Liepa rašė:
Vyras ir sūnus, tikriausiai, nėra neįgalūs... Apie "tradicines moters pareigas namie" Donės-moters geriau neerzinti... Tačiau jei ji
iš tikrųjų bus reikalinga savo šeimai - parodys didelę ištvermę ir pasiaukojimą.
Džekas racionalas ir labai praktiškas, ūkiškas (tikras verslininkas-gamybininkas), moka panaudoti įv. naudingumo svertus. Donas iracionalas ir daugiau teoretikas. Situacijas vertina apibendrintai (išvadomis), vadovaujasi idėjomis, principais.
Džekas dirba stabiliau, gali nejausti nuovargio. Donas dirba daugiau "banguotai" (jam keičiasi darboholizmo ir vilkinimo periodai, bet puikiai jaučia, kada reikia susigriebti). Be to Donas gali "tarp darbų" užsiiminėti pašaliniais reikalais, kurie jį sudomina, o Džekas tuo atžvilgiu beveik nesiblaško.
Laisvalaikio metu Džekui vis tiek labai sunku nieko neveikti (pvz. kelias dienas vartytis pliaže), gyvybės tonuso palaikymui jam būtinas adrenalinas. Donas gali ir tinginiauti (tuo metu jis svajoja)
Donas savo pavaldiniais pasitiki, leidžia jiems veikti savarankiškai. Žinoma, pats turi neabejoti darbuotojų kompetencija (o kas ką sugeba - turi nuojautą). Moka vadovauti bendraminčių komandai ir yra gana demokratiškas. Jeigu komandoje vyktų intrigos - turbūt "užtrumpintų" autokratiškai (biesina logiškai nenusakomos manipuliacijos) ir jis silpnas "žmonių santykių architektas".
Nežinau, kaip Džekas šiuo atžvilgiu...
Ką kiti manote apie skirtumus?
manau, labai taikliai apibūdinai. pats, tarkim, apie hekslio ir hamleto skirtumus taip išdėstyti palyginimui negalėčiau
galiu pasakyti, kad didžioji dalis, ką pasakei apie doną, tiktų ir heksliui. gal tik skirtumas būtų, kad hekslis kaip vadovas kur kas daugiau dėmesio skirtų žmogiškiesiems ištekliams ir gerai bendravimo atmosferai palaikyti. tačiau generalinė linija iš esmės lieka tokia pati - sujungti bendraminčius bendram tikslui pasiekti, taip pat svajoti, kurti planus ir pan.
dėl hamletų, jie taip pat mėgsta ir moka (dažnai laiko savo pašaukimu) burti kolektyvą tam tikriems tikslams pasiekti, tik turbūt jų metodai turbūt skiriasi. jei heksliai yra didesni individualistai, ir tam tikras grupes buria įvairių socialinių tinklų pagalba, kai žmonės gali būti labai skirtingi, tačiau tam tikru aspektu pritariantys vienai ar kitai idėjai, tai hamletai siekia įkvėpti kolektyvo dvasią, kur visi jaustųsi kaip viena, ir pakiltų į kovą konkretiems žygiams. heksliai turėtų pabrėžti integraciją ir bendradarbiavimą tarp įvairių grupių ir įvairių individų, o hamletai - tvirtas ir aiškiai atskirtas bendruomenes ir visaakeriopą jų vidinę integraciją (tapatybę).
kalbant apie santykius, tai man jie paprastai gaunasi gana prastoki
(bet čia gal ir nuo tipo priklauso - kvazitapatukas kvazitapatukui nelygu). kažkaip nepavyksta susiklijuoti - čia "lygiagretumo" apibūdinimas išties tinka. tarsi eini šalia, bet bendradarbiauti nelabai pavyksta. asmeniškai, paprastai šiek tiek atstumia
vartojimas. kai jis tampa (mano akimis bežiūrint) "besaikis" arba pernelyg intensyvus, kažkaip natūraliai norisi atsitraukti. ir, pavyzdžiui, juoku neatsakyti į garsų juoką ar kokį kitą emocijų pasireiškimą. suveikia kažkokia savisauga, kuri nejučia patį bendravimą ir atitolina. ir taip išlieka tas judėjimas lygiagrečiai, nesusikertant.
gal - svarstau - džeko ir dono bendravimas turėtų būti dalykiškesnis, juk paremtas jis labiau logika nei etika. matyt, tik veikla projektuota kitomis kryptimis, o pats bendravimas gali susiklostyti pakankamai normalus.