Socionikos forumas

Liepa, o Tau neatrodo, kad tuo pavyzd?lio atveju gal mums viskas pateikta iš etiko pozicij?? Darkart aš j? perskai?iau ir taip gaila pasidar? to Balzako, gi jis ryškiai iš savo bej?giškumo jausm? srityje taip j? klausin?jo...  Dreizer? aišku žino, kad jo nebemyli,  o Balzakui reikia ž?tb?t b?ti mylimam, jo gi skaudžioji funkcija- ir jis vargšas, vis? savo k?rybin? logik? pasitelk?s, bando j? ?tikint, kad iš tikr?j? viskas dar gerai, dar myli... 

Nežinau, Skarlet, kažko šitame pavyzd?lyje tr?ksta... kad patik??iau.

Vakar pirm?kart skaitydama maniau, kad tai dialogas. Bandžiau gilintis, k? sako Balzakas ir k? atsako Dreizer? - tada pama?iau, kad visd?lto Balzako monologas.

Na, aš sutinku, kad pavyzdys apie tai, jog Balzakas jau?iasi es?s reikalingas. Jis bando išvesti, kad b?ti reikalingu=b?ti mylimu.

Skarlet, o tu gudri ir labai jau ižvalgi

B?tent visa situacijos esm? ir yra tokia.

Na, aš stengiausi neatstovauti joki? pozicij?, bet jei tau pasirod?, kad situacija b?tent iš etin?s pus?s aprašyta, na, tai k? jau padarysi, etin? visgi esu

Liepa, tu teisingai pasteb?jai, kad tas dialogas, grei?iau panašus ? monolog?. Na, Balzakai turi tokia savyb? , na gal jam pa?iam ir visai kitaip atrodo

Aha, manau tas Balzakas vis? situacija papasakot? visiškai kitaip- kaip jis padeda nesusipratelei Dreizerei susigaudyti savo jausmuose... 

Kiekvienas tipas (žmogus), nesvarbu kokiame santykyje jis gyvent?, jis visada nori pripažinimo, d?msio, stimulo................

Nesvarbu, kad tipologiškai santykis idealus, bet ir ?ia reikia mokytis  Visgi, dažnai vyksta nesusišnek?jim?...........

Fragment?lis iš gyvenimo:

Jeseninas - ji,

Žukovas - jis.

Ši pora jau daug met? gyvena kartu. Kart? Jeseninas, šelmiškai provokuodamas, sako Žukovui:

-Tu man?s nemyli......

Žukovas išp?t? ausis ir akis :

-Kaip tai nemyliu, taigi myliu.

Jeseninas:

-O man atrodo, kad nemyli.......

Žukovas :

-Taigi ?ia viskas savaime aišku.

Jeseninas provokuoja toliau:

-Neparodai jokio malonaus d?mesio........

Žukovas toliau išp?t?s akis ži?ri, jau mato, kad Jeseninas j? provokuoja, tik niekaip neikerta, k? šis nori pasakyti.

O Jeseninas, blizgindamas akytemis toliau "?iulba"

-Gal?tum man kok? nors maž? saldainiuk? prie kavos kada nors nupirkti, žinai, kad aš m?gstu............



Kit? dien? Žukovas visas švytintis, jau suprat?s ko reikia jo mylimam Jeseninui, tik par?j?s namo, ištraukia ir paduoda vis? kilogram? saldaini?.

Žinoma, tokiu poelgiu sukelia Jeseninui juoko priepol?.

Bet visgi Jeseninas (etikas) norejo visai ko kitko...................

Ir kod?l Žukovas (logikas) j? taip tiesiogai suprato ?

Labai tipishkas pavyzdelis, Pelene  Ash, atrodo jau ishmokau pamokele, kad logikams reikia sakyti ko nori tiesiai, nes "per aplinkui" jie nesupranta, arba supranta ne taip, kaip noretusi. O kol ishmokau, kaip skausmingai ta nesupratima priimdavau 

Pelene,



kodel toks ispudis, kad logikas - tai jau "blogietis", o vat etikas - shaunus shmaikshtuolis?  Kazhkaip tendencingai chia nupasakojai..



O zhiurint paprastai gyvenimishkai, tai man visuomet nesuprantami tie "kalbejimai per aplinkui".. Na negi taip sudetinga tiesiai shviesiai pasakyti ko nori? O ne juoktis, kad kazhkas tiesiogiai suprato (gana normalu, sakychiau) pasakyma, kad nori saldainio..

Nes kaip tais "skaitykite ish mano minchiu, ka ash galvoju" shitoj situacijoj su tuo etiku gaunasi...  O juk daug papraschiau ir visiems geriau/lengviau, jei pasakai, ka galvoji tiesiai. Jei prashai ko nori, o ne lauki, kol kitas(-a) "ishburs" ish per aplinkui pasakytu fraziu ko tu ish tiesu nori... Ir logikui lengviau,ir etikas patenkintas (chia, tipo - ir avis sveika, ir vilkas sotus). 

vel kazhka ne taip padariau.. 3 kartus ishsiunchiau..

sorry   

debesius:



Ne blogiechiai tie logikai, ne blogiechiai  Tiesiog etikams atrodo per grubu (nezhinau kaip tiksliau ishsireikshti) sakyti "v lob" , kad noriu taipa ar kitaipa  Jie (ash pvz.) bando leisti logikui susiprasti pachiam. (Kaip elgiasi patys, kartais gal ir per toli nugrybaujantys besistengdami ieshkoti pasleptu prasmiu) Ir bergzhdzhiai  Todel ash ishmokau sakyti, tai, ko noriu atviru tekstu. Bet tik zhmonems, kuriais pasitikiu.

Na, kadangi pavyzdyje mano tipas, norisi ?kišti trigraš? 

Saky?iau, kad d?l savo lankstumo jau?iu, kaip bendrauti su kiekvienu žmogumi. Jei tai b?t? Žukovas, net minties nekilt? eiti ratais. O jei ir nesaky?iau tiesiai, kaip sako m2, "v lob", tai pasirink?iau kažkoki? suprantamesn? jam koduot? 



Šiaip tai nei šis nei tas provokuoti su "tu man?s nemyli", gyvenime nesu taip dariusi. Tai kažkoks šantažas: jei myli, tu man padarysi t? ir t?.



Bet gal aš ?ia per sud?tingai ? visk? pasiži?r?jau. 



Šiaip tai kartais vyrus pamokau tokios taisykl?s: jeigu moteris kažko nori, ji neretai paklaus: "mielasis, ar tu kartais nenori..(na, tarkim, atsigerti)?" Saky?iau, dauguma vyr? atsakyt? "ne" (jei netroškina), ir tuo viskas baigt?si. Tai vat ir mokinu: jeigu klausiu, tai žinok, kad aš to kažko noriu.  Maniškis greit išmoko šit? pamok?

Kaip manote, ar ši mano pamoka kaip nors susijusi su etika/logika? Su tuo, kad vyrai dažniau logikai, o moterys etik?s?

Solanža,



del provokaciju tai visishkai sutinku.  Kazhin, ar chia labai jau "tipui budingas" dalykas - gal tiesiog kai kuriu zhmoniu savybe ir tiek? Ar vistik sakot, kad kai kuriems tipams provokuoti yra budingiau?



O del to pavyzdzhio apie atsigerima tai noriu paklausti.  Ish tiesu labai smalsu pasidare - ir ash chia ne "priekabiauju", ash kazhkaip suvokti noriu...  O kodel tai sakyti "per aplinkui", t.y. klausimu, o ne tiesiai - ash noriu gerti.  Ish tiesu taip gana dazhnai buna, ir vat del to keista - tai negi ne papraschiau pasakyti tiesiai ko nori ir viskas?..  Ir kaip tada atskirti klausima "ar nenori gerti?" domintis kito zhmogaus ishtroshkimu , nuo klausimo "ar nenori gerti" tai sakant kaip teigini apie savo ishtroshkima?



O tavishkis shaunuolis, kad greitai ishmoko. Bet kaip suprantu - irgi ne pats "atkase" tai, o butent po to, kai jam "paprastai" viska paashkinai? 

debesius:



aha, ir man bus ?domu, jei kas paaiškins apie provokacijas. Ne?sivaizduoju, ar galima rasti griežt? s?saj?. Sp?ju, kad jeigu ir galima, tai kiekvieno tipo ta provokacija bus kitokia. Vieno gal tokia švelni, kaip pavyzdyje aprašyta (nors man ir nepriimtina  ), kito gal klastinga, sukta.



Kod?l nepasakyti tiesiai ko nori? D?l to g?rimo tai man nes?moningai, nety?ia taip gaunasi. Noriu ne tik pasakyti kad aš ištroškus, bet tuo pa?iu pasir?pinti ir juo (vdrug jis irgi). Kartais, jeigu man atšauna "ne" ir viskas, aš net nepasakau kad visgi aš noriu. O jeigu pasakau, tai už kažkiek laiko, ? k? gaunu reakcij?: "kod?l anks?iau nesakei?". Nežinau, debesiau, man tiesiog kitaip neišeina.



Jeigu noriu kažko kito, ko, esu tikra, jis nenor?s, tada ir neklausiu, ar jis to nori. Tada pasakau tiesiai. Bet ir tai, kažkaip stengiuosi pateikti subtiliai tuos savo norus. Gal tai nenoras apsunkinti, sukelti problem??



debesiau- taip, jis (ir ne tik jis, o ir kiti, kam esu t? paaiškinus anks?iau) susiprato ne pats, o b?tent po mano "iššifravimo". Šiaip jau buvau apie tai ir straipsny kažkokiam skai?ius, bet b?tent prie vyr?-moter? kalbos skirtum?, k? reiškia koks pasakymas. Pagalvojau kad ir man tinka, ir nutariau apšviesti aplinkinius, sau gyvenim? pasilengvinant šitaip. 

Solanža raš?:






Tai gi va, radau atsakyma tavo zhodzhiuose.  !  Tiesiog "vienu ypu du zuikiai", ish taupumo - a kam chia burna aushinti du kartus? 



O shiaip tikrai idomu..  Nes, sakykim, kur m2 minejo apie tai, kad atvirai/tiesiai kai kuriuos asmeninius dalykus gali pasakyti tik labai artimiems. Tai chia kazhin ar kalba apie logika/etika "eina"? Man labiau tai intra/ekstravertishkumas atrodo, bet gal klystu?

Ekstravertui lengva kalbinti kitus ir, kaip supratau, issakyti jausmus svetimiems. Intravertui tik saviems. Bet tai neatspindi ju kalbos tiesumu ar vingiuotumu. visgi manyciau, kad daugiau logika/etika cia.

Reik palaukt ekspertu nuomoniu