Socionikos forumas

Kaip nėra namų be dūmų, taip nėra tipų, kurių kai kuriems atstovams nepasireikštų tam tikros patologijos. Ir tai normalu- jei visi būtų sveiki, stebėtumėmės, iš kur psichiatrinėse ligoninėse pacientai.
Pristatau Dmitrijaus Lytovo iš St.Peterburgo straipsnį.
Dmitrijus analizuoja Voroščenko straipsnį apie vieną iš pirmųjų socionikos krypties darbų, kurį daugelis, jo nuomone, nepelnytai užmiršo. Šis darbas rašytas daugiau nei prieš dešimtmetį, kai socionikai dar tik pradėjo ieškoti bendros kalbos su „tradiciniais“ psichologais. Tuo laikotarpiu kaip tik atėjo galas „sociogenetikų“ mokyklos viešpatavimui (Sociogenetikai teigė, kad asmenybės tipai neegzistuoja, nes žmogų pilnai suformuoja supanti aplinka (tačiau „kas formuoja tą supančią aplinką“ buvo nutylima ir nepadoru klausti)), pagaliau pradėjo skintis sau kelią ir asmenybės tipologijos šalininkai. Jų „biblija“ buvo K.Leonardo knyga „Akcentuotos asmenybės“, tokia svarbi jiems, kaip mums svarbūs Jungo, Kersey ar Aušros darbai.
Leonardas buvo psichiatras, ne psichologas, kuris tyrinėjo tipų patologines formas. To meto socioniniai tipų aprašymai buvo prisotinti epitetais „puikus, idealus“ ir t.t., nors jei lyginti su amerikiečių, tai šių charakteristikos yra arba pabrėžtinai neutralios, arba perkrautos šabloniškais komplimentais, skirtais atskiriems tipams. Taip elgtasi todėl, kad bet kokia neigiama detalė galėjo įtakoti milijoninių teismo ieškinių autoriui pasipylimą iš įžeistų tipo atstovų.
Lytov pabrėžia, kad Augustinavičiūtė ir Filatova taip pat yra atlikusios sulyginimą su K.Leonardo – Lyčko tipologija, tačiau jų išvados ne visai sutampa su Voroščenko. Lytov pažymi, kad Voroščenko ir nesiekė daryti toli siekiančių išvadų, o paprasčiausiai suformulavo charakteristikas, remdamasis Leonardo pateiktais aprašymais.
Lytov spausdina Voroščenko darbą negavęs autoriaus sutikimo, nes pastarojo nepavyko surasti. Tad gal ir mums nebus baisiai didelė nuodėmė, jeigu pasielgsime analogiškai

Pagrindiniai portretai
Leonardo tipai Socioniniai tipai
Demonstratyvusis Diuma, Hamletas, Štirlicas
Pedantas Žukovas, Jeseninas, Balzakas
Užstringantis Londonas, Štirlicas, Gabenas
Susijaudinęs (vozbudymyj) Gorkis, Žukovas, Napoleonas
Hipertimiškas Diuma, Hugo, Jeseninas
Distimiškas Robespjeras, Gorkis, Gabenas
Susirūpinęs Dreizeris
Efektyvus Don Kichotas, Hekslis
Emotyvus Dostojevskis
Labilus Don Kichotas

Intuityvusis loginis ekstravertas Don Kichotas
Afektyviai-labilus (ciklotimas)
Būdinga nuotaikų kaita: džiaugsmingi įvykiai- veiklos troškimas, didesnis kalbumas, idėjų perėmimas; liūdni įvykiai- prislėgtumas, reakcijų ir mąstymo sulėtėjimas. Kad nuotaika pasikeistų, pakanka nežymių permainų.
Tai jie būna dėmesio centre, „užvedantys“ – tai uždari ir tylūs. Tai jie nugali sudėtingas kliūtis, pasiekia profesinę sėkmę – tai seka prislėgtos būsenos periodai. Tai jie būna pakankamai veiklūs ir plepūs, tai lėti ir žodžio nepratariantys. Linksmi ir žavūs visuomenėje, tarp savų gali tapti hipochondrikais ir bambekliais.
Iškalba jiems būdinga; gali būti iškalbūs alkoholio įtakoje. Gilios emocijos, būdingi nuotaikos svyravimai: tai gyvybingi ir linksmi, tai ramūs ir kuklūs. Po įvykio-stimulo, ir toliau „vibruoja“ džiaugsmingo susijaudinimo arba rimtumo srovėje, nors pats įvykis jau seniai praėjęs. Juos lengva sugraudinti, yra geraširdžiai, gailestingi, virpa iš susijaudinimo prieš didžiųjų menininkų kūrinius. Kartais būna linkę į savižudybę.

Sensorinis-etinis intravertas Diuma
Demonstratyviai-hipertimiškas
Polinkis į apsimetinėjimą, aktyvumą; didelis melagis, familiarus, bando sukelti pasitikėjimą, pataikauja. Pasirenka tiesius kelius: atvirą, besidžiaugiančio gyvenimu žmogaus elgseną. Apsigimę rašytojai ir žurnalistai. Šnekūs, linksmi, linkę į muziką, knygas, meną. Mėgsta būti visuomenėje, dėmesio centre, moka įsijausti į vaidmenį. Kartais kalba manieringai, vartoja tarptautinius žodžius, daug juokauja, laido šmaikščius juokelius, turi aktorinių gabumų.
Išreikštas tuščiagarbiškumas- nepripažįsta savo kaltės, giria save, linkę į apgaules ir sukčiavimą, yra išradingi, atrodo pasitikintys savimi. Su jais ginčytis nelengva, nelabai paiso ir išsireiškimų. Žavus, padauža, ne prieš pakritikuoti kitus, pasišaipyti iš pažįstamų. Nori sudaryti gerą įspūdį, būna mielas, malonus. Gali suvaidinti efektingą sceną.
Išpuikęs, paslankus, apsukrus. Įpykęs būna netaktiškas, familiarus ir grubus, žarstosi rinktiniais keiksmais, nors gali apsimesti ir tikru angelu, meilumo įsikūnijimu. Apkalbinėja kitus.

Etinis – sensorinis ekstravertas Hugo
Hipertimiškas
Pakili nuotaika, veiklos troškimas, padidėjęs iškalbumas, nukrypsta nuo pokalbio temas, minčių šuoliai, į gyvenimą žiūri optimistiškai, be vargo nugali liūdesį, gerai jaučiasi visuomenėje. Iniciatyva, naujovių paieška, netikėtos asociacijos, idėjos, aktyvus kūrybinis mąstymas. Puikūs pašnekovai, dėmesio centre, visus pritraukia, atsibosti negali, su jais įdomu. Kalba su šmaikščiais posakiais, užaštrinimais. Linksmumas pereina į dirglumą, beprasmį sklaidymąsi. Nerūpestingas linksmumas, nesulaikomas kalbumas; yra išradingas ir meistriškai bendrauja su žmonėmis, moraliniai stabdžiai nelabai būdingi. Negalėjimas susikaupti, nemokėjimas gyventi, siekiant tikslų, sunku prisitaikyti prie socialinių rėmų, keičia užsiėmimų pobūdį. Nerūpestingas.

Loginis- intuityvusis intravertas Robespjeras
Distimiškas
Rimti ir paprastai susitelkę į niūrias, liūdnas gyvenimo puses. Pesimistinis nusiteikimas gali pasiekti reaktyvios depresijos būklę, mintys veikia sulėtintai, pokalbiuose praktiškai nedalyvauja, retsykiais įterpia pastabą. Rimtas nusiteikimas, rimtos etinės pozicijos. Pasyvumas veiksmuose, įsipareigojimus vertina rimtai, drovumas, neryžtingumas, nėra lengvabūdiškumo ir linksmumo, stipriai paveikiamas gilių išgyvenimų. Kartais verksmingas. Nepilnavertiškumo kompleksas, svyravimai, pasirenkant veiklos sritį, pasyvumas buityje; ramus, apatiškas, stokoja energijos ir aktyvumo; sąžiningas, užsigalvojęs, lėtas, nelankstus, nesijuokia iš širdies, atidus savo aprangai, patiria sunkumų priimant sprendimus.

Etinis-intuityvusis ekstravertas Hamletas
Demonstratyvusis
Išstūmimas iš psichikos, elgesio laisvumas, parodomasis nuoširdumas, įsigyvenimas į vaidmenį, impulsyvios reakcijos, poreikis pripažinimui, tuščiagarbiškas elgesys, siekis atkreipti į save dėmesį, savęs gailėjimas, kankinio poza, gestikuliacija ir mimika, elgesio linijos neapgalvojimas, „Penelopės“ kompleksas. Skverbimasis į žmogaus psichiką, mokėjimas prisitaikyti prie kitų, sėkminga būtų dirbti aptarnavimo srityje. Savojo „aš“ nuslopinimas, sugebėjimas subalansuoti santykius, artistiniai gabumai, polinkis bendrauti, pasirengimas patarnauti. Egoistiniai ketinimai, nesėkmės ir santykių nutraukimai, pasitikėjimas savimi, bėgimas į ligas. Patosas- elgesio forma, emocinis jaudrumas, turtinga fantazija, gali išsiskirti sėkmingais kūrybiniais pasiekimais. Mąstymo nenuoseklumas, gyvenime atlieka daug vaidmenų. Pagyrūniškumas, avantiūrizmas, šarlatanavimas, melas, vedybų aferistas. Afektyvumas, teatrališkumas, apsimetinėjimas, savigyra.
Loginis-sensorinis intravertas Gorkis
(Epileptiškai-) jaudriai-distimiškas
Intelektinis sunkiasvoriškumas, įkyrūs apmąstymai, depresyvumas, rimtas požiūris į įsipareigojimus, disciplinuotas, mėgsta meistrauti. Sąžiningumas, kuklumas, darbštumas, ramybė, mažai kontaktų, smulkmenos sukelia susijaudinimą. Draugiški santykiai su žmonėmis.

Sensorinis-loginis ekstravertas Žukovas
(Epileptoidiškai)-jaudriai-pedantiškas
Jaudrumas ir pedantiškumas kažkiek prieštarauja vienas kitam. Didelė savitvarda ir kontrolė, dažnai dominuoja tai vienas bruožas, tai kitas. Atidus. Vaikystėje peštukas. Greit supyksta. Kūno drebėjimas, kartais įkyrios idėjos. Atitinkamai bręstant asmenybei, atsiranda ir psichikos subalansuotumas. Impulsyvios reakcijos, savikontrolė darbe ir buityje, mėgsta kontroliuoti, visuomenėje būna susikaustęs: bijo pasakyti ką nors ne taip. Išeina iš namų, praranda savitvardą, gali pasielgti neatsakingai.
Intuityvus- etinis intravertas Jeseninas
Pedantiškai-hipertimiškas
Pedantiškas charakteris suminkštėja, derinantis su hipertimišku temperamentu; darbštus, siekiantis, nusimato gyvenime tam tikrą tikslą, prigimtis linksma ir džiugi, daugybė pažįstamų- daugelį myli. Vietoj to, kad gydytųsi, tęsia darbus. Kartais pasireiškia fobijos. Mėgsta būti visuomenėje, šokti, moka pasakoti, laikosi dienotvarkė. Hipochondrinė neurozė, klaustrofobija. Reikalai iš anksto parengti ir iš anksto įvykdyti. Veiklos troškimas, prieš atsakingą reikalą- stiprus jaudulys ir apetito nebuvimas.

Sensorinis- etinis ekstravertas Napoleonas
Jaudrus
Valdymo nepakankamumas, susižavėjimai, instinktai, nekontroliuojamos paskatos, tvirtas sudėjimas. Tvarkos siekimas, pagrinde fizinės, o ne moralinės (dvasinės). Impulsyvios reakcijos, nekantrumas, leidžia pasireikšti dirglumui, atvirai išsako savo reikalavimus, veliasi į ginčus, storžieviškai kalba, turi polinkį užsiimti fiziniais darbais, keičia darbovietes. Ūmumas, tarp jų nemažai chroniškų alkoholikų, impulsyvūs seksualinėje srityje, neišrankūs lytiniuose santykiuose, dažnai pasireiškia nepastovumas pasirinkto partnerio atžvilgiu, kai kurie pasuka prostitucijos keliu. Jaunystėje neretai pasitaiko impulsyvūs pabėgimai iš namų. Išsiskiria prieraišumu, rūpinasi savo vaikais, myli gyvūnus, neretai pasirengę suteikti bet kokią pagalbą. Sudėtingas mąstymas.
Intuityvusis-loginis intravertas Balzakas
Pedantiškas
Silpnai išreikšti išstūmimo mechanizmai, „delsia priimti sprendimą“, nesugeba išstumti iš galvos dvejonių, yra neryžtingas. Įkyrios mintys, sunku „padėti tašką“, pastangos ir stropumas darbe, dirba per daug, daug kartų save pertikrina, rūpinasi dėl visokių smulkmenų, pasineria į mintis apie rytdienos planus, įkyrus dėmesingumas. Polinkis į pagrįstumą, tikslumą, išbaigtumą. Darbą įvykdo geranoriškai, tiksliai, atidžiai, atsakingų užduočių vengia. Mėgsta savo gamybos daiktus, suvokia savo įsipareigojimus, be priežasties nekeičia darbovietės.
Perdėtas uolumas, rūpinimasis savo sveikata, aukšti darbiniai rodikliai, autoritetas darbe, atsakomybės baimė. Pavyzdinis šeimininkas (šeimininkė), nors ir „persistengia“. Gerai jaučiasi karinėje tarnyboje. Gali pasireikšti jam veido tikai, neurozės, susiję su įkyriomis būsenomis, somatinės-hipochondrinės būsenos, drovumas. Nervingumas, vidinis nepasitikėjimas savimi.

Loginis-intuityvus ekstravertas Džekas
Stringantis
Patologinis afekto pastovumas, pagiežingas ir kerštingas, jautrus, dėl smulkmenų neįsižeidžia, tačiau kai užgaunama savimeilė, išdidumas, garbė- tampa liguistai įžeidus. Afektai remiasi egoistiniais pagrindais, siekimu teisingumo savo atžvilgiu. Išdidumas, savęs vertinimas, tuščiagarbiškumas, pasitikėjimas savimi. Paaštrėjimų visada bus maža. Būna įtarumas, pavydas, nesukalbamumas, teisinės problemos, tiesmukiškumas, pasinėrimas į optimistines svajones, kietakaktiškumas. Neturi polinkio į savitaigą. Tuščiagarbiškumas skatina pasiekti puikių darbinių ir kūrybinių pasiekimų. Jaunystėje išsiskiria dideliais pasiekimais skirtingose srityse, ne kartą pradeda viską nuo nulio ir pasiekia sėkmę. Idėjos žmogus, viską viršijanti baimė, aktyviai įsitraukia į savo gydymą, „teisingumo fanatikas“, savito charakterio ir nepakenčia kai jam prieštarauja.
Etinis-sensorinis intravertas Dreizeris
Nerimastingai-pedantiškas
Baimė ne taip visą apimą suaugusį, kaip vaiką. Pabėga, atsitraukia sutikęs kliūtį, galima per didelė to kompensacija, demonstruojant pasitikėjimą savimi ar net grubų elgesį, vaikas-„taikinys“. Prašymas: būkite su manim draugiški, padidėjęs vegetatyvinės nervų sistemos jaudrumas. Suaugant nerimastingumas mažėja, hipochondrija pasireiškia esant nerimui, pergyvenimams, susijusiems su sveikata, nerimas trukdo surasti savo vietą gyvenime. Atidus žmogus, atsargus, nepiktnaudžiauja rūkymu, nelabai daug geria.

Loginis-sensorinis ekstravertas Štirlicas
Demonstratyvus-stringantis
Aistra, atsparumas, atkaklumas, aukšti darbiniai rodikliai. Bevaisė kova, gali būti aukštomoje gana ilgą laiko tarpą. Garsus riksmas, nesukalbamumas, tuščiagarbiški siekiai brandžiame amžiuje, autoritetas darbe, tvirta tarnybinė padėtis, „pabėgimas į ligą“- tikintis gailesčio. Buityje- kokybės siekimas; kaltės neigimas, dirglumas, pyktis, avantiūrizmo elementai, nemalonių dalykų ignoravimas, aistra veiksmuose, etikos nepaisymas.
Etinis-intuityvus intravertas Dostojevskis
Emotyvus
Jautrumas ir gilios reakcijos subtilių emocijų srityje; subtilūs jausmai- tai, kas susiję su siela, humaniškumu ir atjauta. Nėra emocijų srityje kraštutinumų, jautrumas, minkštaširdiškumas, gailestingesnis nei kiti, pasiduoda grauduliui. Džiaugsmą patiria pabuvęs gamtoje, pasigėrėjęs meno kūriniais. Žmogus dvasingas- taip apie jį kalbama iš šalies, šių žmonių minkštaširdiškumas susijęs su sustiprėjusia išorine jų reakcijų raiška. Giliai apimami jausmų, jausmai tiksliai atsispindi mimikoje (puikūs pantomimos aktoriai), būdingas veiksmingumas: džiaugsmo ašaros, susigraudinimas. Sukrėtimai sukelia gilų poveikį (reaktyvioji depresija), vidinio išsiderinimo dėka prieinama iki patologijų- bandymų nusižudyti, depresijos sunkumas visada atitinka įvykių sunkumą. Negali užsikrėsti nei liūdesiu, nei džiaugsmu.

Intuityvus-etinis ekstravertas Hekslis
Afektyvus-egzaltuotas
Rūpesčiai ir laimė, ryškūs nuotaikos svyravimai, reaguoja į gyvenimą audringiau nei likusieji. Džiūgavimas- iš džiaugsmo, nusivylimas- iš liūdesio, „nuo aistringo džiūgavimo iki mirtino liūdesio“. Subtilios altruistinės paskatos. Prisirišimas prie artimųjų, draugų, džiaugsmas už juos. Entuziastingi proveržiai. Meilė gamtai, menui, muzikai, žavėjimasis sportu, religiniai išgyvenimai, pasaulėžiūros paieškos, kraštutinis jautrumas įspūdžiams. Gailestis, užuojauta nelaimingiems žmonėms, dideliems gyvūnams. Artistiška prigimtis: dailininkai, poetai. Didžiavimasis ir narsa kažkiek perdėta.
Sensorinis-loginis intravertas Gabenas
Distimiškas-stringantis
Niurgzlys, randa priežasčių paliūdėti, nelabai džiaugiasi, skundžiasi praradimais, nepatiria dėkingumo, niūrus ir susirūpinęs, šykštus, pavydžiai įtarus. Agresyvus daugiau žodžiais. Slapčia renka papildomus duomenis. Šeimininkas. Visada nepatenkintas, neišreiškia atviros agresijos, nepakanka aktyvumo: susidūrus su pasipriešinimu jis pasitraukia. Sukelia nepatenkinto, nepatiriančio džiaugsmą, bambeklio įspūdį, pykstasi su artimaisiais.

Solanža:  A?iu

socion: n?r už k? 

tiesa, jeigu kur d?si tekst?, prie Hamleto viena eilut? lyšniaja, išmesk 



------------



o visiems nor?jau pasi?lyt padiskutuot, pafilosofuot apie tas patologijas. Man atrodo, kad pakankamai jos logiškos ir išplaukian?ios iš tip? charakteri?. Juk jau prie tip? paprast? aprašym? paminima, kad pvz. balzakai link? niurzg?ti, kad jeseninai link? išsklaidyt blogas nuotaikas kitiems, kad hamletai link? ? vaidyb?, o dreizeriai yra ?sitemp?. Kaip labai logiška atrodo, kad žukovai b?dami vaikais, savo emocijas išlieja pešdamiesi su kitais vaikais- juk sunku daug visko jausti ir nemok?ti to išreikšti.

etc...



o k? manote j?s?

Solanža - nuostabu, kad išvertei straipsn?. ?domus aspektas. Tai galima pritaikyti atpaž?stant tipus, kai jie yra nepalankiose s?lygose. Juk skaitant ?prast? charakteristik? kartais matosi neatitikimas, tipas elgiasi tarsi ne pagal save...

Tie bruožai pasireiškia turb?t ne vien tik kaip patologijos. Man rodos, kad jie b?dingi ir tada, kai tipai susiduria su sunkumais, kai d?l ko nors kompleksuoja... Kad ir trumpai - kai susijaudina, kai b?na netik?tai užpulti ar užklupti, kai suduodama per "skaudži? viet?". T? "skaudžia viet?", kompleksus, aišku, stengiamasi maskuoti, neišsiduoti. Skaitydama š? straipsn? radau panašum? - kaip tipai stengiasi "neišsiduoti".

Vaikus atpaž?stame, kai jie užklupti meluoja ir pan. Tai lengviau pasteb?ti, nes vaikai nemoka apsimesti. Suaug? moka maskuoti savo vidinius pergyvenimus. Bet kiekvieno tipo maskuot?ms, matyt,  galima rasti "šifr?".

Hmmm...labai idomu. Randu pazhistamu dalyku ir apie save. Tik kodel polinkis i muzika ir mena priskiriamas patologijoms? Ir nezhinau, kaip toli reiketu mano stogeliui nuvazhiuoti, kad norechiau buti demesio centre 

Solanža: tikrai nuostabus vertimas. A?i?.



Pritariu, kad tas pavadinimas "patologijos"- truput? per drastiškas, tie išvardinti bruožai gali reikštis po vien? ar kelis, tik periodiškai arba pasikartojan?iai, priklausomai nuo žmogaus sugeb?jimo susivokti savyje ir, aišku, išorini? situacijos poky?i?. Jei taip atidžiau peržvelgus aplinkinius, visi bus kada nors nukryp? ? koki? tai savo tipui b?ding? patologij?... Svarbu, kad iš jos jie v?l sugr?žt? ? savo keli?... 



Kiek pasteb?jau, patys ryškiausi tokie patologiniai atvejai b?na Heksliui, Hamletui, Napoleonui ir Balzakui, gal jie labiau matomi, arba tiesiog man taip pasitaik?. 



Solanža, man irgi brrr nuo hamletišk? patologij?, turiu toki? pavyzd?li?...  Bet tau netur?t? b?ti sunku juos perprasti, o gal ir pad?ti? gi veidrodukai?

Skarlet raš?:




teoriškai taip, tur?t? b?ti nesunku nustatyti. Na, taip ir buvo, ties? sakant. Tiesiog... esm?, kad jauti, matai, kaip yra, bet tarsi neturi kaip ?rodyti to. Sudvejojau savimi, galvojau, gal tik man vienai kažkas vaidenasi  ?  Be to, buvo sunku patik?ti, kad patologijoje esantis asmuo nesupranta, kad jam patologija- tod?l stengiausi paveikti kažkaip. Pad?ti- neiš?jo, gal esu per silpnas tipas 



dar pritar?iau d?l Napoleon? ir Balzak? patologij?, irgi susid?riau. Gal išties, tai tiesiog ryškiausi atvejai, tod?l ir krenta ? akis.