Na, aš, kaip logik?, pasakysiu štai k?:
socion raš?:
Logikai meile supranta rupinimuisi, uzuojauta. Jei tiesiai sviesiai paklausi kas yra meile (arba - tu myli mane? ) jei atviras logikas - iskart pasakys apie siuos dalykus...
R?pinim?si aš pervadin?iau ? atsakomyb? už santykius ir j? eig?, bet kad logikai jausmus išreiškia ne kvietkais ir gražiais žodžiais , o konkre?iais darbais ir poelgiais, k? socion pavadino r?pinimusi - faktas. Ir apie jausmus logikas sakys tiesiai: jei myli - kad myli; kad nemyli -ir neiko ?ia nepadarysi, tarpinio per?jimo tarp to "myliu-nemyliu" n?ra.
Solanža raš?:
Ir prie ko ?ia kažkokie etikams priimtinumai keisti objekt?? Logikai kaip tik daug lengviau nutraukia santykius. Na, gal ne džekai, bet dažniau loginiai sensoriniai tipai.
Didel? neteisyb?. Loginiai-sensoriniai pat? santyki? nutr?kimo arba "išsekimo" fakt? išgyvena labai skausmingai. Ta?iau jie tikrai neverks ant kiekvieno peties: "Ach, sugriuvo mano gyvenimas...", nes to neleidžia j? savigarba. Jei ašaros ir bus - tik tada, kai niekas to nematys. Ir kad niekas apie tai nesužinot?, nes jis (sensorikas -logikas) yra stiprus. Turi toks b?ti. Tod?l jie gali atrodyti šaltais ir bejausmiais. Ta?iau kai viduje santyki? pasibaigimo faktas yra išnešiojamas, išgyvenamas ir su juo susitaikoma - išoriškai santykiai yra užbaigiami konkre?iai, ryžtingai ir be gailes?io. Tam, kad mažiau kankinti save ir kit?.
O ta fraz?, kad "meil? trunka trejus metus" , yra visiška nes?mon?. Logikui meil? siejasi pirmiausia su savitarpio supratimu, pasitik?jimu, pagarba ir pasiryžimu bendradarbiauti, b?ti "ginklo broliais", tsakant, o ne emocij? ugnikalniais. Tai prie ko ?ia kažkokie dirbtinai sukurti terminai?