požymių porą. Pavadinsime šiuos požymius binariniais (dvejybiniais), kadangi kiekviena jų pora sudaro neišardomą dviejų priešingų polių vienovę. Nėra jokios būtinybės tarptipiniams santykiams kurti kokių nors naujų, ypatingų skiriamųjų požymių. Žymiai paprasčiau pasinaudoti jau esamais binariniais sociotipų požymiais, įeinančiais į Reinino sąrašą [2]. Toks metodas naujos klasės reiškinių tyrinėjime yra technologiškai visiškai pateisinamas. Jo naudai liudija ir reliatyvios socionikos koncepcijos rėmuose pagrįstas mano tipų ir santykių ekvivalentiškumo dėsnis[3].

Nekelia abejonių, kad izoliuoto individo elgesys iš esmės skiriasi nuo jo elgesio, kuomet jis bendrauja poroje su kitu individu, ir jų bendravimas vyksta pastoviai. Kiekvienas iš komunikacijos subjektų norom nenorom prisitaiko prie tuo metu atsirandančio poros integralaus tipo, kurio pasirinkimas yra nulemtas ir nepriklauso nuo subjektyvios ją sudarančių individualių tipų valios. Šis komunikacinis «stogas» ir yra tas trečiasis, kas suburia žmones į pastovias grupes.

Taigi, susijungdami į pastovią porą, abu individai juda link vienas kito (enantiodromijos* reiškinys, kaip jį vadino Jungas truputį kitokiame kontekste) - sukuria bendrą komunikacinį apvalkalą, kuris ir užtikrina tarp jų ilgalaikius informacinius mainus. Į kurią gi pusę vyksta integruojantys pokyčiai? Atsakymas paprastas: į tų funkcijų stiprėjimo pusę individe, kurios palaiko poros integralų tipą, ir silpnėjimo pusę tų, kurios šį tipą griauna.
*(enantios – priešingas + dromos – bėgimas, t. y. bėgimas priešpriešiais)

Integralaus diados tipo žinojimas ypatingai naudingas sociodiagnostikoje. Reikalas tas, kad «susicementavusi» diada kitų grupių fone elgiasi kaip viena visuma, tai yra stebėtojams iš šalies atrodo kaip bendraujanti arba uždara, užsispyrusi arba nuolaidi, emocinė arba dalykinė ir t.t. Vienu žodžiu, susiformavusią diadą žymiai patogiau analizuoti, negu žmogaus vidinę psichinę jo sociotipą sudarančią struktūrą.

Vadinasi, integralus grupės tipas - tai išorinės sandaros susiformavimas, o individualus tipas - vidinės. Pirmąją nagrinėti stebėjimo ir eksperimento pagalba žymiai paprasčiau, negu antrąją. Nagrinėjamą komunikatyvinį kompleksą įsivaizduokime pagal tokią schemą:
------------------↨-----------------------------------------------↨--------------------
Izoliuotas.......↨.....Sąveikaujantis-Sąveikaujantis......↨.....Izoliuotas
sociotipas 1....↨.....sociotipas 1........sociotipas 2......↨......sociotipas 2
------------------↨-----------------------------------------------↨--------------------

Ši schema rodo, kad izoliuotas žmogus ir kokiais nors santykiais su kitu žmogumi susijęs žmogus - tai du visiškai skirtingi komunikatyviniai objektai. Juos ir nagrinėja atitinkamai skirtingi socionikos skyriai.

Klasikinė socionka sutelkia savo dėmesį tiesiogiai į tipą ir jo įtaką supančiai aplinkai, kuri atlieka pasyvaus fono vaidmenį. Reliatyvinė socionika (nuo lot. relatio - santykis), kurią šiame straipsnyje aš ir pristatau, nagrinėja tipo pokyčius veikiant supančiai aplinkai, vaidinančiai aktyvesnį vaidmenį, negu pirmuoju atveju. Supanti aplinka reliatyvinėje socionikoje aprašoma kaip integralus susiliejusių individualių sociotipų tipas. Tai yra atskiram sociotipui minimali išorinė aplinka yra pats stebimasis tipas plius jo sąveikavimo partneris, o ne tiktai pastarasis, kaip pagal nutylėjimą manoma klasikinėje socionikoje.

Į binarinį TS tipų aprašymą, be keturių tradicinių Jungo požymių porų, aš įtraukiu dar dvi kitas praktikuojančiam socioanalitikui labai svarbias požymių opozicijas - dinamiką/statiką ir evoliuciją/involiuciją. Jų prasmę aš atskleisiu atitinkamuose straipsnio skyriuose. Ar reikia įtikinėti, kad geras reiškinio aprašymas turi siekti maksimalaus įvairiapusiškumo ir pilnumos?

1. TS Ekstraversija - Intraversija.

Ekstravertiškiems TS priklauso:...............o intravertiškiems:
aktyvacija...........................................dualiniai
tapatybė.............................................veidrodiniai
užsakymas+ (siustuvas)...........................miražiniai
užsakymas- (imtuvas).............................revizija+ (revizorius)
dalykiniai............................................revizija- (revizuojamasis)
super-ego...........................................gesinimas
kvzitapatybė........................................konfliktiniai
giminiški.............................................pusiau dualiniai

1.1. Apsupkite save draugais ir pažįstamais.

Ekstravertiškus santykius jūs atpažinsite pagal jų gerėjimo tendenciją plečiantis sąveikaujančių tipų bendravimo ratui. Santykių ekstraversija iš partnerių reikalauja, kad visumoje kiekvieno tipo kontaktų kiekis su supančiu pasauliu būtų didesnis, negu vidinių kontaktų kiekis poroje.
Kitas santykių ekstraversijos apibūdinimas - suėjimo į kontaktą su partneriu lengvumas ir neskausmingas išėjimas iš kontakto. Tai atviro tipo santykiai ir bet koks uždarumas veda prie sunkiai suvokiamų problemų augimo ir kovos už lyderystę.

Labai ekstravertiški santykiai aktyvacija. Aktyvacija gerai tinka bendram laiko praleidimui triukšmingose, linksmose kompanijose, dažnam vaikščiojimui į svečius, romantiškoms kelionėms, o taip pat daugiavaikei santuokai. Jeigu aktyvatoriai užsisklęstų vienas su kitu, neišvengtų emocinio persitempimo, kuris paprastai baigiasi abiejų išsekimu.

UŽ+- (plius-minus užsakymas) - santykis, ekstravertiškas iš abiejų pusių. Jį reikėtų rinktis stabiliam dalykiniam aktyvumui. Užsakymo diados ir triados užsirekomendavo kaip labai produktyvios grupės, savo veiklos sferoje vykdančios ekspansinę politiką. Šeimoje šie santykiai tinkami tik tada, kada abu sutuoktiniai pasišvenčia bendram naudingam darbui su daug dalykinių kontaktų.

Super-ego santykiams būdingas sugebėjimas jautriai pagauti partnerio būseną ir ketinimus per tolimas komunikacines distancijas. Plati komunikacinė arena partneriams reikalinga diplomatiniams manevrams. Artimose distancijose ir vienumoje, kada partneriams trūksta patrauklių įspūdžių kaitos, sugyvenamumas stipriai smunka.

Kvazitapatybė – geras santykis masinėms diskusijoms. Esant klausančiai publikai partneriai dažniausiai palaiko vienas kitą, pasigauna ir vysto mintis, išsakytas vieno iš jų. Sudarinėjami drąsūs, toli siekiantys projektai. Tačiau siaurame rate vienam kitą suprasti sunku: susidaro įspūdis, kad partneris neįsigilina į tavo informaciją.

Giminiški santykiai vargina temperamento monotonija, reikalauja didelės komunikacinės distancijos ir naujų pažinčių. Jiems nėra nieko blogiau, negu užsidaryti tarp keturių sienų be šviežios informacijos. Jų ekstravertišką charakterį palaiko plačiai atvertos durys į pasaulį, domėjimasis naujovėmis ir sensacijomis.

1. 2. Daugiau laiko būkite dviese.

Intravertiški santykiai, priešingai ekstravertiškiems, būnant kartu su trečiaisiais asmenimis blogėja. Visumoje jie turi tendenciją į «kapsuliaciją» - izoliavimąsi savo komunikacinėje erdvėje išstumiant tuos, kas kišasi į poroje užsimezgusį bendravimo režimą.

Jeigu santykiai intravertiški, jūs tai pajusite iš suėjimo į kontaktą sunkumo. Ilgam išsiskyrus, darbą derinant kontaktus tenka pradėti iš naujo. Tačiau po «prisitrynimo» atsiranda žymiai stipresnės traukos jėgos, negu ekstravertiškoje poroje. Išėjimas iš integruotos intravertinės grupės taip pat gana sunkus.

Intravertiškumu apibūdinami dualumo santykiai: pašaliniai žmonės labai pažeidžia jų komunikacinį komfortą. Tačiau ir greitai užmegzti dualumo dėl tų pačių priežasčių nepavyksta. Dualumas labiausiai tinka savarankiškai mažavaikei šeimai, kada nėra įkyraus giminaičių kišimosi, arba draugystei kartu praleidžiant laiką negausiose kompanijose.

Veidrodiškumas yra naudingi santykiai porinei diskusijai. Veidrodinėje poroje kokybinė problemos analizė vyksta iš dviejų priešingų pusių, į svarstomo dalyko esmę prasiskverbti sugebama labai giliai. Tačiau plačioje publikoje atsiranda truputį nesveikos konkurencijos tendencija.

Tie patys efektai pasireiškia miražinėje poroje. Miražininkams žymiai maloniau bendrauti dviese, negu didelėje grupėje. Diskusijos, kurios atsiranda pašalinių asmenų įtakoje, gali privesti prie rimtų nesutarimų. Tokia pora mažai domisi išoriniu pasauliu, koncentruojasi prie savo vidinių asmeninių problemų.

RV+- (plius-minus revizija) leidžia nusistovėti pusiausvyrai tiktai apribojant išorinio pasaulio įtaką. Būtent tada pasiekiamas auklėjamasis efektas – revizoriaus poveikis į revizuojamojo vidinį pasaulį, siekiant jį pakeisti. Įsikišimas iš šalies daro šiuos santykius paprasčiausiai nepakeliamais.

Gesinimo santykiams kenksminga išnešti diskusiją į platų klausytojų ratą. Jeigu siaurame rate vyksta abipusė elgesio korekcija ir praturtėjimas nauja faktine informacija, tai ekstravertėjant paleidžiamas nemalonus gesinimo procesas - nuomonė užginčijama be įtikinamų argumentų.

Intravertiški yra ir konflikto santykiai. Atsiradę nesutarimai įsikišant tretiesiems asmenims tiktai išpučiami. Giluminės konflikto priežastys - visiška pagrindinių asmenybės savybių priešingybė - bendraujant akis į akį ne pašalinamos (tai iš principo neįmanoma), bet pažabojamos, suvaromos į vidų. Konfliktinė pora tampa labiau sugyvenama maksimalioje izoliacijoje nuo išorinių įtakų.

Pusiau dualumas susiderina žymiai sunkiau, negu dualiniai santykiai. Glaudžiai suartėti su pusdualiu nelengva, reikia gana ilgo laiko tarpo. Trečiųjų asmenų įsikišimas smarkiai pažeidžia emocinį balansą pusdualių poroje, partneriai pasimeta. Pusdualių poros uždarumas yra jos stabilumo garantija.

2. TS Racionalumas - Iracionalumas.

Racionaliems TS priklauso:..............o iracionaliems
akyvacija....................................dualiniai
veidrodiniai.................................tapatybė
užsakymas+ (siustuvas)...................miražiniai
užsakymas- (imtuvas).....................dalykiniai
revizija+ (revizorius)......................super-ego
revizija- (revizuojamasis)................gesinimas
kvazitapatybė..............................giminiški
konfliktas...................................pusiau dualiniai

2. 1. Įspėkite apie savo ketinimus.

Racionalūs santykiai reikalauja planuoti bendrus veiksmus, sunkiai reaguoja į netikėtumus ir atsitiktines permainas. Todėl jie visada aiškiai matomi, užima ypatingą vietą tarp kitų komunikacijų.

Pora, susieta racionaliu santykiu, norėdama jį palaikyti priversta viską aptarinėti žodžiu, ypač jeigu ji be to dar ir ekstravertiška. Ji tampa nelanksti: blogai persitvarko pasikeitus situacijai, bet kuriems dalykams jai reikia laiko pasiruošti.

Aktyvacija - santykis, kuriame sunku palaikyti bendrų sumanymų racionalumą, tačiau be jo aktyvacinė pora patenka į nesusipratimų juostą dėl nesuderinto elgesio. Šis santykis reikalauja didelio žodinio aktyvumo, atviros jausmų raiškos, kas gana stipriai išsekina partnerius.
Veidrodiniai – aiškūs ir griežti santykiai, kurie verčia partnerius būtinai viską išanalizuoti. Labai blogai jiems atsiliepia staigūs esamos situacijos pokyčiai, reikalaujantys suderintai keisti ir gyvenimo ritmą.

Plius-minus užsakymas: be pastovaus kalbinio kontakto ir savo reikalų planavimo siųstuvas ir imtuvas pasimeta, jų darbas blogėja. Spartus jų veiklos tempas negali būti chaotiškas. Planų žlugimas užsakymo poroje pergyvenamas labai skaudžiai.

Plius-minus revizija: ir revizorius, ir revizuojamasis darnioje revizinėje poroje nedaro netikėtų poelgių, griaunančių tarpusavio susitarimus. Priešingas elgesys būtų labai žalingas, kadangi vestų prie tarpusavio nepasitikėjimo. Reviziniai santykiai skatina bendrai aptarinėti ginčytinus klausimus, antraip viduje užgniaužtos problemos kaupiasi. Kuomet problema jaučiama, bet ignoruojama - tai pirmasis būsimo emocijų blyksnio požymis.

Kvazitapatybės santykiai pastovūs, kuomet partneriai derina pozicijas, prieš imdamiesi ko nors rimto. Antraip nauda iš tarpusavio palaikymo bus nedidelė. Nepasirengus, nenusiteikus bendrai veiklai gauti naudingą efektą iš kvazitapatybės neįmanoma.

Labai racionalus yra ir konfliktinis santykis, nors tai ir skamba truputį keistai. Dalykas tas, kad išsilaikyti kartu tokie priešingi žmonės, kokie yra konfliktiniai, gali tiktai su sąlyga, kad jie laikysis sistemos perspėti apie savo skonius, įpročius ir ketinimus.

Konfliktiškumui, kad neišaugtų į susidūrimą, reikia planuoti vidinės emocinės įtampos iškrovas. Suintegruoti konfliktukai sunkiai pakelia nežinomybę, užuominas, «užėjimus» iš užnugario. Šie santykiai patvarūs tik tada, jeigu remiasi tvirtu, kartą ir visam laikui užvestu gyvenimo ritmu.

2. 2. Neiškokite sistemos ten, kur jos nėra.

Iracionaliems santykiams būdinga laisvė ir spontaniškumas, tvirto plano neefektyvumas, netikėti, iš esamos situacijos išplaukiantys sprendimai. Jie sunkiai pasiduoda prognozavimui, kadangi bazuojasi ant alternatyvų, siūlomų pačių komunikacijos aplinkybių vystymosi. Juose negalima gyventi pagal sistemą.

Kalbinis bendravimas šiuose santykiuose nėra lemiantis. Svarbiausia - gestai, mimika, suartėjimai-nutolimai, tai yra visas neverbalininio komunikavimo arsenalas. Supratimas juose vyrauja prieš samprotavimus, mokėjimas pajausti kito būseną prieš nuoseklumą ir poelgių prognozavimą. Vietoje teisingumo ir pastovumo jūs susiduriate su tai augančiais, tai silpstančiais troškimais, sunkiai suvokiamais skatuliais.

Šiai kategorijai priklauso dualiniai santykiai. Jie yra patys laisviausi ir atsipalaidavę iš visų TS, atmetantys griežtus veiksmų planus ir užprogramavimą. Todėl darnaus dualumo pojūtis palyginamas su nesvarumo būsena - visiškai laisvu judėjimu nejaučiant kūno svorio.

Tapatūs santykiai taip pat iracionalūs: partneriai intuityviai supranta viens kito elgesio motyvus ir priešinasi bet kokiems bandymams normuoti savo elgesį, pajungti savo laisvę tegu net ir teisingiems, bet suvaržymams. Tapatukų pora maksimaliai demokratiška, laužo bet kokias ribas ir tradicijas.

Miražui būdingi sporadiški (netikėti) tarpusavio supratimo pagerėjimai ir pablogėjimai. Jie reikalauja visų pirma mokėti prognozuoti partnerio elgesį priklausomai nuo jo nuotaikos. Tiesos aiškinimosi, bendro požiūrio taško paieškų ir panašios diskusijos yra neefektyvios. Miražas reikalauja mokėti nusileisti. Išugdyti kokį nors planingą bendro gyvenimo stilių nepavyksta.

Dalykiniai santykiai perauga į elgesio stilių varžytuves, reikalauja pastoviai «zonduoti» jums nenusileidžiantį konkurentą. Mobilizacijos būsenoje santykiai gerėja, partneriai greitai susivienija prieš bendrą priešą arba bendrus sunkumus. Gi ramus sambūvis blogina juos, pradeda atsirasti nuoskaudos dėl smulkmenų. Pora gali azartiškai ieškoti silpnų vietų viens kito pozicijoje.

Super-ego santykiai nuolat laviruoja, pilni tuščių pažadų. Partneriai gali į akis sakyti viena, o iš tikrųjų laikytis priešingos nuomonės. Jų aktyvumas labai stipriai priklauso nuo bendros poros būsenos. Į bandymus pajungti save kito priklausomybei partneriai reaguoja audringai pasipriešindami. Tokia pora labai kintanti, jai reikia laisvos užsiėmimų kaitos.

Gesinimas - tai viens kito elgesį gerai prognozuojančių partnerių santykiai, kuriems pasidaro nebeįdomu, jeigu jų elgesys racionalizuojamas. Šiai porai reikia periodinio atpalaiduojančio filosofavimo ir kritiško visko aplink vykstančio aptarimo. Ji gali lanksčiai prisitaikyti prie išorinės situacijos spaudimo.

Giminiški santykiai: viens kito pasakojimai priimami kaip mažai įdomūs, poros dėmesys nukrypsta į aplinkinius žmones ir jų sugebėjimus. Kuo įvairesnė, įdomesnė juos supanti aplinka, tuo geresnis tarpusavio supratimas ir pačioje poroje. Kartu priimdami sprendimus partneriai yra priversti įsitempti. Taip pat kartais nutinka mažai motyvuoti agresyvumo blyksniai, o po to seka santykių aiškinimasis ir nesutarimų priežasčių ieškojimai.

Pusiau papildymo santykiuose į pirmą vietą iškyla partnerių tarpusavio patogumas, kurį periodiškai suardo pusiausvyros praradimas bendravime. Susiklosto toks įspūdis, kad šiuose santykiuose ypatingą vaidmenį vaidina likimas – iracionalusis pradas, nulemiantis jų vystymąsį. Juose labai permaininga fizinė partnerių būsena - sveikata.

3. TS Logika - Etika.

Loginiams (protiniams) santykiams priklauso:...o etiniams (jausminiams):
veidrodiniai..............................................dualiniai
taptybė...................................................aktyvacija
revizija- (revizuojamasis).............................užsakymas- (imtuvas)
dalykiniai.................................................miražiniai
gesinimas................................................super-ego
kvazitapatybė...........................................konfliktiniai
užsakymas+ (siustuvas)...............................revizija+ (revizorius)
pusiau dualiniai.........................................giminiški

3. 1. Jūs turite šansą konstruktyviai susitarti.

Loginiai santykiai išsiskiria silpnu emociniu atsaku, sunkiu įsiskverbimu į vidinį viens kito pasaulį. Bet užtat juose sekasi objektyviai analizuoti situaciją, daryti išvadas «blaivia» galva. Žinoma, ryškiausiai visi šie efektai išryškėja, kuomet loginiai santykiai sieja du logikus.

Be to, loginiai santykiai pasižymi vientisu charakteriu: juose partneriams labai sunku rodyti harmonizuojantį pradą, t.y. pastebėti atsirandančius nesutarimus, pirmam parodyti susitaikymo iniciatyvą. Todėl, jeigu pora ginčo pasekoje išsiskyrė, - patyrė atotrūkį, tai atnaujinti santykius tokia kaip anksčiau apimtimi ilgai nepavyksta.

Veidrodiniuose santykiuose partneriai nagrinėja viens kito galimybes analitiniu keliu: visos apie viens kitą gautos žinios išdėliojamos «į lentynėles». Šie santykiai neturi aistros, juose pasireiškia tendencija gyventi pagal sistemą, kuri laikui bėgant vis labiau glūdinama.

Savo šaltą charakterį greitai demonstruoja tapatybės santykiai. Tapatūs tipai be ypatingų pastangų apskaičiuoja viens kito poelgių logiką ir todėl greitai praranda tarpusavio interesą. Juose pasireiškia intelektualizacijos tendencija - pažintinių interesų reikšmingumas.

Loginę mąstymo kryptį stiprina minus-revizijos santykis: revizuojamasis stengiasi kontroliuoti revizoriaus elgsenos logiką. Visi nelogiškumai nepraslysta pro tos pusės dėmesį, kuri klasikinėje socionikoje laikoma užslopinta. Gi tikrovėje būtent revizuojamajam norisi apkaltinti revizorių nenuoseklumu, atskleisti klaidas jo samprotavimuose.

Logika remiasi dalykiniai santykiai. Jie daro žmones išskaičiuotojais, viską pasveriančiais ir įvertinančiais iš pragmatiško požiūrio taško. Vieną loginį planą keičia kitas, kiekvienas atkakliai gina savo variantą. Jausmai sutelktoje dalykinėje poroje visiškai pavaldūs sėkmės siekimo logikai.

Gesinimo santykiuose gerai pastebimi viens kito technologiniai išsisukinėjimai. Jiems būdingi priekaištai dėl neapgalvotų veiksmų, skeptiškumas ir kritiškumas. Emocijos šiems santykiams pražūtingos: nuoskaudos juos nutraukia ilgam. Gerai apskaičiuodamas partnerio išsisukinėjimus, neretai užmiršti apie savos pozicijos pažeidžiamumą.

Kvazitapatybės santykiuose vystosi abiejų partnerių dalykinė logika. Į galvą šauna daug dalykinio aktyvumo idėjų. Emocijos tinka tiktai jų realizavimo sėkmės arba nesėkmės atveju. Šis santykis taip pat vysto humoro jausmą, sukuria ne visada pateisintą optimizmą.

Plius-užsakymui būdinga užsakovo kompetencija prieš savo imtuvą, mokėjimas aiškiai, logiškai, įtikinamai išdėstyti dalyko esmę ir siūlomų veiksmų būtinumą. Užsakymas, neparemtas faktais, besiremiantis vienomis emocijomis arba ambicijomis šiuose santykiuose neveda į progresą.

Audringos emocijos pražūtingos ir pusiau papildymo santykiams. Jie turi būti persisunkę bendradarbiavimo, išminties ir bendrų reikalų naudingumo dvasia, turi būti sutelkti negandų ir pavojų atoveiksmiui. Mažiau nuoskaudų, emocinių blyksnių ir daugiau naudingų reikalų tuomet pusiau papildymas įgauna tvirtumą ir ypatingą mažai emocingo komforto šarmą.

3. 2. Vietoje «protingų» įrodymų išreikškite jausmus.

Etiniai santykiai, priešingai loginiams, persisunkti pergyvenimų ir jausmų, juose atsijungia blaivus protas, pradeda viešpatauti širdies polėkiai. Etiniuose santykiuose ypatingai sunku ką nors įrodyti, konstruktyviai susitarti, netgi jei abu partneriai logikai.

Etiniai santykiai patiria periodinius atotrūkius: partneriai laikas nuo laiko pykstasi, bet po to susitaiko ir vėl suartėja. Į pirmą vietą išklyla subjektyvios simpatijos ir antipatijos, kurias sunku suderinti.

Etiniai yra dualiniai santykiai. Jie apibūdinami nuoširdumu ir subtiliu emocionalumu, tačiau kartu ir žemu protiniu aktyvumu. Dualų pora negali intensyviai dirbti, kadangi joje nėra stimulų dirbti išsijuosus.

Audringų emocijų prisodrinti aktyvacijos santykiai. Aktyvacijos pora tampa gana išsiblaškiusi ir bruzduliuojanti – švaistanti energiją. Šie santykiai geriau tinka neformaliems kontaktams, negu dalykiniams. Emocinis aktyvatorių sužadinimas slopina jų logines funkcijas.

Kiti etinio pobūdžio santykiai minus-užsakymas. Šis santykis yra pats dramatiškiausias, verčiantis žmogų pergyventi labai prieštaringus jausmus. Patekęs «į užsakymą», žmogus pergyvena neabejotiną emocinį pakilimą. Šis santykis pažadina žmoguje kūrybines jėgas, tačiau ir stumia į apmaudžias klaidas dėl neobjektyvaus savo pasiekimų vertinimo.

Miražiniams santykiams būdingas subtilus lyrinis emocionalumas, savotiškas jumoro jausmas. Miražas labiau tinka tuščiam poilsiui, negu produktyviam darbui. Miražinėje poroje dalyvauja stiprios vidinės emocijos. Miražo patvarumui partneriai privalo simpatizuoti viens kitam širdimi. Loginiai savo teisumo įrodymai šiuose santykiuose neturi prasmės.

Super-ego santykiai artimose distancijose pilni dažnų ginčų ir susitaikymų. Juose partneriai įsitraukę į kažkokios pastovios padėties ieškojimus, kuri labai pašlijusi ir nuolat išsprūsta. Viens kito elgesyje neįmanoma rasti logikos. Santykiams būdingas aistringumas ir tuo pat metu elgesio nelogiškumas partnerio atžvilgiu.

Konfliktinių santykių dalyviai tarsi pasirengę demonstruoti išmintį, kadangi jiems vis dėlto pavyksta laikytis kartu nepaisant aiškaus charakterių nesutapimo, tačiau tai tampa įmanoma tiktai nuolatinio vidinių neigiamų emocijų slopinimo sąskaita. Konfliktinio tipo patarimai atrodo sąmoningai nelogiški. Tenka nuolat save tvardyti, kad nesmogti atsakomojo smūgio.

Plius-revizija - slaptų, vidinių jausmų santykis. Nepaisant partnerio elgesio stiliaus neigiamo vertinimo, revizorius daug ką atleidžia savo revizuojamajam, tikėdamasis laikui bėgant jį «perauklėti». Revizuojamojo veiksmams aštrus atkirtis duodamas tiktai tada, kada jis visiškai pameta sąžinę ir elgiasi įžūliai - įjungia atvirkštinę reviziją. Revizorius revizuojamajam jaučia gailestį ir atjautą. Jis tai slopina, tai skatina silpnąją revizuojamojo funkciją, tačiau be apgalvotos sistemos.

Etinių kategorijai priklauso ir giminiški santykiai. Jie apibūdinami tuo, kad partneriai siekia panašių tikslų, bet siekia jų priešingais metodais. «Giminukai» gerai jaučia tarpusavio prieštaravimus, bet toli gražu ne iškart nusprendžia, ką su tuo daryti. Šiuose santykiuose atsakomoji simpatija laikosi tiktai per vienodus jausmus kieno nors trečiojo atžvilgiu.

4. TS Sensoriškumas - Intuityvumas.

Sensorinių kategorijai priklauso:........ o intuityviųjų kategorijai:
dualiniai.........................................veidrodiniai
aktyvacija......................................tapatybė
revizija- (revizuojamasis)....................miražiniai
dalykiniai........................................užsakymas- (imtuvas)
super-ego.......................................gesinimas
konfliktas.......................................kvazitapatybė
užsakymas+ (siustuvas)......................revizija+ (revizorius)
pusiau dualiniai................................giminiški

4. 1. Pasinerkite į kasdienybę, atmeskite fantazijas.

Sensoriniai santykiai materialiai orientuoti, jie panardina žmogų į daiktų pasaulį, daro jo mąstymą konkrečiu, žemišku. Žmonių, susijusių sensoriniais santykiais, jutimo organų darbas paaštrėja, pasaulį jie jaučia artimą realybei, be iliuzijų ir prasimanymų.

Sensoriniai santykiai remiasi fizine žmonių trauka vienas prie kito. Juose turi būti abipusiškai priimtini buitiniai partnerių įpročiai, fiziniai procesai juose užima žymią laiko dalį. Jeigu abu partneriai pasirodo priklausantys dar ir sensoriniams sociotipams, tai visos aprašytos savybės įsikūnija maksimaliai pilnai.

Sensorinis yra dualumo santykis. Šis santykis užtikrina fizinį komfortą, suvienodina juose sujungtų žmonių skonius ir įpročius. Dualumas atneša su savimi atsipalaidavimą ir poilsį. Fantazijos proveržiai užleidžia vietą pastangoms susiklosčiusiose sąlygose siekti realios gerovės.

Prie labai sensoriškai-rūpestingų santykių reikia priskirti aktyvaciją. Tačiau reikia atminti, kad rodant rūpestį savo partneriui, aktyvatorius laukia iš jo atsakomųjų paslaugų arba net nuolankumo savo skoniams ir polinkiams. Darni aktyvacinė pora moka puikiai įsikurti savo teritorijoje.

Sensoriškai dėmesingumą ir skrupulingumą paaštrina minus-revizijos santykis. Revizuojamasis partnerio elgesyje atkreipia dėmesį į smulkmenas, kontroliuoja beveik kiekvieną jo žingsnį – renka apie jį patikimą informaciją. Revizuojamojo padėtis disciplinuoja žmogų, bet tuo pačiu ir siaurina jo akiratį.

Dalykiniai santykiai sustiprina partnerių valios sensoriką, daro juos labiau konkurencingus, ugdo mokėjimą realiai vertinti jėgų išsidėstymą. Dalykinei porai neverta imtis ilgalaikių uždavinių. Šie santykiai skatina partnerius siekti trumpalaikių tikslų, žadančių apčiuopiamą efektyvumą.

Super-ego santykiai labai pragmatiški. Partneriai susijungia į super-ego porą dėl visai apčiuopiamų, materialistinių interesų. Ši pora sugeba kaupti patirtį bandymų ir klaidų metodu. Partneriai taip pat domisi viens kito statusu ir labai skausmingai reaguoja, jeigu kažkas apeina kitą gėrybių arba privilegijų gavimo prasme.

Konfliktiniai santykiai trukdo drąsioms ir nevaržomoms iniciatyvoms, orientuoja žmones į konservatyvias, šabloniškas vertybes. Juose greitai gesinamas «fantazijos skrydis». Partneriai sėkmingai užsiiminėja tik jiems žinomais ir praktikoje patikrintais reikalais.

Plius-užsakymas sustiprina žmoguje konkretų jo mąstymo komponentą, gerina jo organizacinius gabumus, kurie susiję su mokėjimu blaiviai vertinti susiklosčiusią situaciją ir duoti aiškius nurodymus. Siųstuvo neįmanoma valdyti per entuziazmą, pažadus ir džiugias perspektyvas. Užsakymo valdymas vykdomas remiantis konkrečiu situacijos žinojimu ir panašaus pobūdžio uždavinių sprendimo patirtimi.

Pusiau dualiniai santykiai aštrina partnerių savojo kūno, savo fizinės būsenos pojūčius. Atsipalaiduoti pusiau dualiniuose santykiuose ne taip lengva, kaip dualiniuose. Materialinė gerovė pusiau dualinėje poroje užtikrinama bendro darbo sąskaita. Ypač tai susiję su atveju, kada pusiau dualumas vienija du intuityvus. Pusiau dualai sugeba realiai įvertinti savo šansus į sėkmę ir rimtai imasi tiktai tų reikalų, kurie greitai atsiperka.

4. 2. Atitrūkite nuo daiktų pasaulio ir šio momento.

Intuityvūs santykiai priešingai sensoriniams kuriami per pažintinius interesus, o ne per konkretų atsidavimą. Jie veda žmogų į abstrakčių vaizdinių ir tolimų perspektyvų pasaulį. Šie santykiai ne trukdo, o atvirkščiai, skatina nepraktiškus užsiėmimus ir pomėgius, vysto mąstymo abstraktumą.

Asmeniniuose intuityvaus tipo santykiuose platoniškasis komponentas vyrauja virš fizinio potraukio. Šiuose santykiuose beprasmiška ieškoti materialinės naudos – jie negali jos duoti, ypač jeigu kalba eina apie dviejų intuityvių žmonių sąjungą. Užtat jie turi intelektualų atspalvį: verčia jus susimąstyti apie pasaulio ir žmogaus mįsles, nukreipia mintis į ateitį.

Intuityvūs yra veidrodiniai santykiai: veidrodiniai partneriai vienas kitame aptinka daug įdomių atradimų, atskleidžia savyje daug naujų galimybių. Veidrodiškumas pastūmėja pasinerti į save ir į gilesnius apmąstymus. Veidrodiškumo praktinis atsakas paprastai nedidelis.

Tapatukų partnerių porą jungia panašūs požiūriai į gyvenimą, į vieną pusę nukreiptos paskatos, artimi pomėgiai. Planai, kuriuos sau kuria tapatūs partneriai, ryškūs ir daug žadantys, tačiau turi mažai šansų įsikūnyti, kaip buvo sumanyti.

Persunkti žingeidumo, sumišusio perpus su nerimastingomis nuojautomis, yra miražiniai santykiai. Tačiau bendri partnerių planai vėl gi iliuziniai. Šiuose santykiuose, netgi patyrus vilčių sudūžimo kartėlį, neprarandamas tikėjimas jų pagerėjimu. Partnerių intuityvių galių sustiprėjimas padeda jiems susilaikyti nuo neapgalvotų poelgių, prisitaikyti vienam prie kito.

Minus-užsakymas - nerimo ir neigiamų nuojautų santykis, bet tuo pačiu buvimas «užsakomuoju» gerina fantaziją, žadina tikėjimą savo jėgomis. Imtuvui neretai nušvinta neįprasti sprendimai, pralenkiantys esamą situaciją.

Gesinimo santykiuose jus domina pats partnerio požiūris, jo koncepcija, tai yra bendri darbo principai, o ne jo faktiniai pasiekimai ir dabartinė padėtis. Turima vilties apsiginkluoti jo technologijomis ir metodais, tačiau ta viltis neturi savyje pakankamo pagrindo. Gesinimo partneriai gana sėkmingai prognozuoja viens kito elgesį.

Kvazitapatūs partneriai rodo tendenciją patikrinti savo idėjas praktikoje, bet ne palaipsnio reguliavimo keliu, o drąsiu proveržiu. Šie santykiai skatina partnerius rizikuoti, žadina juose sumanumo dvasią, įkvepia optimizmo. Kvazitapatukų porai pavyksta paleisti į apyvartą praeities įdirbį, tai, kas anksčiau buvo atmesta, prikelti pozityvias tradicijas.

Plius-revizija taip pat yra intuityvus santykis. Revizoriui nepavyksta valdyti revizuojamojo elgesio konkrečioje situacijoje. Per ilgą laikotarpį jis turi poveikį savo globotinio vidiniam pasauliui, keisdamas jo bendro supratimo ir gyvenimo vertybių sistemą. Revizija labiau juntama psichologiniame, o ne fiziniame lygmenyje. Jos auklėjamasis efektas – teigiamas ar netgi neigiamas – suvokiamas tiktai laikui bėgant.

Giminiški santykiai nežadina intereso aptarinėti konkrečius įvykius, kurie ką tik atsitiko kuriam nors iš partnerių. «Giminukams» tinka aptarinėti visas įdomias naujienas, viliojančius atradimus arba sensacijas. Tokioje poroje negalima primesti konkrečių sprendimų arba poelgių, teigiamai suvokiami tiktai bendri patarimai ta tema.

5. TS statiškumas - dinamiškumas.

Statiniams santykiams priskiriami:........o dinaminiams:
veidrodiniai......................................dualiniai
tapatybė.........................................aktyvacija
revizija- (revizuojamasis).....................miražiniai
dalykiniai........................................užsakymas- (imtuvas)
super-ego.......................................kvazitapatybė
konfliktas.......................................gesinimas
revizija+ (revizorius)..........................užsakymas+ (imtuvas)
giminiški........................................pusiau dualiniai

5. 1. Raskite jėgų iššaukti permainas.

Santykiai, patenkantys į statiškųjų kategoriją, yra tolygiai besirutuliojantys, monotoniški ir nuobodoki, be ypatingų pastangų pasiduoda prognozuojami, kadangi mažai keičia savo pobūdį laikui bėgant. Jie ilgai stovi vietoje ir tiktai įdėjus žymias pastangas šuoliškai pereina į naują fiksuotą būseną.

Šiuose santykiuose partneriai greičiau jaučia diskomfortą, nei komfortą fizinio patogumo, buitinių įpročių, savijautos ir sveikatos prasme. Reikalas tas, kad atsipalaidavimo, laisvumo ir patogumo jausmas, be kurio poros nepavadinsi komfortiška, nors ji gali būti ir darni, atsiranda kaip tarpusavio vienam prie kito apsitrynimo artimoje distancijoje rezultatas. Statinis gi šių santykių karkasas gerokai stabdo «komfortizacijos» procesą.

RV+– (plius-minus revizija) atstovauja skausmingų peršokimų iš vienos stabilios būsenos į kitą procesą. Revizorius nuolat primeta revizuojamajam vienas ir tas pačias vertybes ir elgesio stilių, o pastarasis taip pat atkakliai priešinasi, be to priešinimosi revizoriui (atvirkštinės revizijos) būdai praktiškai nesikeičia – tai pastangos jo samprotavimuose ir elgesyje ieškoti klaidų. Santykiai iš partnerių reikalauja maksimalios kantrybės ir humaniškumo.

Veidrodiniai santykiai daro partnerius kokios nors vienos sistemos gerbėjais, kurią reikia pritaikyti visiems reiškiniams aplinkui. Perėjimas į naują būseną – tai retenybė, prie kurios reikia įprasti, ją suprasti ir padaryti išvadas. Po to senoji sistema pilnai atmetama ir įsiviešpatauja naujoji. Mišrios būsenos, padriki vienų principų persidengimai su kitais pažeidžia veidrodiškumo pamatus - analitiškumą. Darniuose veidrodiniuose santykiuose pagrindinė prieštaravimų viens kitam linija lengvai numatoma.

Ypatingo statiškumo reikalauja konfliktiniai santykiai. Konfliktukai užkonservuoja susidariusią jėgų pusiausvyrą, labai nemėgsta netikėtumų. Perėjimas į naują egzistavimo režimą labai sunkus, suvokiamas beveik kaip stichinė nelaimė. Konfliktinėje poroje partneriai priešinasi pokyčiams, griebiasi seno. Ir tiktai įsitikinę, kad visi ryšiai nutraukti, priima naują gyvenimo tvarką.

Tapatūs santykiai gana greitai nusibosta temperamentų panašumu ir partnerio gyvenimo būdo ir minčių aiškumu. Pagrindiniai žmogaus polinkiai retai keičiasi gyvenimo eigoje. O jeigu tokios permainos ir įvyksta, tai jų prasmė ir priežastys vėl gi be vargo suprantami. Išsklaidyti nuobodų monotoniškumą laikui bėgant tampa vis sunkiau.

Periodiškai sugriaunamos pusiausvyros atstatymu paremti ir super-ego santykiai. Bet kokie greiti pokyčiai tokioje poroje suvokiami greičiau iš negatyvaus požiūrio taško, negu iš pozityvaus. Padėties išderinimu kiekvienas kaltina kitą. Super-ego poroje partneriai dažnai viens kitą laiko egoistais.

Dalykiniai santykiai taip pat kuriami subalansuojant jėgas. Bet skirtingai nuo super-ego čia partneriai ne atstatinėja, o atvirkščiai, stengiasi sugriauti pusiausvyrą savo naudai. Šie santykiai vargina nenutrūkstama kova už autoritetą, lyderystę, reikšmingumą. Ginčuose neieškoma tiesos, o apčiuopiamos silpnosios vietos kitos pusės pozicijoje.

Išsaugoti užkariautas pozicijas siekia partneriai, susiję giminiškais santykiais. Nepaisant intereso kito užsiėmimais, abu lieka prie savo nuomonių. Išoriškai kažkuo panašūs, «giminukai» vidumi labai skiriasi. Nepaisant potraukio išorės įspūdžiams, kiekvienas iš kito laukia grįžimo į įprastą būseną. Perėjimas prie naujų žaidimo taisyklių skausmingas.

5. 2. Mieganti karalystė – tai ne apie jus.

Dinaminiai santykiai rutuliojasi netolygiai – tai įsibėgėdami, tai prislopdami. Jie turi daugybę variantų, todėl juos sunku prognozuoti. Jiems būdingi nuolatiniai pokyčiai, įdomus siužeto vystymasis. Todėl dinaminiai santykiai gali varginti, bet ne nusibosti.

Šie santykiai dažniau būna komfortiški, negu nekomfortiški. Tam, kad prisitaikytų vienas prie kito, partneriams reikia keisti savyje tas ar kitas savybes. Dinaminiuose santykiuose pokyčiai užprogramuoti iš pradžių, todėl tarpusavio apsitrynimas ypatingų problemų nekelia.

Aktyvacinių santykių dinamika apibūdinama pastoviu įtampos augimu, kas veda į audringas emocines iškrovas. Aktyvacinė pora visomis jėgomis siekia to, kam nusiteikę abu partneriai, nesiskaitydami su aplinkinių laiku.

Didele dinamika pasižymi ir kvazitapatybės santykiai. Jie išradingi ir aštraus siužeto, stumia partnerius į rizikingus poelgius. Šiuose santykiuose nuolat keičiasi planai, iškeliami ir išbandomi drąsūs projektai. Juose neįmanoma sustoti, atsikvėpti. Statikoje kvazitapatybė greitai suskyla.

Plius-minus užsakymas taip pat yra dinaminis santykis. Užsakovas rodo nuolatinį dalykinį aktyvumą. Jis privalo būti judėjime, užduoti aktyvų dalykinį ritmą, visur suspėti. Užsakymo imtuvas patiria stipriausią emocinę dinamiką. Jo būsena dramatizuojasi: viltys keičiamos nusivylimais, kartėlis susimaišo su maloniais jausmais.

Miražiniams santykiams būdingas vidinių būsenų nepastovumas - nuo užburiančio harmonijos jausmo iki tikro pykčio partneriui. Esant miražiniams santykiams reikia jautriai reaguoti į partnerio raginimus. Permainingos lyrinės ir nostalgiškos būsenos, kurios periodiškai kyla miražininkams, stiprina jų pasitikėjimą vienas kitu, bet tuo pat metu ir atgena liūdesį dėl žmogiškos laimės trapumo.

Gesinimo santykiuose į pirmą vietą iškyla ne emocionali dinamika, o netikėta partnerio poelgių kaita. Santykiai leidžia iš esmės prognozuoti kito laimėjimus arba nesėkmes. Jie turi «amortizuojantį» efektą, tai yra sušvelnina nesėkmes, tačiau ir sumenkina laimėjimus. Partneriai tarsi svyruoja priešingoje fazėje.

Dualiniuose santykiuose jūsų laukia linksmybių ir nuobodulio, malonaus bendravimo ir nuovargio kontrastai. Tamsūs periodai kaitaliosis su šviesiais, sukeldami kažkokio skrydžio pojūtį. Santykiai primena slydimą per gerai suteptą paviršių, kur iškilumų tiek pat, kiek ir įdubų. Partneriai visiškai atsiduoda šiam patraukliam procesui, dažnai visai užmiršdami apie supančio pasaulio problemas.

Pusiau dualinių santykių dinamika aštresnė ir labiau juntama. Pusiau dualai patiria darbo ir poilsio, malonių ir sunkių, bet būtinų užsiėmimų kontrastą. Santykių sutrikimai kelia didesnį nerimą, negu dualiniuose santykiuose. Daug minčių apie praeitį, apie tas malonias minutes, kurios jau nebepasikartos. Partneriai dinamizuoja santykius, stebindami kitą netikėtais poelgiais.

6. TS Evoliucija - Involiucija.

Evoliuciniams priskiriami: ......o involiuciniams:
dualiniai.............................veidrodiniai
tapatybė...........................aktyvacija
užsakymas+ (siustuvas).........dalykiniai
užsakymas- (imtuvas)...........miražiniai
revizija+ (revizorius)............kvazitapatybė
revizija- (revizuojamasis)......konfliktas
super-ego..........................giminiški
gesinimas..........................pusiau dualiniai

6. 1. Norite būti kartu – mėgdžiokite išrinktąjį.

Evoliuciniams santykiams būdingas procesualumas, tai yra praėjimas nuo pradinio iki galutinio punkto «švariai» įkūnijant tai, kas sumanyta, be sugrįžimų ir pakartojimų. Toks pasinėrimas į procesą daro juos gana smulkmeniškus, o taip pat mažai priklausomus nuo pačių santykių dalyvių valios.

Evoliuciniuose santykiuose anksčiau ar vėliau atsiranda kažkokio pasmerktumo pojūtis, kuomet nepriklausai pats sau, nenorom įsitrauki į neišvengiamą procesą. Kartu partneriai praktiškai netenka galimybės įtakoti šių santykių rezultatą. Gaunasi, kad juose nebūna «repeticijų».

Antras skiriamasis evoliucinių santykių bruožas – tai jų konvergencija (sutapimas). Santykių vystymasis verčia partnerius supanašėti vienam su kitu – tapti vis labiau viendodais. Pagrindinė šių santykių tendencija - partneriuose stiprėja tai, kas bendra, panašu ir dyla individualumas, skirtumai. Todėl jų energijos potencialas laikui bėgant vis labiau silpnėja: vidiniai prieštaravimai juose laikui bėgant užsiglaisto, nurimsta.

Labai būdingas evoliucinių-susilyginančių santykių pavyzdys yra dualumas. Gerai integruotoje dualinėje poroje partneriai tiek perima viens kito manieras ir elgesio stilių, kad išoriniam stebėtojui darosi praktiškai neatskiriami. Jie tarsi susilieja į vieną visumą. Jų socioniniai požymiai suvienodėja: ekstravertas tampa labiau intravertiškas, o intravertas ekstravertuojasi, intuitas tampa konkretesnis, o sensorikas - abstraktesnis ir t.t.

Sutapimas veikia ir tarp tapačių partnerių. Jie ir taip panašūs savo vertybėmis, o susijungę į evoliucinę porą, supanašėja vienas su kitu dar labiau. Panašumas tapatukus iš pradžių traukia. Jie stengiasi pasiekti dar didesnį supratimą ir vaikydamiesi šio proceso galutinėje išdavoje praranda rezultatą. Jų socioniniai požymiai sumuojasi ir kiekvieno indėlis tampa neįžiūrimas.

Evoliucijos dėsniams paklūsta plius-minus užsakymo dėsniai. Imtuvas stengiasi mėgdžioti siųstuvą, jo problemų sprendimo metodus, ir pats užsakovas nevengia išmokyti imtuvą savo paslapčių. Tokiu būdu, laikui bėgant jie vis labiau suartėja. Kartu mažėja darbinė įtampa šioje diadoje – ji išsikvepia, jos produktyvumas krinta. Siųstuvas ir imtuvas tampa viens kitą pamainančiais: vienodai atstovauja diadą išoriniame pasaulyje.

Kitas evoliucinis santykis - plius-minus revizija. Revizorius, darydamas poveikį revizuojamajam, keičia jo vidinį pasaulį pagal savo pavidalą. Ir revizuojamasis, aukštai, nors ir kritiškai vertindamas revizorių, stengiasi įgauti tokias pat vidines savybes, kaip ir jo. Tarpusavio kontrolės procese partneriai šlifuoja priimtiną elgesio modelį. Revizijos įtampa pasiekia aukščiausią tašką, svyruoja tam tikrą laiką tai aukštyn, tai žemyn, o paskui pastebimai silpsta, kas liudija, kad santykiai įėjo į baigiamąją fazę – atliko savo auklėjamąją-valdančiąją misiją ir prarado savo energijos koncentraciją.

Evoliucinis super-ego santykis veda į palaipsnį, nors neretai ir audringą partnerių jėgų ir emocinių indėlių išsilyginimą. Kiekvienas dalyvis greitai reaguoja į pusiausvyros pažeidimą. Tokių svyravimų amplitudė palaipsniui auga, pasiekdama kulminaciją, o paskui pradeda kristi, kadangi partneriai mokosi vis pilniau atsižvelgti į viens kito interesus. Pozicijų prieštaravimai vis labiau glūdinasi.

Ir paskutinis santykis iš evoliucinių kategorijos - gesinimas. Jame atmetami tie partnerių siekiai, kurie atrodo «ekstremistiški», nepateisinamai užaštrinti. Panašus kritinis nuomonių ir ketinimų apsitrynimas baigiasi gana tolerantišku požiūriu į kito elgesį. Ir čia vyksta ėjimo prie vidurkio procesas, tenkinantis abu, nors ir tolimas nuo pirminio idealo.

6. 2. Būkite pasiruošę sutrikimams lygioje vietoje.

Priešinga kategorija - involiuciniai santykiai. Jų esminis požymis - orientacija į rezultatą esant blogai organizuotam procesui. Todėl involiuciniais santykiais susijusių partnerių veiklos rezultatas yra greitas ir gerai pastebimas, bet netobulas, neištobulintas iki technologinių detalių.

Todėl involiucijoje dažni būna sugrįžimai prie seno, «praeito pakartojimas», šuoliai tai atgal, tai pirmyn. Involiucinėje diadoje partneriai jaučia, kad jie gali valdyti santykius pagal savo valią - forsuoti arba mažinti jų intensyvumą. Juose nėra pasinėrimo į procesą, jie taip neįtraukia į savo verpetą, kaip evoliuciniai santykiai.

Kitas svarbus involiucinių santykių bruožas yra jų individualizuojantis poveikis. Tai reiškia, kad involiuciškai sujungti partneriai ieško ir pabrėžia vienas kitame tai, kas juos skiria, daro nepanašiais. Involiucinėje poroje reikia laukti ją sudarančių tipų vystymosi kelių išsiskyrimo divergencijos. Todėl šie santykiai laikui bėgant tampa vis mažiau stabilūs. Juose reikia iškrauti susidarančią energiją, tai yra greitinti arba lėtinti natūralią įvykių eigą.

Iš pradžių panagrinėkime veidrodinius santykius. Veidrodiški partneriai visada pabrėžia «kitą medalio pusę» - parodo tą problemos aspektą, kuris praslysta pro kito dalyvio dėmesį. Tokiu būdu bendras situacijos arba reiškinio paveikslas papildomas ir pozityvus bendro intelektualaus darbo rezultatas tampa akivaizdus. Kiekvienas atkakliai gina savo nuomonę, nors ir atsižvelgia į priešingos pusės argumentus. Susiliejimo nebūna, yra kiekvieno požiūrio sistemų, kurios vis labiau išsiskiria, tobulinimas.

Involiucija būdinga aktyvacijos santykiui. Aktyvacinėje poroje partneriai paprastai pabrėžia savo savarankiškumą, individualų gyvenimo būdą, mokėjimą visko pasiekti pačiam. Aktyvatoriai laikui bėgant nuo įtampos pertempia vienas kitą ir, jeigu neitų įtampos mažinimo keliu, tai santykiai baigtųsi sprogimu. Partneriai periodiškai tampa nublokšti atgal, bet paskui su dviguba energija atstato padėtį.

Dalykiniuose santykiuose partneriai veikia, atrodytų, panašiais metodais, tačiau siekia visiškai skirtingų tikslų. Todėl auga konkurencija, atbloškianti abudu atgal. Po savo veiksmų persvarstymo partneriai vėl suartėja naujam spurtui į priekį ir dar pavojingesniam sukrėtimui. Kiekvienas mano, kad kitas tikslą kelia neteisingai. Vėlyvuose dalykinių santykių vystymosi etapuose išnyksta bet koks noras būti panašiais vienam į kitą.

Miražiniai santykiai taip pat pasmerkti neišvengiamoms nesėkmėms. Miražinėje poroje partneriai stengiasi gauti autonomiją, teisę į savus, skirtingus nuo kito interesus. Partneriams nepatinka viens kito pomėgiai, jų aktyvumas dažnai nukreiptas į priešingas puses. Ginče kiekvienas atkakliai gina savo poziciją, net nesistengdamas kantriai išaiškinti kitam savo požiūrį. Išsivaikščioję per distanciją arba suteikę kitam veikimo laisvę, partneriai laikinai nusiramina.

Kvazitapatybės santykiuose, kurie taip pat yra involiuciniai, iš pradžių nejauti ypatingos įtampos. Yra viltis, kad partneris tave vis dėlto supras ir pritars tavo nuomonei. Tačiau taip neįvyksta. Kuo daugiau dviese dirbama su ta pačia problema, tuo toliau tolstama. Norint išsaugoti integralumą, tenka apsimesti, bendraminčiais. Tačiau greitai tai jau nebegelbsti ir tenka sugalvoti kažką naujo arba net grįžti prie praeityje atidėtų problemų.

Konfliktiniai santykiai kartu suveda antipodus – maksimaliai priešingus žmonių tipus. Pozicijų suartėjimas čia būna tiktai trumpalaikis, ir jo metu partneriai gali žymiai prasiveržti pirmyn. Likusiais atvejais skirtumai įtvirtinami. Vidinė įtampa iškart leidžia save pajusti, jeigu konfliktukai suartėja per artimesnę distanciją, negu juos priverčia išorinės aplinkybės. Geriausiu atveju viskas baigiasi tarpusavio pašaipomis, blogiausiu - jėgų susidūrimu.

Giminiškiems santykiams būdingas siekiamų tikslų panašumas, bet visiška jų siekimo metodų priešingybė. Laikui bėgant giminiški tipai vis labiau išsiskiria, atsistodami į kraštutines pozicijas. Involiuciniams santykiams taip būdingos krizės metu, numetę įtampą, partneriai pradeda naują bendravimo raundą, prisiversdami pamiršti ankstesnius nesutarimus.

Pusiau dualiniai santykiai prisideda prie savojo individualumo išsaugojimo. Juose šlifuojamas asmeninis meistriškumas. Partneriai tariasi vienas su kitu, bet kiekvienas tvarko savo reikalus. Bendruose pernelyg artimuose veiksmuose vienas netyčia užkliudo kitą. Tenka atsitraukti, «laižytis žaizdas» ir taisyti savo klaidas. Santykiai valdomi ir turi savikorekcijos tendenciją.

Literatūra:
1. Аугустинавичюте А. Теория интертипных отношений (1982) // СМиПЛ, 1997, No. 1-4; повторно: Соционика: Введение. - СПб., Terra Fantastica, 1998, с. 194 - 311.
2. Аугустинавичюте А. Теория признаков Рейнина (1985) // СМиПЛ, 1998, No. 1-6.
3. Гуленко В. В. Интровертная соционика. Внутренние отношения в группе как отражение ее интегрального типа - Киев, 12.07.1994 // СМиПЛ, 1996, No. 4.
4. Крегер О., Тьюсон Дж. М. 16 дорог любви. М.: Персей, Вече, АСТ, 1995, с. 36 54.

Labai nustebintas, kad pusiau papildymo santykiai priskiriami introvertiniams. Juk žmonės lengvai sueina į kontaktą, bent iš pradžių tai gana panašu į aktyvaciją.

Man santykių intra/ekstravertiškumas labiausiai jaučiasi per tai, ar reikalingi "tretieji", ar ne, ir koks pastarųjų poveikis.
Ekstravertinius santykius pašaliniai žmonės konsoliduoja, tada pora labiau susivienija, užima bendrą poziciją, tampa "mes". Jie daugiau skatina ką nors veikti, bendrai siekti, apsispręsti dėl savo pozicijos. Arba, jei tai nepalankūs ekstravertiniai santykiai, pašaliniai žmonės "nuima įtampą".
Intravertiniuose santykiuose patogiau dviese, įdomiau gilintis į viens kito vidinius pasaulius. Jie skirti daugiau ne veiklai, o uždaram bendravimui, gilinimuisi, atsivėrimui.

Gal tai priklauso ir nuo konkretaus tipo. Kai aš lyginu dualą ir kvazitapatuką, tai netgi poilsiui, vieni santykiai orientuojasi į nuotykius (įspūdžius), kiti į malonumus (savijautą).

Jei pagal tai klasifikuojama, tada aišku. Pusiau dualams geriau sekasi domėtis vienas kitu nei bendrai dirbti.

Iš tiesų pusiaudualai kur kas geriau sutaria teoriniame lygmenyje (t.y. kol yra kalbama, dalijamasi įspūdžiais, samprotaujama apie gyvenimą ir pan.), nei praktiniame, kai yra pereinama nuo kalbų prie konkrečių darbų. Tada kartais kyla neitin maloni nuostaba, kad tas žmogus daro kitaip nei aš įsivaizdavau ir eina kita linkme. Taip yra todėl, kad skiriasi tarpkvadrinės vertybės bei veiklos metodai.