Socionikos forumas

Tapatumo santykiai
Tarp tapačių, t.y. tam pačiam sociotipui priklausančių partnerių susikuria visiško supratimo santykiai, tačiau jie nesugeba vienas kitam padėti. Tie patys asmenybės tipai vienodai žvelgia į pasaulį, analogišku būdu apmąsto priimamą informaciją, daro praktiškai tokias pačias išvadas, ir netgi susiduria vis su tokiomis pačiomis problemomis.
Tai matydami, vienas kitam pajunta užuojautą. Partnerį norima palaikyti, pateisinti vienu ar kitu būdu, kadangi jauti, jog analogiškoje situacijoje ir pats pasielgtum taip pat.
Iš kitos pusės, to paties tipo žmonių bendravimas greitai atsibosta. Negaunant naujos informacijos iš partnerio, pamatai visišką tokio bendravimo nenaudingumą. Neinformuotas partneris atrodo nuobodus, neįdomus. Bėgant laikui susiklosto arba neutralūs, arba šaltoki santykiai. Tai nestebina, kadangi po apsikeitimo informacija, ją aptarinėti jau neįdomu, nes iš anksto žinai, kad tas pačias išvadas gali padaryti ir pats. Išimtis tik tie atvejai, kai egzistuoja labai didelis skirtumas patirtyje ir žiniose. Tada gali atsirasti didelis susidomėjimas ir potraukis vieno prie kito, kadangi vyksta greitas ir efektyvus apmokymas- informacijos perpumpavimas. Tokie santykiai yra idealūs poroje „mokytojas-mokinys“. Bendras darbas tokiu atveju irgi yra efektyvus, kadangi vyksta jėgų sutelkimas veiklai ta pačia kryptimi.
Reikia paakyti apie potipių įtaką šiems santykiams. Kai potipiai sutampa, bendravimas žymiai malonesnis ir lengvesnis. Tačiau nesutampant potipiams, partneriai žiūri vienas į kitą su tam tikru nepasitikėjimu. Atrodo, kad šis žmogus elgiasi pernelyg uoliai, perlenkdamas lazdą. Tapatumo santykiai turi didelį auklėjamąjį poveikį, kadangi leidžia į save pažvelgti iš šalies- kas ne visuomet yra malonu. Net nuosavas balsas, įrašytas į magnetofoną ir po to išgirstas, atrodo ne toks, žymiai prastesnis, nei pats sau įsivaizduoji. Šie santykiai padeda išmokti save vertinti adekvačiai (teisingai).

Partneriai intuityviai supranta vienas kito elgesio motyvus ir priešinasi bet kuriems mėginimams sunorminti savą elgesį, prarasti savo laisvę, net jei ir dėl teisingų, bet vis tiek- apribojimų. To paties tipo pora yra ypatingai demokratiška, jie laužo bet kokius rėmus ir tradicijas.
Tapatumo santykiuose šaltumas greitai pasijunta. Tapatūs tipai be ypatingo vargo iššifruoja vienas kito elgesio logiką ir todėl greitai praranda abipusį susidomėjimą. Juose pasireiškia tendencija į intelektualumą – interesų, kurie domina, reikšmingumą.
To paties tipo poroje partnerius jungia vienodos pažiūros į gyvenimą, nukreiptos į tą pačią pusę paskatos, artimi pomėgiai. Planai, kuriuos kuria to paties tipo partneriai, yra spalvingi ir daug žadantys, tačiau jie turi mažai šansų būti įgyvendinti, kaip buvo sumanyta.
Tapatumo santykiai gana greitai atsibosta, nes per daug panašūs temperamentai ir suprantamas partnerio gyvenimo būdas bei mintys. Pagrindiniai žmogaus pomėgiai retai keičiasi per gyvenimą. O jeigu tos permainos ir įvyksta, tai jų prasmė ir priežastys vėlgi be vargo suvokiamos. Palaikyti tą nuobodaus vienodumo egzistenciją su laiku darosi vis sunkiau.
Susitapatinimas suveikia ir pas tapačius partnerius. Jie ir taip panašūs savo įsitikinimais, o susivieniję į evoliucionuojančią porą, supanašėja dar labiau. Panašumas pradžioj pritraukia. Jie stengiasi pasiekti dar didesnį supratimą ir vykdydami šį procesą, jo galutiniame etape praranda rezultatą. Jų socioniniai požymiai sumuojasi, ir kiekvieno iš jų indėlis tampa neatskiriamu nuo kito.

Tapat?s yra geri mokytojo-mokinio santykiai, nes labai gerai viens kit? supranta. Jie yra kaip susisiekiantys indai - jiems susijungus susilygina skys?io lygiai. Kol vienas gali kažko mokyti o kitas mokytis, jiems kartu ?domu. Kai susilygina - paprastai išsiskirsto be dideli? problem? - kol v?l susitik? ima apsikeitin?ti patirtimi. Gird?jau, kad rašytojo - tapataus - knyga labiau vertinama ne kaip meno k?rinys, o kaip informacijos šaltinis. Nežinau, kaip tai pakomentuot :)

Dreiph raš?:
"

Perskai?ius šituos žodžius - sisims?iau. Ir pasistengiau ? tai atkreipti d?mes? b?tent KOD?L taip yra.

?ia visiškai subjektyvu, bet manau, b?tent tod?l, kad:

Skaitant, ar klausant gerokai labiau išprususio, ar leidžian?io sau fantazuoti, ar turin?io kitoki? pasaul?ži?r? ir t.t. savo paties tipo rašytojo ar šiaip genialaus žmogaus mintis jas priimi daug lengviau. Nes pats viduje, kaip ir turi panaš? potencijal?, bet gal tiesiog niekada apie kažk? nesusimastei, nepagalvojai, gal tiesiog pats kartais taip ir nesugebi, bet kažkas kažkur pasamon?je yra, kaip ir kažkokia galimybiu amplua. Gal užtad ir priimama, kaip informacija...

Žinoma.  Netgi dualai gali nesutarti...

ALRIII: taip, Liepa visiskai teisi. taip yra pirmiausia todel, kad santykius ir ju geruma lemia ne tik socioniniai veiksniai. kartais visai kiti dalykai (profesiniai, kulturiniai, hierarchiniai ir t.t.) yra daug reiksmingesni.

Tatjana Prokofjeva straipsnyje "tarptipiniu santykiu geometrija" tipu modelius vaizduoja KUBO geometrine figura, kurios 8-iuose kampuose išsideste aspektai.





Ji rašo: keitimasis informacija eina iškart per visus 8 kanalus. Tai gali duoti pati pilniausia tarpusavio supratima, partneris matomas tarsi iš vidaus, bet tai gali ir varginti. Apie lankstuma šiuo atveju kalbeti netenka, kadangi nera kitu bendravimo variantu.



Kai kubai skiriasi tuuriu — santykiai mokytojas-mokinys, nuostabus tarpusavio supratimas, bet, kai tuuriai išsilygina, partneris tampa neizvelgiamas, prarandamas susidomejimas juo.







Tapatumo santykius galima pavadinti superglaudžiais: rezultatyvus bendravimas gali išstumti iš atminties visas kitas mintis ir reikalus.



Santykiai labai jautriai reaguoja (priklauso) i partnerio informaciniu kanalu užpildyma, kadangi difuzijos galimybes didžiules: iškart per 8 kanalus.



Palankus kontaktas gali vykti tarp maždaug vienodo informacinio metabolizmo lygmens partneriu, kas šiame modelyje pavaizduota vienodo turio kubais. Gyvenime tai atitinka “savo rato” - vienodo kulturos lygio, vienodo išsilavinimo, išsiauklejimo, intelekto žmoniu - jautima. Antraip santykiuose jauciama itampa. Modelyje tai atrodo kaip bandymas suderinti skirtingo turio kubus per visus saveikoje dalyvaujancius kampus tuo pat metu. Tam kad pasiektume psichologini suderinamuma su aukštesnio lygmens žmonemis, tenka “iššokti virš saves”, didinant savaji informacinio metabolizmo turi, ka vaizdžiai atspindi geometrinis modelis.

Bet netgi su “savo rato” žmonemis sekmingas kontaktas gausis tiktai tuo atveju, jei partneriu informaciniu kanalu užpildymo pobudis abipusiškai tenkina juos abu. Pavyzdžiui, jeigu partneris priimamas kaip “tamsi asmenybe”, t.y. žmogus piktas, negeranoriškas, tai kontaktas blokuojasi norint išvengti difuzijos („susipurvinimo“). Priešingu atveju atsiranda dezorientacijos, suvokimo aiškumo praradimo pojutis. Ir atvirkšciai, žmogus, iprates “sukciauti”, linkes apgaudineti save, kontaktuodamas su žmogumi, siekianciu aiškumo, neras bendros kalbos.



P.S. Aš supratau, kad kanalu užpildymo skirtumai duoda galimybe keistis patirtimi (mokytojas-mokinys). O informacinio metabolizmo lygmuo - visai kas kita (tarsi rasinis suderinamumas)

Man kaip Napoleonei santykiai su Napoleonu klostosi kur kas geriau, nei klostesi santykiai su dualu Balzaku.

tai bendrauti dažniausiai ir būna su tapatuku lengviau,nes yra didelis vienas kito supratimas, praktiškai be žodžių. priimtini veiklos metodai ir t.t. Kita vertus, ilgai bendraujant, gali atsirasti įtampa, trintis, konkurencija ar nuobodulys. neveltui sako, kad tapatumo santykiai geri kai žmonės turi vienas iš kito ko pasimokyti- šiuose santykiuose geriausiai perimama tapatuko patirtis. Tačiau kuo panašesnis tapatukų gyvenimas, tuo jie nuobodesni vienas kitam.
Man teko su keliais rusais jeseninais pasirašinėt, tai ką aš žinau...na, įdomūs, žavūs ir šiaip faini žmogiukai, bet man asmeniškai neįdomu būtų lįst į bent kiek rimtesnius santykius su jais...
Turiu ir draugių tapatukių, tai per atstumą labai geri santykiai, o esant kartu kartais yra ir įtampos. Su tapatukais vyrais gyvai bendraut neteko, tai nžn kaip būtų, bet nemanau kad super įdomu būtų.

Abejoju ar judu ilgai tversit Labai jau nuspėjami vienas kitam greit tapsit.

o su dualais...žinoma, su jais sunku, ypač neturėjus dualizacijos patirties augant.
pvz. pas mane aplinkoj supo beveik vien intuityvai, tai aš ne tik kad dualais-aš sensorikais apskritai mažai domėdavausi. atrodė pernelyg žemiški ir neįdomūs (čia tas liečia tik vyrus. su moterim sensorikėm situacija kiek kita). Tau Balzakas turėjo atrodyt gal per sudėtingas, per uždaras ar perdaug pasinėręs į jam įdomią veiklą? (čia tik spėlioju). Būtų įdomu, kad jau dualizacijos temoje parašytum, kokios problemos iškilo tau su Balzaku.

Puikiai atspejai! Labai sunkiai man sekes ji suprasti.. pastoviai pilna galva problemu ir reikalu kuriais dalintis su niekuo nenori, tuose reikaluose paskesta pasidaro saltas ir uzdaras... o veiklu pas ji ne viena (darbas, mokslai, du hobiai) ir visoms noredavo paskirti atitinkamai laiko... Apie mane jis savo draugui po issiskyrimo pasake "pradzioje saldziu zodziu, veliau dviprasmisku zvilgsniu, galiausiai abejingumu nuzude ji mane".
Nemanau, kad draugauciau su Balzaku dar karta...

Po pazinties su Napoleonu as gera para svarsciau ar toks zmogus tikrai egzistuoja, ar man neprisisapnavo. Mano drauge is sono maciusi pirmas musu susitikimo minutes pareiske, kad taip buna tik filmuose, o kai pradejome draugaut pasipyle komentarai ar kartais jis ne mano brolis, nes isvaizdoje panasumu tikrai turime (o kai dar ir apranga panasi!)
Siaip mes kasdien vienas kita stebinam savo panasumais, paskutinis atradimas, kad abudu uzsieminejam portretu paisymu laisvalaikiu, nors siaip specialybes musu labai skiriasi. Tiesa turim ir skirtumu: as lietuve, o jis estas ir patirties pas ji 6 metais daugiau

Na, o visumoje juk Napoleonai - linksmybiu ir naujoviu ieskotojai, o mes to ieskome kartu, nes taip dar smagiau!

smalsu: o jis kaip estas, gal bent temperamentu lėtesnis nei tu?
žinai gi, anekdotai apie estų lėtumą sklando...
būtų labai įdomu jeigu ateity parašytum, kaip visgi toliau rutuliojosi judviejų santykiai. na man labai sunku patikėti, kad šiame santykyje žmonės vienas kitam nenusibostų per laiką.

Sunku nuspresti.. Pirma karta mane pamates bare jis ziuredamas man i akis tris minutes issisiepes tylejo, (veliau supratau, kad as dariau ta pati) po tu 3 minuciu pasake, kad as jam patinku, dar po desimt minuciu prase mano numerio. Tokio greitumo pas joki lietuvi nebuvau macius.
Beje bare tuo metu buvau su draugu Roberspjeru (o jis gi Napoleono konfliktas), tad ivykiu tikrai netruko.

Na, viskas kaip iš kokių nors "Socionikos skaitinių" pradedantiesiems
Tu įsitikinus, kad ten buvo balzakas?

Galiu viską padaryti per 30 sek, bet esmė - rezultatas, o ne sparta. Tiesa, merginų telefonų numerių neprašau, tiesiai kviečiu į pasimatymą. Taip yra aiškiau, ramiau, paprasčiau ir saugiau.

Kad balzakas esu 90% isitikinusi
Na nelabai i pasimatyma butu pavyke pakviest kai susipazinome keliaujant i Svedija, laive ir keliavom i skirtingus miestus.

1. Papildymo santykiams nėra būdinga staigiai susižavėti, greičiau priešingai.
2. Tiesiog dauguma vyrų prašinėja tų telefonų, aš irgi taip darydavau, kol man tapo aišku, jog rimtas vyras turėtų moteriai aiškiai pasakyti, ko jis iš jos nori.