Socionikos forumas

Dabar yra 17 Lie 2019, 13:24

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 124 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 18 Gru 2009, 00:55 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
DIADA: Napoleonas FR (SEE) - BalzakasTP (ILI)

Napoleonas FR (SEE)
FR (SEE) labai atkaklus siekdamas ko trokšta. Beje, kartais mano, kad bet kokios priemonės geros. Jam sunku paisyti nustatytų normų ir taisyklių. Dėl to jis gali lengvai peržengti įstatymą, negalvodamas apie pasekmes. Jeigu šalia nėra gero draugo-kritiko, gali pakliūti į sudėtingas situacijas. Jam reikia nuovokaus, išmintingo ir toliaregiško partnerio, kuris galėtų jį laiku sustabdyti, atkalbėdamas nuo rizikingų dalykų.
Jam būna sunku įvertinti realią perspektyvą ir savo galimybes. Pervertines jas, jis rizikuoja įgyti nepatikimo ir nepareigingo žmogaus reputaciją. Nuo nepagrįstos rizikos, polinkio į avantiūras ir nuo kitų pavojų jį gali laiku atkalbėti TP (ILI) - realiai mąstantis, atsargus ir apdairus žmogus.
Kad sėkmingai realizuotų savo praktinius tikslus, FR (SEE) būtini naudingi ryšiai. Jis geras taktikas ir organizatorius, diplomatiškas, moka įkalbinėti žmones ir susitarti su jais. Jis mielai prisiima sau atsakomybę už diados užsienio politiką. Su iniciatyviu partneriu tai galėtų atvesti į susidūrimus ir kovą už lyderystę. Todėl jam imponuoja inertiškesnis ir mažiau linkęs bendrauti žmogus, su kuriuo jo keliai ir tikslo siekimo metodai nesusikirs.
Neišsenkamas FR (SEE) iniciatyvumas ir energija derinyje su nemokėjimu atskirti svarbiausia nuo atraeilio veda į tuščią laiko ir jėgų švaistymą į nereikalingus arba nenaudingus darbus ir kontaktus. Padėti jam gali partneris, kuriam lengviau nustatyti, koks užsiėmimas perspektyvus, o koks absoliučiai nenaudingas. Atkalbėti FR (SEE) nuo antraeilių dalykų, kurie stumia jį į pervargimą ir nusivylimus, nėra labai paprasta. Reikia atsargoje turėti daug loginių argumentų, faktų ir pavyzdžių. Abstraktūs samprotavimai, pagrįsti savo intuicija arba kitų patirtimi, FR (SEE) neįtikins.

Balzakas TP (ILI)
TP (ILI) gerai mato realias artimiausias perspektyvas, nuspėja įvykių vystymosi dinamiką. Jis gali nuraminti, atitraukti, nuimti nereikalingą įtampą. Išvystyta dalykinė logika ir mokėjimas remtis faktais leidžia jam racionaliai paskirstyti jėgas, laiką ir resursus siekiant numatytų tikslų. Jis sugeba gerai organizuoti darbo procesą, viską paruošti iš anksto, kad gautų maksimalų rezultatą esant minimalioms energijos sąnaudoms.
TP (ILI) sunkiau praktiškai realizuoti savo sumanymus. Jam trūksta energijos, aktyvumo, optimizmo ir sugebėjimo lanksčiai laviruoti kintančioje situacijoje. Jis taip pat susiduria su sunkumais dėl diplomatiškumo trūkumo dalykinėse derybose. TP (ILI) yra pagrindinis šios poros strategas, suorientuojantis savo dualą–taktiką reikiama kryptimi.
TP (ILI) dažnai būna neryžtingas, konservatyvus ir užsispyręs. Įkalbėti jį naujam dalykui gali toli gražu ne kiekvienas. Jo troškimas viską stabilizuoti ir nieko nekeisti dažnai veda į sąstingį jo gyvenime, ir tai, savo ruožtu, gali išprovokuoti apatiją, intereso viskam praradimą, niurzgėjimą arba polinkį į hipochondriją.
Dėl šios priežasties jam taip būtinas besidžiaugiantis gyvenimu ir veiklus dualas, kuris švelniai, bet nuosekliai stumtų TP (ILI) į dinaminius pokyčius gyvenime, sumaniai valdytų jo nuotaikas, gerintų jo savitarpio supratimą su aplinkiniais. FR (SEE) išplečia jo kontaktų ratą, o didžiulis kiekis jo pasiūlymų suteikia partneriui nuolatinį maistą analizei ir samprotavimams. Greta jo TP (ILI) jaučiasi apsaugotas, mylimas, reikalingas ir niekuomet nenuobodžiauja.

Dualizacijos sąlygos
1. Pagrindinis šios diados stimulas - gerovė. Šių tipų pragmatizmas išreikštas pakankamai ryškiai. Todėl TP (ILI), visumoje, turi vertinti partnerio aktyvumą, lankstumą ir apsukrumą. Jam nereikia žavėtis pernelyg didele FR (SEE) trūkumų kritika ir stengtis daryti pastabas neužgaulia forma.
2. FR (SEE) nerekomenduojama smerkti tokias savo dualo savybes, kaip sunkumai kontaktuose su žmonėmis, uždarumas, atsargumas, pesimizmas, iniciatyvos nerodymas, ambicijų pažeidžiamumas, lankstumo ir diplomatiškumo trūkumas.
3. FR (SEE) gali eikvoti jėgas nereikalingoms intrigoms ir išsekinti save neperspektyvia veikla. Todėl jis turi įsiklausyti į dualo patarimus šiais aspektais. Savo ruožtu, TP (ILI), mokantis kantriai ir tvarkingai dirbti su dokumentais, skaičiais ir faktais, sąžiningai ir kruopščiai išnagrinėti detales, sudėliodamas viską iki loginio tobulumo, neturi reikalauti šių savybių iš dualo. Geriau problemas prisiimti sau dėl savo nekantraus ir bruzdaus dualo ramybės.
4. Seksualinėje plotmėje santykių iniciatoriumi, žinoma, yra FR (SEE). Juk jis ir sensorikas (žmogus pasitikintis savo pojūčiais), ir etikas (pasitikintis savo jausmais kitam žmogui). Kaip ekstravertas, jis iniciatyvus ir impulsyvus santykiuose, lengvai išreiškia jausmus, atviras ir ryžtingas. Be to, FR (SEE) – iš prigimties užkariautojas. Lengvas grobis jam paprasčiausiai neįdomus. Jo meilė nėra kažkas nepajudinamo, duoto vieną kartą ir visam laikui. Ją reikia iškovoti kiekvieną dieną iš naujo. Tiktai toks paslaptingai-šaltakraujiškas, prieštaringas ir kartu protingas bei įdomus partneris, kaip TP (ILI), gali ilgam sulaikyti jo dėmesį ir susidomėjimą.
Trečiosios kvadros valios sensorikos atstovų autoritariškumo bruožai, kaip ir tendencijos "spaudimui ir kantrybei" išreikštos mažiau, negu antrojoje kvadroje. Ir, nepaisant to, visa tai vis dėlto egzistuoja. Be "žaidimo - kovos" elementų emocinis gyvenimas jiems atrodytų bespalvis ir beskonis.
Pavyzdžiui, TP (ILI) labiau už viską nemėgsta nerimo ir kraštutinumų santykiuose. Jis paprastai tramdo savo dualo emocinius protrūkius, bet amžinais savo prieštaravimais ir kaprizais dažnai provokuoja jį pykčio priepuoliams. Tiesa, FR (SEE) vengia ilgalaikių nesutarimų. Emocinėje plotmėje šių dualų tarpusavio santykiai pasižymi pulsuojančiu charakteriu; tai nutoldami, tai suartėdami, pykdamiesi ir taikydamiesi, jie išlaiko jausmų šviežumą ir naujumą, ir pastovų domėjimąsi vienas kitu. Tokia sąjunga niekuomet abiems nenusibosta, kadangi kartu jiems nenuobodu ir kiekvienas jaučiasi kitam reikalingas.
Tiesa, temperamentingasis FR (SEE) kartais pavargsta nuo TP (ILI) šaltumo. Tokiais atvejais jis surengia sau "poilsį nuošalėje", bet tai, kaip taisyklė, neilgam. TP (ILI) - patikimas partneris, mokantis suprasti ir atleisti, tačiau su viena sąlyga: jis turi matyti nuoširdų apgailestavimą, o kas geriau už FR (SEE) gali jį parodyti? Todėl TP (ILI) dažnai pavyksta stabilizuoti santykius su susižavičiu ir nepastoviu savo jausmuose FR (SEE).
FR (SEE) ir TP (ILI) sąjunga gali būti ilgalaikė, ir FR (SEE) pavyksta, galų gale, emocionaliai išjudinti dualą ir priversti jį įsimylėti save. Ir, kuo didesnis šio jausmo abipusiškumas, tuo audringesniais darosi santykiai: FR (SEE) pradeda nuobodžiauti, įsijausti į save, o TP (ILI) - pykti ir tolti, ginčytis dėl smulkmenų. Po to – seka jausmų atsinaujinimas ir jų sustiprėjimas. Vienintelis dalykas, kas draudžiama šiems dualams – tai visiška ramybė. Netgi TP (ILI), pasiekęs ją, netgi sau nelauktai gali pajusti nuobodulį ir trauką naujam partneriui, kitiems įspūdžiams.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 18 Gru 2009, 16:22 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Bir 2008, 22:52
Pranešimai: 297
Liepa, tu šaunuolė! :wink:

Chebra, gal susimetam jai ant kokio pyrago? :smile:

_________________
be positive


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 18 Gru 2009, 17:40 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Chebra, ne dėl pyragų verčiu...
Jei kas turi laiko - mielai paskaityčiau vertimus iš anglų kalbos (ypač dėl MBTI subtilybių) :wink:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 19 Gru 2009, 00:38 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
DIADA: Džekas Londonas PT (LIE) – Dreizeris RF (ESI)

Džekas Londonas PT (LIE)
PT (LIE) - veiklus, išradingas ir sumanus. Pasižymi kritiniu mąstymo būdu, geru dalykiniu nuovokumu ir naujų dalykų perspektyvumo jausmu. Jis žingeidus, jautrus visokioms naujovėms, ryžtingas ir drąsus. Su neišsenkamu entuziazmu eina bandymų ir klaidų keliu. Mielai investuoja lėšas į dalykus, nežadančius greito efektyvumo. Jam svarbiau gauti stambų pelną ateityje, negu turėti kuklias, bet stabilias pajamas dabar. Nepatiklus, konservatyvus ir atsargus RF (ESI) nepalaiko savo partnerio entuziazmo, tačiau negali palikti draugo bėdoje, todėl visomis jėgomis padeda jam nelengvuose jo sumanymuose.
Būdamas žmogus impulsyvus, azartiškas ir entuziastas, PT (LIE) kartais rodo polinkį rizikingiems, avantiūriškiems projektams. Tačiau kituose žmonėse gudrumo ir išsisukinėjimo triukų neperneša. Jis žaidimo pagal taisykles šalininkas, ir jeigu kartais, įsitraukęs, pažeidžia jas, pats dėl to stipriai kenčia. Jam reikia patarimo žmogaus su tvirtais moraliniais principais ir stipriu charakteriu. Toks partneris padeda jam rečiau patekti į keblias padėtis ir nesigailėti kas padaryta.
PT (LIE) poelgių neprognozuojamumas, nelaukti planų ir interesų pakeitimai - dažna konfliktų ir nesusipratimų su aplinkiniais priežastis. Tuo jis sukelia nepasitenkinimo blyksnius ir savo valingam partneriui, bet ištveria juos su jumoru ir pavydėtinu optimizmu. Sunkumai ir nesėkmės netgi mobilizuoja jį dar aktyvesnei veiklai. Tai yra labai atsparus stresams asmenybės tipas. Greitai praranda susidomėjimą vienodu ir silpno charakterio partneriu, kuris nesugeba parodyti pasipriešinimo.
PT (LIE) nepakenčia rutinos, visokios stagnacijos ir inertiškumo. Siekdamas permainų, rodo nekantrumą. Dėl skubotumo dažnai daro klaidas. Jo gyvenime turi būti skrydžiai ir kritimai, ryškūs įvykiai, pilni romantikos ir pergyvenimų. Jis ieško jų visur: mėgsta vaikščioti į žygius, išbando ir grūdina save fiziškai arba moraliai. Tuo pačiu niekada nenuleidžia rankų. Greta jo turi būti žmogus ištvermingas morališkai ir, kartu truputį stabilizuojantis jį.
Siekdamas pakelti aplinkinių nuotaiką, užkrėsti juos savo optimizmu, PT (LIE) kartais neatsižvelgia į savo veiksmų arba išsireiškimų tinkamumą (ar laiku ir vietoje), ne visada pasižymi taktu. Tuo dažnokai nuteikia kitus prieš save. Jam būtina pagalba žmogaus taktiško, mokančio nukreipti ir pataisyti jo etinius išsišokimus. Jam būna sunku suprasti, kuo gi būtent jis buvo neteisus. Tai geriausiai gali paaiškinti jo dualas - griežtas moralizatorius, pastebintis mažiausius nukrypimus laikantis etinių normų. Be to, pastabus RF (ESI) saugo savo patiklų dualą, blogai besigaudantį žmonėse, nuo daugelio nusivylimų.
PT (LIE) dažnai neranda nei vidinės pusiausvyros, nei harmonijos su jį supančiais žmonėmis. Išvis sunkiauisa jam sekasi poilsis ir dvasinė ramybė. Jam taip pat sunku rūpintis savo išore, sveikatos būkle, estetika ir komfortu, elementariais patogumais darbe ir buityje. Jis labai neišrankus ir nesupranta perdėto kitų skrupulingumo panašiuose klausimuose. Kartais, pervertindamas savo sugebėjimą užsiimti panašiais dalykais, jis puola į kitą kraštutinumą: gali pradėti ekstravagantiškai rengtis arba grūdinti save lediniu vandeniu, badavimu, jogos pratimais; paprastai būdamas nepretenzingas maistui, pradeda jausti potraukį egzotiniams patiekalams. Jo dualas mielai prisiima rūpesčius visais šiais aspektais.
Dar viena PT (LIE) problema tame, kad jam dažnai neužtenka kantrybės arba taktinių sugebėjimų sėkmingai realizuoti tai, kas sumanyta. Dėl to daugelį sumanymų jis pasmerkia žlugimui, kad su tokiu pat optimizmu imtųsi vis naujų dalykų. Tuo pačiu jis rizikuoja užsitarnauti lengvabūdžio žmogaus reputaciją. Jam reikalingas patikimas, atsakingas partneris, papildantis jį savo nuoseklumu, atsargumu, kruoštumu darbo smulkmenose, mokėjimu privesti viską iki galo.

Dreizeris RF (ESI)
RF (ESI) - realistas, moka teisingai įvertinti situaciją, jėgų išsidėstymą, žino, į ką reikia atkreipti pagrindinį dėmesį. Jis gerai jaučia tarpusavio santykius tarp žmonių, sumaniai reguliuoja psichologinę distanciją, priartindamas reikalingus žmones ir atstumdamas blogus arba nenaudingus. Tokiu būdu RF (ESI) stengiasi apdaugoti savo kolektyvą arba šeimos židinį nuo nereikalingų įsibrovimų ir kenksmingų įtakų, o savo bendrauti linkusį ir patiklų dualą nuo daugelio taktinių klaidų ir nepalankių žmonių pinklių, o taip pat nuo tuščio laiko gaišimo.
Tai - reiklus žmogus padorumo, moralinių nuostatų ir dorovinių vertybių klausimais. Jis pasmerkia etinių normų pažeidimą draugų ir pažįstamų rate. Garsiai apie tai kalba ne visada. Paprastai jis santūrus ir korektiškas. Tačiau, išvestas iš kantrybės, gali išsakyti tai, kas susikaupę, gana griežta forma ir netgi eiti į santykių nutraukimą su žmogumi, praradusiu jo pagarbą, pasitikėjimą arba simpatiją. Jam reikia žmogaus, pasižyminčio humoro jausmu, mokančio pripažinti savo klaidas ir eiti į kompromisus.
Iš prigimties nepatiklus, už naujus pažįstamus labiau vertina savo išbandytų ir patikimų žmonių ratą. Stengiasi su visais būti objektyvus ir teisingas. Stengiasi suprasti žmonių poelgių motyvus, jų poveikio vienas kitam priežastis, bet slaptų motyvų dažnai nepastebi, dėl ko jo išvados būna pernelyg kategoriškos. Nežiūrint to, jam būdingos savybės - atsakingumas, skrupulingumas, sąžiningumas ir kitų žmonių poreikių supratimas – daro jį patikimu draugu ir pagalbininku, sudarančiu salygas partnerio sėkmei.
Būdamas žmogus kantrus ir atkaklus, RF (ESI) stengiasi pasiekti pagrindinį tikslą, nenukrypdamas į antraeilius dalykus ir moka tramdyti truputį chaotišką savo dualo prigimtį. Jis praktiškas, orientuotas į stabilumo ir gerų tradicijų palaikymą, taip pat į gerovės augimą. Labai darbštus, praktiškas ir vikrus ūkiniuose klausimuose, rūpinasi komfortu, mityba. Mėgsta globoti savo artimuosius ir tuos, kam reikia rūpesčio ir dėmesio.
Svarbiausia jam – jaustis reikalingu ir naudingu. Savo egzistavimo tikslą ir prasmę jis mato tarnavime šeimos ir kolektyvo interesams. Jam imponuoja aktyvus, darbštus partneris, kuriam reikia jo rūpesčio. RF (ESI) laiko savo rankose svyruojantį ir neprognozuojamą dualą, sulaiko jį nuo pašalinių susižavėjimų, lengvabūdiškų arba rizikingų poelgių, pernelyg dažnų kelionių arba nereikalingų išbandymų. Kartu jie gali nugalėti daugelį sunkumų.

Dualizacijos sąlygos

1. RF (ESI) turi suteikti dualui moralinį ir dalykinį palaikymą, būti ištvermingas ir atkaklus siekiant tikslo. Jis neturi leisti abejoti savo atsidavimu, patikimumu, aukštomis moralinėmis savybėmis. Jis labai greit įsižeidžia, dėl ko gali nueiti iš paskos savo emocijoms, prarasti teisingumo jausmą ir objektyvumą. PT (LIE) savo lengvu charakteriu turi pakelti truputį įtaraus ir nepatiklaus dualo gyvenimo tonusą, lengvai atleisti jo agresijos blyksnius ir nuolat palaikyti šiltus santykius, kas labai svarbu RF (ESI).
2. PT (LIE) turi siūlyti RF (ESI) naudingus dalykus, gerą materialinį atlygį, stabilią gerovę ir pasitikėjimą rytdiena. Susipykti arba išsiskirti dualai gali tiktai tada, kai atsiras rimti nesusipratimai būtent pagal šituos aspektus, kurie šiai porai yra svarbiausi.
3. RF (ESI) ypač nepasitiki naujovėmis, neryžtingas, nelinkęs prisiimti sau atsakomybę. Be to, jam dažnai sukyla kompleksai dėl savo sugebėjimų ir galimybių. PT (LIE) turi logiškai ir įtikinamai paaiškinti partneriui reikalų perspektyvas, planuoti priemonių įgyvendinimą laike, drąsiai imtis atsakomybės bendruose reikaluose, būti ryžtingas vykdydamas savo planus. Tuo jis išvaduos RF (ESI) nuo varginančio neapibrėžtumo jausmo ir abejonių sumanyto reikalo sėkme, o taip pat nuo neryžtingumo ir nepasitikėjimo savo pasirinkimo teisingumu ir savo sugebėjimais susidoroti su nauju uždaviniu.
4. Emociniai šios poros santykiai vystosiu pagal tokį scenarijų: RF (ESI) visada išlaiko psichologinę distanciją, bet žvilgsniu ir poelgiais demonstruoja, kad neturi nieko prieš emocinę partnerio iniciatyvą, viliodamas jį tuo pačiu į taip vadinamą "paukščių medžioklę". Jo dualas – puikus medžiotojas, ir nestokoja jumoro bei optimizmo bet kokiomis aplinkybėmis. Tai suminkština nepatiklų RF (ESI), o kada ledai ištirpsta, jis tampa rūpestingu, geraširdžiu, galinčiu pasiaukoti meilėje. Jis saugo savo židinį ir meilę, eiti į santykių nutraukimą gali tiktai kraštutiniu atveju. Tai daro įspūdį užkariautojui, ir jis nepastebimai pats sau atsidūria nugalėtojo rolėje.
Jų santykiai, kaip ir likusių 2-osios ir 3-osios kvadrų atsovų, kuriems būdinga kovos dvasia ir nusiteikimas pergalei, turi pulsuojantį charakterį. Todėl kontrastai santykiuose tarnauja kaip jų ilgaamžiškumo garantija. Nors iš šalies gali pasirodyti, kad jų asmeninis gyvenimas ne visada idealus, jie patys to nesuvokia taip dramatiškai. Posakis "Mylimieji kivirčijasi, - tiktai linksminasi" - dažniausiai apie juos.
Tikriausiai, PT (LIE) būtų nuobodu su nuolat geranorišku ir nekritišku jo poelgiams partneriu, ir jis galėtų tokioje situacijoje nutolti nuo namų, eidamas iš paskos savo susižavėjimams. "Žaidimo-kovos" elementai pakursto jo aistrą, o partneris, kurį reikia pastoviai užkariauti, nenusibosta RF (ESI). Jam imponuoja žmogus, kurio valdymas reikalauja tam tikrų diplomatinių ir valios pastangų. Kaip apdovanojimas yra tai, kad jis visada mato savo pastangų rezultatus. Tai suteikia pasitikėjimo partnerio jausmais, o taip pat savo jėgomis ir sugebėjimais. Stipresnis partneris galėtų sukelti nuoskaudą ir priešiškumą, o silpnesnis - nusivylimą.
PT (LIE) daro RF (ESI) gyvenimą turiningą įvykiais ir įdomų, įnešą į jį naujovių, neprognozuojamumo ir romantikos elementus, pagyvina jausmų ir pergyvenimų pasaulį, nors dažnai tai vyksta po stiprių sukrėtimų ant sprogimo ribos. Tačiau tai būtina jiems abiems, kad stipriau brangintų vienas kitą ir kiekvieną kartą iš naujo įsitikintų savo sąjungos tvirtumu, kuriai nebaisūs bet kokie išbandymai. Dažni ginčai, kaip taisyklė, greitai baigiasi dėl PT (LIE) nesugebėjimo ilgai kaupti nuoskaudas.
Seksualinėje srityje aktyvioji pusė - PT (LIE), o reguliuoja šiuos santykius, gelbėdamas juos nuo persisotinimo, RF (ESI). Jam imponuoja aistringas, linksmas, saikingai nuolaidus ir saikingai užsispyręs partneris, su kuriuo niekada nebūna nuobodu. Po bet kurio ginčo išraiškingas RF (ESI) žvilgsnis priverčia dualą tučtuojau padaryti viską, kad susigrąžintų prarastą harmoniją.
Kad pagerinti santykius, galima rekomenduoti pernelyg santūriam RF (ESI) rodyti daugiau jautrumo ir atjautos atsakant į erotinę dualo iniciatyvą. Reikia dažniau girti dalykines ir seksualines partnerio savybes, palaikyti jo iniciatyvą visame kame, sumaniai nukertant tai, kas nereikalinga ir nukreipiant jo dėmesį į realistiškesnius ir naudingesnius dalykus. O PT (LIE) reikia daugiau dėmesio skirti šeimai ir ūkiniams-buitiniams klausimams, daugiau rūpintis materialine gerove, būti ištikimu draugu ir padėjėju.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 19 Gru 2009, 02:22 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
DIADA: Štirlicas PS (LSE) – Dostojevskis RI (EII)

Štirlicas PS (LSE)
PS (LSE) – pats darbščiausias asmenybės tipas. Jis turi puikų dalykinį miklumą, jis praktiškas ir ekonomiškas, moka elgtis su finansais. Tai geras šeimininkas namuose ir sąžiningas darbuotojas. Mėgsta tikslią informaciją, paremtą skaičiais ir faktais. Visur vertina aukštą kokybę, gražius daiktus ir sotų, skanų maistą. Pats ilsisi retai ir nepakenčia tinginių.
Šios savybės daro jį gana reikliu ir bekompromisišku žmogumi. Jam reikalingas partneris, kuris atitiktų jo nuostatas apie garbę ir pareigą. Tai turi būti tvarkingas, pareigingas, sąžiningas ir teisingas žmogus, nuolat keliantis savo dalykinę kvalifikaciją.
PS (LSE) imponuoja partnerio sugebėjimas viską padaryti laiku, apdairumas, leidžiantis užbėgti už akių daugeliui klaidų darbuose ir santykiuose su žmonėmis, jo moralinis tyrumas ir dvasingumas.
PS (LSE) tiesmukiškumas ir nemokėjimas nusileisti sukelia jam sunkumų bendraujant su partneriu. Jeigu prie to pridėtume padidintą pažeidžamumą ir slapukiškumą, netikėtai pasikeičiantį pykčio priepuoliais, nepatiklumą žmonėms ir nemokėjimą iš tikrųjų atsipalaiduoti, nesunku atspėti, koks kantrus ir santūrus partneris reikalingas tokiam tauriam, sąžiningam ir pasiaukojančiam, tačiau nepakankamai diplomatiškam žmogui.

Dostojevskis RI (EII)
RI (EII) išsiskiria dideliu dvasiniu jautrumu ir subtiliu mažiausių niuansų tarpusavio santykiuose suvokimu. Visada dėmesingas, taktiškas ir santūrus, jis moka nuraminti, nuimti partnerio emocinę įtampą. RI (EII) atlieka gydytojo vaidmenį, laiku parodydamas ir pašalindamas visus faktorius, kurie gali pažeisti dvasinę partnerio pusiausvyrą. Jis padeda PS (LSE) gyventi tarp žmonių.
RI (EII) niekuomet niekam neprimeta nei savo jausmų, nei savo draugijos, bet visuomet pasiruošęs ateiti į pagalbą tiems, kam to reikia. Jo valyvumas ir delikatumas kelia susižavėjimą tiems, kas jį gerai pažįsta. Jis gali sudaryti nuolaidaus žmogaus įspūdį, bet yra ne visai taip. Jeigu jis ko nors nepriima arba neatleidžia, ginčytis ir jį įkalbinėti beprasmiška, jis nutylės, bet pasiliks prie savo nuomonės. Jis nemėgsta aiškintis santykių, bet gali žvilgsniu, tonu, tylėjimu sukelti savo impulsyvaus ir nelabai taktiško dualo apgailestavimo jausmą.
Pasižymėdamas neeiliniu auklėtojo talentu, RI (EII) moka ugdyti žmonėse geriausias savybes, įkvėpti jiems tikėjimą savo gabumais ir pats pasižymi dideliu kūrybiniu potencialu ir įžvalgos dovana. Jis reiklus kitų, bet dar daugiau – savo paties moralinėms savybėms. Visuomet kantrus, kuklus, darbštus ir atidus detalių nagrinėjimui. Kolektyve jis atrodo nedrąsus ir nepastebimas. Tai, ką jis daro kitiems, gaunasi ne demonstratyviai, o tarsi savaime suprantama.
Prie jo trūkumų galima priskirti tam tikrą konservatyvumą, permainų ir naujų rizikingų sumanymų baimę, užmojų ir iniciatyvumo darbuose trūkumą, polinkį į abejones, neryžtingumą. PS (LSE) moka įkvėpti dualui pasitikėjimą savimi ir prireikus atsakomybę už tai, ką jis daro, ir iniciatyvą, prisiimti sau, suteikti efektyvų palaikymą darbuose.
Dėl savo begalinio pareigingumo ir nemokėjimo atskirti svarbiausio nuo antraeilių dalykų RI (EII) yra linkęs įklimpti į darbo detales ir apsikrauti save daugeliu darbų ir svetimų įsipareigojimų. Jam sunku atsakyti prašančiam žmogui, sunku kitą priversti atlikti savo darbą kaip privaloma. Uolumas gali privesti jį iki jėgų išsekimo. Nesant griežto ir tiesmukiško dualo daugelis pasinaudoja tokiomis RI (EII) silpnybėmis. PS (LSE) visuomet apgina jo interesus ir demaskuoja tuos, kas ruošiasi pasinaudoti RI (EII) savo interesams.

Dualizacijos sąlygos
1. PS (LSE) reikia atsižvelgti į savo dualo patarimus, ir tuomet RI (EII) sugebės suminkštinti širdį ir padaryti jį jautresnį ir lyriškesnį. Be dualo jis atrodo pernelyg sausas ir griežtas žmogus. Tiktai pasiaukojamu gerumu galima nutiesti kelią į PS (LSE) širdį ir padėti pasireikšti šio stipraus, išdidaus, viduje pažeidžiamo žmogaus švelnumui ir jautrumui.
2. RI (EII) neturėtų atstumti dualo pagalbos. Sumanymų realizacijai PS (LSE) nepagailės jėgų ir sugebės nugalėti bet kokias kliūtis. Tiktai reikia, kad partneris pasirūpintų jo nuotaika, tarpusavio santykiais su aplinkiniais ir prognozuotų galimą įvykių vystymąsį. RI (EII) intuityviai jaučia galimas kliūtis ir pavojus, kurių PS (LSE) dažnai nemato ir dėl kurių tampa aštrių konfliktų manipuliacijų objektu arba dalyviu.
3. PS (LSE) pasufleruos, kokiais reikalais verta užsiimti, o kokius galima atidėti, paaiškins visus reikalingus įstatymus ir nuostatas, suteiks darbui būtiną informaciją ir padarys tai tiksliai ir trumpai, atkirsdamas visas galimas abejones ir svyravimus, kuo taip pat įkvėps dualui taip būtiną pasitikėjimą. Jis apgins jo interesus ir pasirūpins jo gerove. Savo ruožtu, RI (EII) padės dualui spręsti etines problemas ir siekti aukštos darbo kokybės. Jis bus geras patarėjas darbuose, sufleruodamas neįprastus problemų sprendimo būdus.
4. Emocinis šios poros gyvenimas labai savotiškas. PS (LSE) nemėgsta kalbėti apie savo jausmus, girti už padarytus darbus arba sakyti komplimentus. RI (EII) to ir nereikia. Jis vertina ne žodžius, o pirmenybę teikia tam, kad meilė būtų rodoma darbais. Šitą PS (LSE) daro puikiai. Jis labai rūpestingas, energingas ir aktyvus, nuolat rūpinasi partnerio materialiniais poreikiais ir laiku parūpina jam viską, kas būtina komfortiškam egzistavimui.
PS (LSE) taip pat nereikalingi žodiniai jausmų reiškimo būdai, jis jais mažai pasitiki. Jį nuginkluoja tiktai jautrumas, švelnumas, ištikimybė ir partnerio sugebėjimas eiti į kompromisus. Kas dėl jausmų ir troškimų, RI (EII) gerai išskaito juos iš dualo akių ir stengiasi tai patenkinti. Savo santykį jis parodo gana nedrąsiai, tačiau tuo tiktai uždega iniciatyvaus partnerio aistrą. Ši diada, kaip ir sekanti, priskiriama 4-ajai kvadrai, kurią daug kas suartina su 1-ąja, bet skirtingai nuo 1-osios kvadros pionierių, 4-osios tipai remiasi patirtimi, kurią evoliucijos bėgyje sukaupė visos prieš tai buvusios kvadros. Ši patirtis padeda jiems atsirinkti tai, kas geriausia ir veržtis siekiant meistriškumo viršūnių visose gyvenimo srityse, tačiau jinai daro juos ir pažeidžiamus, jautrius mažiausiai disharmonijai ir nepakankamai atsparius stresui.
Apie jokį "žaidimą-kovą" čia negali būti ir kalbos. To niekas nesupras. Santykiai vystosi pagal scenarijų "tėvas-vaikas". Globėjo vaidmenį vaidina stipresnis. "Vaiko" kaprizai neskatinami, kaip ir "tėvo" agresija, kurios abu stengiasi neprovokuoti. Santykių pamatas yra rūpinimasis vienas kitu ir stabili, niekuo nepažeista minčių, elgesio ir jausmų harmonija. Jų meilė tiktai tuomet stiprėja ir tampa ryški, kada ji niekam nekelia nė mažiausių abejonių. Jie vertina patikimumą ir tarpusavio pagalbą. Kartu jiems turi būti tiek komfortiška, kad jų pasitikėjimas vienas kitu ir švelnumas suminkštintų visas gyvenimo negandas.
Jeigu kam nors reikia audrų ir sukrėtimų, tai tik ne 4-osios kvadros atstovams. Jiems būtinas ramus uostas gyvenimo jūroje, ir, jeigu jie neras to savo šeimoje, tai jausis nelaimingi ir, nežiūrint į polinkį tradiciniam santuokos supratimui ir stabilumo poreikį, kraštutiniu atveju gali netgi eiti į santykių nutraukimą.
Kas link intymiosios gyvenimo pusės, tai PS (LSE) nėra minkštas, romantiškas ir švelnus partneris. Jis seksualus ir vertina erotinę santykių pusę. Jis turi mažai fantazijos ir vargu ar bus labai subtilus partneris. Tiesą sakant, RI (EII) taip pat nesiekia įvairovės ir originalumo šioje sferoje. Jam svarbiau jaustis nuolat ir aktyviai trokštamu. Jis pats pasistengs sukelti audringas partnerio glamones, kurios jam bus už viską įtikinamesnės.
Dvasinius jausmų aspektus šita pora vertina žymiai aukščiau už seksualinę techniką. Jeigu jie bando ją tobulinti, tai tiktai siekdami erotinių emocijų. Dėmesys vienas kitam ir tarpusavio atsidavimas maitina jų meilę labiau, negu bet kokie žodžiai arba pojūčių naujumas. Todėl jų meilė, - kuo senesnė, tuo tvirtesnė. Nuoširdumas ir atvirumas sekse tiktai šitą patvirtina.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 19 Gru 2009, 16:53 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
DIADA: Hekslis IR (IEE) – Gabenas SP (SLI)

Hekslis IR (IEE)
Dėka įgimtų gerų artistinių gabumų IR (IEE) atrodo gyvas ir lengvas žmogus. Iš tikrųjų tai kūrybinė asmenybė, bandanti prasiskverbti į sudėtingų arba užslėptų procesų ir reiškinių esmę, nuolat esnti amžinųjų tiesų ieškojimuose. Jis padidintai mato svetimus trūkumus ir supančio pasaulio netobulumą, nuolat analizuoja savo ir svetimus jausmus ir santykius. Tai labai pastabus žmogus, neapkenčiantis apsimetinėjimo ir veidmainiavimo. Jam reikalingas partneris, turintis gana aukštas moralines savybes, kad ilgam galėtų išsaugoti pagarbą jam ir simpatiją.
Jis aukštai vertina žmogiškojo bendravimo džiaugsmą. Labai žingeidus, bet nemėgsta švaistyti laiko žmonėms, nenešantiems jam naujos informacijos. Žavisi talentingais, neeiliniais ir įvairiapusiškai eruditiškais žmonėmis. Jį traukia savimi nepasitikintys žmonės su iki galo neatskleistais talentais. Mielai jiems padeda ir įkvepia pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais, nešykštėdamas komplimentų. Jo partneris turi nuolat siekti toliau vystyti savo įgimtus gabumus, antraip jam bus sunku išsaugoti IR (IEE) susidomėjimą savimi.
IR (IEE) mėgsta įvairovę, permainas, keliones. Jo nerami kūrybinė prigimtis nuolat jaučia poreikį naujiems įspūdžiams, įdomių ir sudėtingų uždavinių sprendimui. Jam būtina kam nors suteikti įkvėpimą, patraukti savo idėjomis, bet dažnai pačiam neužtenka kantrybės užbaigti tai, kas pradėta. Todėl jam būtinas atsakingas, rimtas, patikimas ir darbštus partneris.
IR (IEE) problema yra ta, kad jis nemoka atskirti pagrindinio dalyko nuo antraeilio, dėl ko apsikrauna nereikalingais darbais arba bendravimu su kitais. Jis nemoka planuoti ir retai suspėja užbaigti darbus laiku. SP (SLI) planuoja darbą, suskirstydamas jį etapais, užsiima rutininėmis operacijomis, prisiima sau detalių studijavimą. Jis laiku pasufleruoja, kada, kokiu mąstu ir nuoseklumu reikia rodyti iniciatyvą darbuose, ką reikia padaryti pirmoje eilėje.
IR (IEE) sunku susilaikyti nuo pažadų, laiku, tvarkingai ir kruopščiai atlikti knebinėjimosi reikalaujantį, neįdomų, bet būtiną darbą. SP (SLI) gali suteikti efektyvią pagalbą bet kokiame darbe ir netgi visą atsakomybę prisiimti sau. IR (IEE) trūksta to, kad procesas būtų suderintas, rūpestingo ir neįkyraus vadovavimo. Be dualo IR (IEE) gali pasirodyti kaip nepareigingas ir lengvabūdis žmogus, o kartais ir visiškas lebeda. Kartu su dualu jis jaučiasi apsaugotas ir nesibjo jokių sunkumų.
Dar viena IR (IEE) problema tame, kad jam patinka užkariauti meilę. Pavergdamas širdis, jis labiau siekia dvasingų santykių, negu intymių. Tai sukelia daug nesusipratimų su jo gerbėjais, kuriais jis greitai nustoja domėtis, jeigu tiktai jiems nepavyksta nusipelnyti jo draugystės. Tiktai nedaugelis gali jam tapti reikalingi daugiau, negu perskaityta knyga. Todėl jam imponuoja kuklus, turiningas ir santūrus žmogus, atiduodantis jam iniciatyvą santykiuose.

Gabenas SP (SLI)
SP (SLI) - žmogus, apjungiantis savyje pragmatiko ir kūrybinės asmenybės bruožus, siekiantis tobulybės. Jis judrus, mėgsta sportą ir fizinį darbą. Pirmenybę teikia viską daryti savo rankomis, nepasikliaudamas kitais. Nemoka priversti žmonių ką nors daryti prieš savo valią, mano, kad tai jų sąžinės ir laisvo pasirinkimo reikalas. Nenuolaidus tiems, kas bando primesti jam savo požiūrį į daiktus ir problemų sprendimo metodus. Mėgsta globoti žmones, mažiau prisitaikiusius prie gyvenimo.
Būdamas realistas ir skeptikas, SP (SLI) dažnai nemato išeities ir sudėtingų gyvenimo situacijų. Rutinoje jo gyvenimo tonusas krinta, prasideda apatija, nusvyra rankos. Tačiau jis greitai mobilizuojasi kritinėse situacijose ir išvysto neeilinį gebėjimą veikti. Jaučia poreikį naujiems įspūdžiams ir moraliniam palaikymui. Jam būtinas žmogus, kuris išvaduotų jį nuo kasdieniškos pilkumos ir beperspektyvumo pojūčio ir į santykius įneštų šilumos ir romantikos.
Linkusiam į melabncholiją SP (SLI) ypač svarbu, kad jo bendražygis nuolat ūtų optimistiškai nusiteikęs, nors išoriškai. Jis būgštauja ir bijo nenumatytų aplinkybių. Todėl jo dualas privalo nuolat pasakoti, kokie netikėtumai iš tikrųjų gali nutikti ir kaip jiems pasiruošti arba užbėgti už akių, o kokios baimės visiškai tuščios. SP (SLI) būtina žinoti, kas jo laukia ateityje, kuo pasibaigs tas ar kitas reikalas. Pačiam jam sunku pamatyti perspektyvas ir įsivaizduoti galimą įvykių eigą.
Jam būdingas nepasitikėjimas savimi ir to pasekoje tam tikras inertiškumais tais atvejais, kurie reikalauja jo potencialių gabumų pasireiškimo. Jį visada reikia įkvėpti ir stumtelti naujiems darbams, kuriems sieloje jis yra visada nusiteikęs. Svarbiausia jam – patikėti reikalo nauda ir sėkme, o IR (IEE) moka įtikinėti. Šioje diadoje jis - strategas, o SP (SLI) - taktikas, kuris moka sumanymus įgyvendinti metodiškai ir atkakliai, darbą atlikdamas kantriai ir kruopščiai. Jis nuolat kelia savo kvalifikaciją ir tuo priverčia nuolat žavėtis savo dualą. Griežta kritika galėtų priversti SP (SLI) nuleisti rankas, kadangi jis neimtų nieko įrodinėti tiems, kas juo netiki. Nuoširdūs IR (IEE) pagyrimai mobilizuoja partnerį ir suteikia pasitikėjimo tuo, kad viskas vyksta taip, kaip reikia.
Jeigu partneris pažeidžia vidinę SP (SLI) pusiausvyrą, kuri šiam taip sunkiai pasiekiama ir yra paprasčiausiai būtina, tai jo nuoskauda gali būti tokia didžiulė, kad jis pradeda tolti nuo tokio partnerio ir gali apskritai jį palikti. Jam reikia žmogaus, kuris pasistengtų išsklaidyti jo abejones ir sušvelnintų vidinius prieštaravimus, o neimtų jų didinti.

Dualizacijos sąlygos
1. IR (IEE) kenčia nuo valios ir sutelktumo trūkumo. Jam kartais būdingi ūmumas ir per didelis primygtinumas. Jis dažnai nekantrus, nesilaiko nustatytų taisyklių, grafikų ir tvarkos, o į pastabas gali audringai sureaguoti. Jo partneris privalo būti geranoriškas ir kantrus žmogus, gerbiantis kito nepriklausomybę. Jis gali paveikti IR (IEE) tiktai savo dalyvavimu, sumaniai koordinuodamas partnerio veiksmus ir šaltakraujiškai priimdamas jo emocinius protrūkius. Švelniai ir su jumoru SP (SLI) gesina dualo emocinius pliūpsnius, atlaidžiai žiūri į jo trūkumus ir daug ką atleidžia dėl jo nuoširdumo ir įvairiapusiškų gabumų, kuriuos labai vertina.
2. SP (SLI) tiek priklausomas nuo savo įspūdžių ir pojūčių, sukeltų supančio pasaulio netobulumo, kad norint rasti prie jo priėjimą, reikia iš pradžių surasti ir nuimti tuos negatyvius poveikius, kurie neigiamai atsispindi jo nuotaikoje. Jo dualas labai atjautus svetimam skausmui ir moka suprasti bei nuraminti pašnekovą, jo nuoširdumas nuteikia atsakomąjam pasitikėjimui, o pastovus pasiruošimas palankiai sutikti naujoves ir nežinomybę įkvepia tikėjimą bendrų sumanymų sėkme. IR (IEE) greitai pašalina savo partnerio skepsį ir nepasitikėjimą.
3. SP (SLI) žavi IR (IEE) savo mokėjimu spręsti bet kokius praktinius uždavinius, dalykiniu nuovokumu ir mokėjimu viską aplink pritaikyti racionaliam darbui ir pilnavertiškam poilsiui, sukurti patogumą, komfortą, jaukumą, rūpintis artimųjų žmonių sveikata. IR (IEE) papildo partnerį savo išradingumu, perspektyvų ir naujų galimybių matymu. Į neša į gyvenimą naujumo ir netikėtumo elementų, pasako išeitį bet kuriose situacijose. IR (IEE) sukuria tą pasitikėjimo ir nesivaržymo atmosferą, kurios taip reikia jo dualui.
4. Emocinėje plotmėje tai gana kontrastinga pora: šaltakraujiškas ir nedemonstratyvus, gana paslaptingas ir mažai emocionalus SP (SLI) ir aistringas, nuoširdus ir atviras IR (IEE). Tai apie juos dainuojama žinomoje А.Pugačiovos dainoje:
"А я про все на свете с тобою забываю, ....................O aš viską pasaulyje su tavim užmirštu,
А я в любовь, как в море, бросаюсь с головой. ...........O aš į meilę, kaip į jūrą, neriu stačia galva.
А ты такой холодный — как айсберг в океане, ............O tu toks šaltas – kaip aisbergas vandenyne,
И все твои печали под темною водой...". ..................Ir visas tavo liūdesys tamsaus vandens gelmėje...“.
Nepastoviam iš prigimties, susižavinčiam naujais žmonėmis IR (IEE) būtinas įdomus ir mįslingas partneris, kurį reikia užkariauti visą gyvenimą. SP (SLI) – ta tvirtovė, kurią tenka imti ilgalaikiu šturmu. Netgi tuomet kai jis myli, dažnai slepia jausmus po šaltumo kauke. Jis neišsako pavydo, bet auklėja savo lengvabūdį dualą savo paties pavyzdžiu.
Svarbiausia jiems abiems bendra gyvenimo vertybė – tai harmonija visose jų gyvenimo ir santykių sferose. O kandangi šis uždavinys nėra iš lengvųjų, jiems dažnai būdingas nepasitenkinimo jausmas, kuris juos stumia į aktyvų pasaulėjautos gerinimo priemonių ieškojimą. Ši pora labiausiai pažeidžiama visame socione, taip aukšti jos reikalavimai ir taip subtiliai išvystytas harmonijos jausmas. Mažiausias disonansas santykiuose vienas su kitu ir aplinkiniais gali nublokšti juos į melancholiją.
Taipogi sunkiai jie perneša rutiną, kuri žemina jų gyvenimo tonusą. Jie abu vertina savo laisvę ir nepriklausomybę renkantis sprendimus. Gerai jaučiasi tiktai tuomet, kada turi galimybę priimti kūrybinius sprendimus. Tobulumo ir harmonijos, nuolatinio savo gabumų vystymo siekis – štai pagrindinis jų gyvenimo stimulas. Ir jeigu harmonija nepasiekta, jie linkę skaudžiai reaguoti į mažiausius negatyvius santykių su aplinkiniais atspalvius ir į kitus psichologinio ir buitinio lygmens nepatogumus.
Jeigu jausmų ir santykių sritis - IR (IEE) prerogatyva, tai pojūčių sferoje vedantysis yra SP (SLI), gerai besigaudantis jų atspalviuose ir besistengiantis siekti tobulumo šios diados intymiame gyvenime. Jam neįsivaizduojamas vienpusiškas sekso džiaugsmas. Jausmų ir santykių harmonija, kuria rūpinasi IR (IEE), ir seksualinių pojūčių harmonija, kurią šlifuoja SP (SLI), suteikia jų meilei pilnatvės. Tačiau iš tikrųjų jie būna laimingi tiktai tuomet, kai jiems pavyksta pasiekti taip pat ir minčių, užsiėmimų, pomėgių ir siekių harmonijos - materialaus ir dvasinio gyvenimo harmonijos. Tiktai tuomet stiprėja jų meilė ir tarpusavio interesas. Jie negalėtų egzistuoti ginčų arba rutinos atmosferoje. Jų meilė maitinasi tarpusavio rūpesčiu, taktu, atsaku viens kito interesams, nuolatiniu abipusiu tobulėjimu ir naujais įspūdžiais jų gyvenime. Jų laimei reikia labai daug ko, bet, jeigu pavyksta viso to pasiekti, jų meilė priartėja prie idealo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 04 Sau 2010, 00:01 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Tęsiu dualizacijos proceso temą.
Anksčiau išverčiau Meged straipsnį. Dabar siūlau Irinos Beleckajos (Džekas) ir Sergejaus Beleckio (Dreizeris) straipsnį. Beje, tai ta pati Džekė, apie kurios straipsnį užsiminiau šios temos 6 psl. pabaigoje. Tuomet buvo tiktai 4 dualinių porų aprašymai. Dabar trūksta tiktai paskutiniosios diados - Hekslis-Gabenas. Tikiuosi, jie netrukus paskelbs ir paskutinįjį...
Paveikslėlis Paveikslėlis

Versta iš http://www.newtraining.ru/?mod=articles&id=99

Dualinių santykių kasdienybė.

ĮVADAS
(с) Irina Beleckaja, 2007


Konsultacijų ir treningų metu mes atskleidėme tam tikrus dualizacijos dėsningumus įvairiose diadose. Kiekvienoje diadoje egzistuoja bendrasocioniniai ir diadiniai (būdingi būtent tai diadai) dualizacijos ypatumai. Asmeniniai atskirų žmonių ypatumai taip pat uždeda savo atspaudą.

Teminio susitikimų ciklo «Mes ir mūsų dualai» uždavinys yra bendrasocioninių ir diadinių dualizacijos ypatumų nagrinėjimas remiantis konkrečių žmonių patirtimi.

Kitas susitikimų uždavinys - pranešimas plačiajai visuomenei apie diadines ypatybes, tame tarpe ir dualizacijos sunkumus, remiantis kiekvienos diados pavyzdžiu. Apie dualizacijos sunkumus buvo rašyta ne kartą, tame skaičiuje ir interneto forumuose. Dažniausiai, tai vyksta kaip asmeninės problemos aptarimas, kuri galbūt, kartas nuo karto kartojasi ir kurios pora negali išspręsti savarankiškai. Deja, rekomendacijos, dažniausiai, taip pat yra asmeninio pobūdžio, pagardintos patarėjų patirtimi. Be to, paprastai konkrečiai nenurodoma, kas du žmones priveda prie tokių sunkumų atsiradimo, ir kaip juos kiekvienoje konkrečioje diadoje įveikti.

Savo laiku mes su vyru susidūrėme su prisitrynimo problema. Sunkumai atsirado praktiškai iškart - kai tiktai atsirado erdvė bendrai veiklai, t.y. reali tarpusavio veikla šeimoje. Būtent tuomet mes pilna apimtimi suvokėme sugebėjimo laisvai naudotis socioninėmis žiniomis vertybę.

Iš tikrųjų prie dualų traukia, būti greta labai komfortiška, linksma ir malonu. Ir vertybės bendros - nereikia įrodinėti ir įtikinėti kodėl «taip» ir kodėl «būtent dabar».

Jeigu kalbama apie funkcijų pasidalijimą diadoje - vienas dirba savo stipriųjų funkcijų kompetencijos srityje, kitas - savųjų srityje - problemų, dažniausiai, nekyla. Tačiau realiame gyvenime gana sunku visiškai atriboti savo jėgų pritaikymo erdves, laimei arba deja - tai priklauso nuo to, į ką yra orientuoti konkretūs žmonės.

Todėl kuomet tenka kartu spręsti konkretų uždavinį, paaiškėja, kad dualas – tai visiškai į tave nepanašus žmogus. Jeigu žmonės dualinėje poroje orientuoti ne tiktai į bendrą poilsį ir atsipalaidavimą, bet ir į asmeninį augimą, savęs tobulinimą ir saviaktualumą, į sąmoningą savo silpnųjų funkcijų užpildymą per dualo patirties perėmimą, jiems teks nueiti nepaprastą kelią.
Ir pirmasis žingsnis šiame kelyje –savo paties psichikos ištyrinėjimas. T.y. būtina suprasti savo IMTipą, suvokti jo privalumus ir privalumus prieš kitus IMTipus ir pamilti save už tai.

Tai asmeninio augimo uždavinys, kuris išsprendžiamas per gilų socioninių žinių išgyvenimą. Išgyvenimo metodikos gana paprastos – galima lyginti save, savo veikimo metodus įvairiose situacijose su veikimo metodais tapatukų (žmonių su identišku IMTipu) arba žmonių, artimų pagal IMTipą, iš vienos pusės.
Ir iš kitos pusės – palyginti, kaip tokius pačius uždavinius sprendžia dualai ir kiti IMTipai, kurių metodai smarkiai skiriasi nuo mūsiškių.

Savęs, savo stipriųjų pusių priėmimas, savotiškas pasididžiavimas savo IMTipu, padeda priimti taip pat ir savo silpnąsias puses. Suprasti, kad kai kurios mūsų funkcijos silpnesnės, mes galime tiktai lygindami jų darbą su savo pačių stipriųjų funkcijų darbu. Bandymai remtis savo silpnosiomis funkcijomis taip pat gali būti gana sėkmingi, tačiau nuolatinis jų darbas yra energetiškai išlaidus.

Sąmoningas savo paties galimybių ribotumo priėmimas silpnųjų funkcijų kompetencijos srityje – kelias į sėkmingą dualizaciją. Juk, jeigu žmogus viską gali PATS, tai kam jam dualas?
Dualų uždavinys porose, kurios orientuotos į asmeninį augimą, savęs tobulinimą ir saviaktualizaciją, ne tiktai prisiimti sau atsakomybę už partnerį savo stipriųjų funkcijų kompetencijos srityje, bet ir neįkyriai mokyti partnerį teisingų veiksmų pagal jo silpnąsias funkcijas. Būtina duoti jam galimybę įgyti darbo patirtį «pagal pavyzdį», mokytis pačiam veikti naujose situacijose tarsi dualo vardu – «O ką darytų šioje situacijoje JIS?» Stipriųjų ir silpnųjų pusių suvokimas leidžia kiekvienam žmogui geriau pamatyti partnerio ypatumus, suprasti, kuo gi šitas žmogus išsiskiria. Per skirtumų suvokimą žmogus gali suprasti, kuo partneris iš tikrųjų stiprus, kuo jis iš tikrųjų gali padėti, kuo gali palaikyti, ko gali išmokyti. Tarpusavio supratimo ir mokėjimo priimti vienas kito skirtumus formavimasis – ilgai trunkantis procesas.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 04 Sau 2010, 00:10 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
1 dalis. Dualų pora Don Kichotas-Diuma
(с) Irina Beleckaja, 2007
Publikuota: Tarpasmeninių santykių psichologija ir socionika, 2007, Nr.10


Išnagrinėkime, kame gi glūdi šie sąveikos skirtumai dualinės poros Don Kichotas–Diuma pavyzdyje.
Mano požiūriu, vienas iš pačių rimčiausių kliuvinių tas, kad vienas iš partnerių – sensorikas, o kitas – intuitas. Don Kichoto bazinė galimybių intuicija nuolat siekia aprėpti maksimaliai patį plačiausia galimybių spektrą, stengiasi nieko neišleisti iš akiračio. Diumai informacija apie galimybių vėduoklę labai įdomi, «galima padaryti ir taip, ir anaip, ir dar šitaip». Nuspręsti, kuri gi iš galimybių šiuo metu labiausiai perspektyvi, Diuma dažnai negali. Ir jam kyla teisėtas klausimas: «Tai kaipgi vis dėlto….?»
Dichotomija sensorika–intuicija atsakinga už informacijos rinkimo būdą. Sensorikas renka realius faktus, jais jis vėliau remiasi priimdamas sprendimus, intuitas dažniausiai nepaiso konkretikos, jį domina tarpusavio sąryšis tarp įvykių, kas iš ko seka ir kas prie ko gali privesti. Intuitas linkęs mąstyti nuo bendro prie atskiro, retai tiesiogiai priartėdamas prie to atskiro – prie plytučių, iš kurių sudaryta bendrybė. Sensorikas – atvirkščiai, iš pradžių renka plytukes, paskui dėlioja jas tam tikra tvarka, palaipsniui artėdamas prie bendrybės.

Sensoriko problema tame, kad jis kartais negali abstrahuotis nuo konkrečių detalių, už medžių nemato miško.
O intuito problema tame, kad jis gana retai įsigilina į detales, nereikalingos (jo nuomone) konkrečios detalės jį vargina. (žodžiai, kuriuos aš dažnai girdžiu iš Don Kichotų: «Aš viską suprantu labai greitai, tiesa, dažnai ne visai teisingai».)
Diuma – stropus, kruopštus darbininkas, sėkmingam darbui jam būtina suteikti visišką laisvę, jo nereikia skubinti ir niūkinti. BET – uždavinys turi būti iškeltas įdomiai ir tiksliai apibrėžtas.

Don Kichotas renka informaciją apie galimybes, dažnai nebūdamas „čia ir dabar“. Jis gali ir būti greta, bet niekaip nereaguoti į kvietimus bendrauti. Dažnai jo poreikis pažinti nauja neleidžia jam būti pasyviu namisėda. Diuma gi jaučia didesnį potraukį namams ir komfortui. Naujos įdomios galimybės, apie kurias papasakos Don Kichotas, Diumai – pelnyta kompensacija už jo laikiną nebuvimą.

Kodėl Don Kichotas po kelionių visuomet sugrįžta pas Diumą? (aš kalbu apie laimingą porą). Todėl kad žino, ten yra laukiamas. Tiktai Diuma turi specifinį mokėjmą jausti mažiausius partnerio nuotaikų ir būsenos pokyčių atspalvius. Jeigu Diuma gerai įvaldęs savo stipriąsias funkcijas, jis gali meistriškai valdyti ir partnerio nuotaikas, ir būsenas. Donui gi labai svarbu, kuomet namie nekintamai geranoriška, komfortiška atmosfera. Ir tiktai Diuma savo minkšta neįkyria maniera gali padėti Donui susikaupti ir realizuoti savo genialias idėjas.

Skirtumai pagal dichotomiją logika–etika šioje poroje išreikšti taip pat aštriai. Don Kichotas pagal komunikavimo stilių (pagal Gulenko) priklauso dalykinių sociotipų grupei. Šio tipo žmonėms bendravimas ir keitimasis emocijomis paprastai nukreiptas į kokią nors veiklą arba veiklos rezultatus. Keitimasis jausmais kaip tokiais jiems nebūdingas. Don Kichoto skaudžioji santykių etika neleidžia jam pernelyg smarkiai sumažinti etinę distanciją, nežiūrint į tai, kad suartėjimo poreikį jie ir pajunta labai greitai. Šio tipo žmonės, dažniausiai, nėra iki galo įsitikinę savo reikšmingumu partneriui, jie nėra įsitikinę savo parnerio požiūriu į save. Todėl savo etinius polėkius Donai amžiui bėgant mokosi gesinti. Emocijos gi dažnai pasireiškia pašmaikštavimų, tauškalų, savęs ir kitų pašiepimų, dažnai toli gražu ne neužgaulių, pavidalu. Diuma psichotipo žmonėms svarbus pasikeitimas dvasinio prieraišumo ženklais, kadangi pagal komunikavimo stilių jie priklauso nuoširdžiųjų sociotipų grupei. Jie be įtampos palaiko poroje dvasinį komfortą ir laukia iš partnerio atitinkamo atsako. Donui nelengva tai daryti (žr. aukščiau), be to dar partnerio etinio palaikymo poreikis logikui su skaudžia etika nelabai suprantamas. O Diuma dėl savo intraversijos, dažnai, apie tai tiesiai nekalba. Tokioje situacijoje Donui žymiai paprasčiau papasakoti ką nors įdomaus arba pajuokauti.

Dichotomija ekstraversija–intraversija šioje poroje ypatingų problemų nekelia. Nežiūrint į intraversiją, etikas – Diuma orientuotas į bendravimą su žmonėmis, neretai netgi labiau, negu ekstravertas Don Kichotas. Problemas šios dichotomijos srityje galima pažymėti kaip šalutines, susijusias su intuicijos ekstraversija ir sensorikos intraversija. Ekstravertinė galimybių intuicija sunkiai susikoncentruoja į ką nors viena ilgam, nemėgsta kruopštaus darbo. Priešingai ekstravertinei intuicijai intravertinė sensorika susikoncentruoja į būsenų, vidinių pojūčių, pergyvenimų ypatybes. Žmonės, pasižymintys šiomis savybėmis gali puikiai papildyti vienas kitą pasidalindami atsakomybės sferas. Tačiau bendroje veikloje tos pačios savybės gali virsti nesupratimo ir netgi nesantaikos priežastimi.

Iracionalumas iš esmės palengvina dualizacijos procesą, kadangi žmonės iš pradžių orientuoti į pokyčius, ir, ko gero, Diuma – tipas, kuris geriau už visus socione moka prisitaikyti prie partnerio.

Dualų poroje Don Kichotas–Diuma dualizacijos uždavinį galima suformuluoti tokiu būdu: Diumai – išmokti pasitikėti Don Kichotu ir nevaržyti jo laisvės, išorinės ir vidinės. Don Kichotui – išmokti jausti savo antrosios pusės dvasinę būseną ir atsižvelgti į ją.
Kaip matome, dualizacijos uždavinys ir Don Kichotui, ir Diumai randasi bloko SUPERID funkcijų kompetencijos srityje. Dualinė laimė ir asmeninis augimas – daug kuo susijusios ir viena kitą papildančios sąvokos. Ir dualinių santykių harmonija labiausiai pasiekiama tarp žmonių iš pradžių harmoningų, pasitikinčių savimi ir savo jėgomis, sugebančių priimti ir duoti.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 04 Sau 2010, 00:13 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
2 dalis. Dualų pora Hugo-Robespjeras
(с) Irina Beleckaja, 2007
Publikuota: Tarpasmeninių santykių psichologija ir socionika, 2007, Nr.11


Išnagrinėkime dualizacijos ypatybes poroje Hugo-Robespjeras. Kaip ir bet kurioje sociono poroje, čia yra savi subtilumai ir sunkumai. Ir jie susiję, žinoma, su tuo, kad mūsų dualai - visiškai į mus nepanašūs žmonės. :)

Mes nagrinėjame pagrindinius dualų skirtumus trijų dichotomijų ribose: ekstraversijos/intraversijos, logikos/etikos ir sensorikos/intuicijos. Poroje Hugo-Robespjeras išnagrinėsime dichotomijų porą ekstraversija /intraversija ir logika/etika susietai, t.y. ekstraversija+etika ir intraversija+logika, kadangi būtent jų derinys yra, mano požiūriu, lemiantis dualizacijos ypatybių supratimui šioje poroje.

Etinis-sensorinis ekstravertas Hugo - vienas iš pačių optimistiškiausių ir aktyviausių sociono tipų. Pozityviai nusiteikęs, orientuotas į žmones, į bendravimą su jais, rūpinimąsi jais, į pagalbos ir palaikymo suteikimą, jis sugeba nepailstamai darbuotis dėl savo artimųjų ir tų, ką laiko tokiais. Hugo bendravimo ratas, dažniausiai, gana platus. Tai ir šeima, ir giminaičiai, ir draugai, ir darbo kolegos. Hugo padeda visiems ir visais rūpinasi, beje nesavanaudiškai.

Kaip bet kuriam racionaliam ekstravertui, Hugo dažnokai būdinga sugalvoti ir nuspręsti už kitus, kam, kada ir kokią pagalbą suteikti. Dažniausiai, ypač "kliūna" vaikams – juk dėl skaudžios laiko intuicijos, Hugo ne iškart supranta, kad jų vaikai jau užaugo, ir laikas suteikti jiems galimybę patiems pasirūpinti savimi. Kartais būtini, Hugo požiūriu, rūpestis ir palaikymas neranda dėkingo atsako iš kitų žmonių, jų suvokiami kaip nereikalingi, kaip ribojantys laisvę. Nematydamas deramo atsako į savo rūpestį, Hugo siaubingai įsižeidžia! Jo pastangų neįvertino… Jeigu tai kartas nuo karto kartojasi – Hugo gali visiškai liautis rodyti rūpestį ir dėmesį – kuriems galams?! Šeimos motinos Hugo žodžiais: "O aš dabar visiškai negaminu. Tegu valgo, ką nori, man nusibodo dirbti į šiukšlių kibirą! Tegu paprašo – tuomet pagaminsiu". Bandymai paaiškinti, kad rūpesčio jau pernelyg daug, paprastai sukelia Hugo nesusipratimą. Juk viskas buvo iš visos širdies! Ir veikimas iš vedančio bloko emocijų etika + pojūčių sensorika ne tik nevargina, bet ir suteikia Hugo malonumą.

Vienintelis dalykas, kokio atsako reikia Hugo (ir apie ką garsiai jis paprastai nekalba) - tai pojūtis, kad jo pastangos nedingo veltui. O Hugo tai jaučia, jeigu mato, kad jam yra dėkingi.

Išvada: Hugo būtinas emocinis grįžtamasis ryšys, tegu išoriškai tai bus viso labo tik trumpa šypsena, paliečianti lūpų kampučius – emocinis etikas įžvelgs ir visus likusius dalykus.

Kas dėl Robespjero, tai jis priklauso šaltakraujiškiems psichotipams (pagal Gulenko), kuriems bendravimas – tai keitimasis informacija. Pokalbis visuomet turi būti informatyvus ir prasmingas, antraip Robespjeras jaučia nepasitenkinimo jausmą, jis linkęs pabėgti nuo tokio bendravimo, kaip nuo tuščio. Intravertai apskritai gali būti vien, nebendraudami su išoriniu pasauliu, pakankamai ilgai. Ypač tai liečia intuityvius intravertus, kuriems priklauso ir Robespjeras.

Vis dėlto, būdamas savo vidiniame pasaulyje, apmąstydamas įdomias, jo požiūriu, teorijas, rikiuodamas sudėtingų tarpusavio santykių grandinėles, Robespjeras jaučia aštrų poreikį pakelti gyvenimo tonusą, gyvybinės energijos priplūdimo poreikį, kuris leistų jam taip pat įtemptai darbuotis toliau. Ryškios Hugo emocijos sugeba uždegti Robespjerą, pakelti jo nuotaiką, atgaivinti. Savo ruožtu, Robespjeras gali sustruktūrinti "plačiajuostį emocijų srautą" (cituoju Hugo), sudėlioti į lentynėles problemą, kuri Hugo atrodo šiuo momentu neišsprendžiama, išaiškinti, kad nieko baisaus nevyksta, nuraminti ir paguosti. Hugo iš tikrųjų būna sunku savarankiškai susivokti savo kunkuliuojančiuose jausmuose (ESE - konstruktyvistas), todėl kvalifikuotą palaikymą pagal sugestyvinę :wlogic: (BL) ir referentinę :bintuition: (JI) jis priima su dėkingumu, įjungdamas vedantįjį ESE bloką - komforto ir pozityvių emocijų kūrimą sau ir artimiesiems.

Tačiau kaip tik tuo momentu galimas santykių pablogėjimas poroje. Visas pasinėręs į save ir savo idėjas, šaltakraujiškas Robespjeras, kaip ir daugelis kitų logikų, dažnai nesupranta, kad kaip atsako į rūpinimąsi partneris iš jo laukia adekvačios emocinės reakcijos. "Adekvačius ir pakankamus" dėkingumo žodžius, Robespjero požiūriu, jo partneris Hugo suvokia, kaip sausumą ir nedėmesingumą.

O jeigu reikiamos reakcijos nėra, Hugo gali įsižeisti už nedėmesingumą ir gana emocionaliai. Emocionalia forma išsakytų priekaištų Robespjeras nepriima – negatyvas per sugestyvinę funkciją suvokiamas labai skausmingai. Be to, jis laiko save absoliučiai teisiu ir savo elgesio keisti neketina – juk jis "viską padarė teisingai!" Hugo emocijų sraute savo lūkesčių išsakyti kitokia, ramesne ir logiška forma dažniausiai negali. Ir įvyksta trumpas sujungimas – abu laiko save teisiais, be to Hugo "prislegia" Robespjerą emocijomis, o Robespjeras sulenda į savo kriauklę, užsidarydamas nuo viso plačiojo pasaulio…
Iš tikrųjų, kaip mes matom, teisūs abu. Bet kad kartu sugyventų dvi tokios skirtingos asmenybės svarbu adekvačiai reaguoti į partnerių poreikius. Hugo, kaip aistringųjų psichotipų atstovui (pagal Gulenko), būtinai reikia pamatyti emocijas kaip atsaką į savo rūpinimąsi, o Robespjerui reikia mokėti tai duoti. Robespjerui gi būtina girdėti partnerio argumentus jam priimtina forma – t.y. ne taip emocionaliai, ir Hugo svarbu to išmokti.

Kaip ekstravertui ir etikui, Hugo būtinas intensyvesnis bendravimo lygmuo, negu tas, kurį pasirengęs suteikti intravertiškas Robespjeras. Poroje, uždarai pasitenkinančioje vienas su kitu, Hugo gali nuvysti be emocinių įspūdžių antplūdžio, o Robespjeras tuo pat metu pasijus paskandintas savo partnerio emocijų.

Išeitis tokia - Hugo gali savo ekstraversiją nors retkarčiais "išvesti pasivaikščioti" atskirai nuo partnerio, kuriam gyvybiškai būtina vienatvė.

Įdomi tarpusavio sąveika šioje poroje ir pagal rolinių ir ribojančiųjų funkcijų aspektus.
Iš savo pačios patirties ir patirties bendraujant su kitomis dualinėmis poromis pasakysiu: apribojimai pagal rolinės funkcijos aspektą paprastai suvokiami išskirtinai skaudžiai. Rolinė funkcija - normatyvinė, remiasi visuomenėje priimtomis normomis. Jos darbu mes, dažniausiai, pasitikime. Ir jeigu žmogus atsitiktinai arba tyčia nuo jų nukrypsta - dualas, dažniausiai per savo ribojančiąją, jam tai parodo. Priimti šį palaikymą arba eiti į konfliktą – mano požiūriu, savarankiškas kiekvieno pasirinkimas. Tačiau, pagal man žinomų dualinių porų patirtį, pasakysiu, kad dualas, ribodamas, dažniausiai, žino, kaip geriau. Tai suvokiama po kurio laiko, kada apribojimo situacijoje, tu laikas nuo laiko priimi dualo požiūrį, ir matai, kaip tai leidžia išvengti nereikalingų dvasinių, energetinių ir materialių nuostolių.

Konkrečiai poroje Hugo-Robespjeras ribojančiosios dirba taip.
Hugo, kurio entuziazmo gali pavydėti bet kuris IMTipas socione, lengvai įsitraukia į naujus įdomius dalykus. O laiką, būtiną tokiam darbų kiekiui, ne visuomet pavyksta teisingai apskaičiuoti. Robespjeras padeda Hugo išreitinguoti darbus, sudėliodamas juos pagal svarbumo laipsnį, ir optimizuoja laiką, būtiną atlikti tai, kas numatyta.

Robespjeras, savo ruožtu, stengiasi su visais palaikyti nuoširdžius geranoriškus santykius. Entuziastingai bendraudamas su įdomiu pašnekovu, Robespjeras gali išeiti už etinių rėmų (pavyzdžiui, skirti pašnekovui daugiau dėmesio, negu priimta), kuo sukels pavydo sceną iš Hugo pusės (ypač, jeigu tai priešingos lyties pašnekovas. ;) Ir tuomet neišvengiamas aštrus atkirtis pagal ribojančiąją santykių etiką. "Tu elgiesi, kaip …!" ir t.t.

Hugo sensoriškumas ir Robespjero intuityvumas nekelia, mano požiūriu, šioje poroje atskirų sunkumų dualizacijai. Apskritai dichotomija sensorika/intuicija gali sukelti sunkumų bendravime dėl to, kad intuitas nepakankamai konkretus sensoriko požiūriu, gi savo požiūriu intuitas visada pakankamai konkretus! Intravertiškas Robespjeras, orientuotas į savo subjektyvias pažiūras, jeigu ir pasisako, tai tą daro išsamiai ir nuosekliai (bazinė :wlogic: BL), kas Hugo, žinoma, labai patinka!

Gi visumoje, dualizacijos sėkmė šioje poroje, taip pat kaip ir poroje Don Kichotas-Diuma, priklauso ne tiktai nuo abiejų noro būti kartu, bet ir nuo sąmoningo mokėjimo adekvačiai palaikyti partnerį.

Apibendrinant, pagrindiniai dualizacijos uždaviniai, kuriuos mes atskleidėme bendravimo procese su diados Hugo-Robespjeras tipų atstovais, tokie:
• Intravertas logikas puikiai gali "išdėlioti į lentynėles" ekstravertinio etiko emocijas, paaiškinti jam, kad viskas išsprendžiama ir problema "neverta kiaušinio lukšto". Ekstravertas etikas uždega intravertą logiką savo ryškiomis emocijomis, tuo metu etikas mokosi dozuoti savo emocijas, kad neprislėgtų partnerio.
• Robespjeras mokosi reikšti savo jausmus ir mintis ne schematiškai "teisingai", o emocionaliau. Laikui bėgant jis geriau suvokia, kad egzistuoja kitoks požiūris, ir tai, kas iš pradžių atrodo logiška, gali būti ne visada teisinga, ypač, jeigu tai susiję su santykiais tarp žmonių.
• Hugo mokosi neraginti partnerio nuolat emocionaliai bendrauti, kadangi intravertui Robespjerui reikia laikas nuo laiko pabūti vienatvėje.
• Norint išvengti įsižeidimų ir nesusipratimų rūpesčio reiškimo, darbo apimties ir darbo kokybės srityje, Hugo mokosi pasitikrinti su savo partneriu, atsižvelgdamas į jo norus.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 04 Sau 2010, 00:29 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
3 dalis. Dualų pora Hamletas-Maksimas
(с) Irina Beleckaja, Sergej Beleckij, 2007
Publikuota: Tarpasmeninių santykių psichologija ir socionika, 2007, Nr.12

Autoriai dėkoja Golubcovai Olgai, Natalijai (Tyren), o taip pat visiems-visiems-visiems, kas savo komentarais padėjo padaryti straipsnį tokį, koks jis yra dabar, tačiau panoro likti nežinomais :)

Socionikoje, kaip moksle, labai daug pasikartojančių dėsningumų. Pavyzdžiui, visi vienvardžiai santykiai kuriami pagal vienas ir tas pačias taisykles, ir todėl, turėtų būti, tarsi panašūs. Atrodytų: santykius visose porose galima lengvai aprašyti, aprašius visus 16 tarptipinių santykių. Tačiau šitas lengvumas apgaulingas, todėl kad kiekvienoje diadoje yra sava "razina", sava ypatybė, kuri išskiria diadą iš kitų, sava "dualizacijos taisyklė", jei taip galima išsireikšti. Ir bendros taisyklės, be šių specifinių pataisų, veikia tiktai dalinai.

Taip ir diadoje Hamletas-Maksimas. Hamletas - ekstravertas etikas, pagal bendravimo stilių priklauso aistringiems psichotipams (kaip ir 2 d. aprašytas Hugo). O Maksimas - intravertas logikas, šaltakraujiškiems (kaip ir Robespjeras). Tačiau, skirtumai nuo Hugo ir Robespjero dualizacijos ryškūs. Ir visų pirma, dėl to, kad poros priklauso skirtingoms kvadroms ir turi skirtingas kvadrines vertybes. Antrojoje kvadroje galimybių intuiciją vertybėse pakeitė laiko intuicija, o pjūčių sensorika užleido vietą valios sensorikai. Ir netgi tos vertybės, kurios perėjo iš pirmosios kvadros – emocijų etika ir struktūrinė logika – antrojoje kvadroje turi truputį kitokią prasmę.

Pirmojoje kvadroje :bethics: (JE) buvo susijusi su :wsensoric: (BS), ir apie tai trumpai galima pasakyti taip: emocijos komfortui (SEI, Diuma) ir komfortas emocijoms (ESE, Hugo). Antrojoje kvadroje :bethics: (JE) yra susijusi su :wintuition: (BI) ir gaunasi: momentas emocijoms (EIE, Hamletas) ir emocijos momentui (IEI, Jeseninas).

:wlogic: (BL) pirmojoje kvadroje yra susijusi su :bintuition: (JI) ir turi Visatos dėsningumų įvedimo prasmę: dėsniai galimybėms (ILE, Don Kichotas) ir galimybės dėsniams (LII, Robespjeras). Antroje kvadroje :wlogic: (BL) susijusi su :bsensoric: (JS) ir turi lokalių taisyklių pobūdį. Tokiu būdu gaunasi: taisyklės jėgai (SLE, Žukovas) ir jėga taisyklėms (LSI, Maksimas). Panagrinėkime, kaip tai keičia aistringųjų sąveiką su šaltakraujiškais.

Etinis-intuityvus ekstravertas, Hamletas – visą laiką randasi emocijų valdžioje. Emocijos - jo gyvenimo stichija. Neturėdamas emocijų Hamletas pilnai sugeba jas sau sukurti – be to, kaip pozityvias, taip ir negatyvias. Jam patinka būti įvykių centre, pritraukti dėmesį, kartais netgi epatuoti [šokiruoti] publiką. Mes pastebėjome, kad priklausomai nuo asmenybės išsivystymo lygmens, pasitikėjimo savimi ir savo reikalingumo, Hamletai dalijasi į du tipus. Vieni – tai žmonės linkę į artistiškumą, kiti – į tetrališkumą (klasifikacija čia vyksta pagal emocijų išreiškimo būdą). Ir tie, ir kiti linkę netgi nedidelius sunkumus dramatizuoti (Hamletas - negatyvistas). Pačiam susigaudyti savo emocijose jam sunku (konstruktyvizmas). Šioje situacijoje Hamletui, kaip oras, būtinas jo dualo Maksimo palaikymas, kuris visas emocijas sudėlioja į lentynėles, paaiškina, kad nieko baisaus nevyksta, kad greitai situacija pasikeis ir viskas bus gerai.

Ir, nežiūrinti į tai, kad šioje poroje už procesų kaitos laike matymą atsako būtent Hamletas, ramus Maksimo pasitikėjimas tokiose situacijose teigiamai paveikia Hamletą. Gi neturėdamas tokio palaikymo Hamletas gali iki begalybės emocionuoti, pats save įsukdamas. Hamletai gana greitai pavargsta nuo emocijų – ir nuo savų, ir nuo svetimų. Išeiti iš šios būsenos jiems, kaip jau buvo anksčiau rašyta, nelengva, bet įmanoma - atitolstant ir įsigilinant į reikalus galva (pagal Hamleto žodžius).

Maksimui pozityvios Hamleto emocijos būtinos. Ir, jeigu Hamletas paskęsta niūroje dvasios būsenoje, dualas jį neįkyriai pešios, reikalaudamas emocinio palaikymo. Iš vienos merginos pasakojimo apie savo viršininką Maksimą: "Kartais jis prieina prie mano stalo ir pradeda pasakoti anekdotą. Ir paskui sužavėtas žiūri, kaip aš juokiuosi…" Bet kuomet emocijų pernelyg daug, Maksimo sugestyvinė greitai pajunta perkrovą. Jo veiksmų variantai tokioje situacijoje skirtingi. Arba Maksimas atsiriboja, nutraukia bendravimą, arba, įjungia kūrybinę :bsensoric: (JS) ir pradeda spausti, kviesdamas Hamletą prie tvarkos. Jeigu santykiai poroje jau susiklostė, Hamletas tokioje situacijoje sugeba sustoti ir nusiraminti. Apskritai Maksimo "sudėliojimas ir įteisinimas" veikia Hamletą gana teigiamai. Kaip "sudėliojimą ir įteisinimą" aš suprantu Maksimo psichotipo EGO bloko darbą – struktūrinė logika+valios sensorika.

Žinodamas, kur nubrėžtos ribos, Hamletas, dažniausiai, nesiekia jų pažeisti. "Sudėliojimas ir įteisinimas" suteikia jo gyvenimui stabilumo.

Kam gi Maksimas nubrėžia šiuos apribojimus, kam nustato ribas?
Maksimo tipo istorinė paskirtis - išlaikyti užgrobtas teritorijas ir palaikyti ten įstatymus ir tvarką jėgos ir valios pagalba, tai yra :bsensoric: (JS). Ir šeimą Maksimas laiko tokia teritorija. Prisiėmęs atsakomybę už artimą žmogų, jis pradeda juo rūpintis. Kaip rūpestis suvokiami visai apčiuopiami veiksmai. Kadangi :bintuition: (JI) - skaudžioji, Maksimas nemėgsta spontaniškumo ir neapibrėžtumo, todėl JO šeimoje egzistuoja tam tikros taisyklės ir tvarka, kurių būtina laikytis – o tai "staiga kas nors"? Tai ir yra rūpestis - apsaugoti SAVUS nuo netikėtumų ir nemalonumų, kuriuos galbūt žada tie netikėtumai. Pakeisti vienąkart nustatytą tvarką nelengva, bet vis dėlto įmanoma. Ir Hamletui tai puikiai pavyksta. Apskritai Maksimui nebūdinga įsiklausyti į Hamleto prognozes – iki tam tikro laiko. Bet dualizuotas Hamletas būna kantrus… Intuicija suveikė vienąkart, kitąkart. Hamletas neįkyriai Maksimui tą primena sudėtingose situacijose. Kai tokių nenuginčijamų faktų susikaupia gana daug – Maksimas pradeda įsiklausyti į savo dualo prognozes. Tačiau užtenka nors vienąkart suklysti - viskas! Praeis nemažai laiko, kol Maksimas vėl pradės pasitikėti dualo prognozėmis - juk veikimas ne pagal planą, o pagal intuiciją gali pridaryti žalos ir pačiam Maksimui, ir jo artimiesiems! Šiukštu, kad to neatsitiktų! Judėsime pirmyn nedideliais šuoliukais, kruopščiai pasverdami kiekvieną taktinį sprendimą ir neplanuodami tolimai perspektyvai.

Dualizacijos pradžia šioje poroje labai nepaprasta. Viskas prasideda jau pažinties momentu. Hamletui, kaip ekstravertui, o taip pat ir etikui, lengva pirmam parodyti iniciatyvą. Gi Maksimas neretai nepatikliai žiūri į linksmą, kibirkščiuojantį, kartais paikiojantį partnerį. Maksimo galvoje, dažniausiai, jau susiklosto planas - kaip PRIVALO vykti pažintis. Tačiau partneris apie tai, žinoma, kol kas nežino. Ir štai, jeigu kas nors nuo pat pradžių pradėjo vykti ne pagal scenarijų – pažintis gali ir neįvykti. Šiuo atžvilgiu puikiai padeda internetas. Iki pirmojo susitikimo momento šalys turi galimybę "susitarti krante" (cituoju Maksimą), aiškiai apibrėždamos lūkesčius. Tačiau ilgai bendrauti tiktai internetu partneriai negali. Ir Maksimas, ir Hamletas pasistengia susitikti jau po kelių virtualių seansų (abu priklauso ryžtingai kvadrai).

Maksimas - logikas, ir kurti santykius jam nelengva. Kaip ir bet koks dalykas, santykių kūrimas ir jų vystymas iš anksto aiškiai planuojamas. Kas, kaip, kada. Ir netgi – su kuo. Dažniausiai, kriterijų sąraše nepaskutinė vieta skiriama partnerio išsilavinimui ir socialiniam statusui (aristokratija). Tai gali pasirodyti keista iš šalies, bet vis dėlto nedualizuotam Maksimui panašus apdairumas – praktiškai vienintelis būdas nuolat besikeičiančiose gyvenimo sąlygose išvengti nuolatinio streso. Toks metodas turi daug teigiamų pusių. Ir vienas iš svarbiausių, mano požiūriu, šio metodo pliusų tas, kad Maksimų šeimose ypatingi retai atsiranda "atsitiktiniai" nelaukti vaikai.

Egzistuoja dar vienas dualizacijos keblumas šioje poroje.
Tai susiję su lyčių skirtumais. Jeigu vyras Maksimas, o moteris Hamletas - tai, dažniausiai, santykiai vystosi pagal tą scenarijų, kurį aprašėme aukščiau. Gi, jeigu vyras Hamletas, o moteris Maksimas, tai čia galimi visuomenėje priimtų stereotipų apie rolių pasiskirstymą poroje susidūrimai. Maksimo psichotipo moteris, taip pat kaip ir vyras, linkusi viską planuoti ir jeigu kas nors jos supratimu vystosi "neteisingai", sugeba pasiekti savo ir reikalauti iš partnerio "deramo" (jos požiūriu) elgesio. Be to, Maksimas dar racionalas – visada žino, "kaip reikia", o ir deklatimas - nurodo, kaip vinį įkalti (deklatimai, dažniausiai, pasisako labai kategoriškai, nors tuo metu, žinoma, nenori nieko įžeisti). O vyrui toks partnerės elgesys nelabai priimtinas – juk pagal visuomenės normas "svarbiausias" poroje turi būti vyras. Ir nors intuitams – ne vien šioje poroje – iš principo sunkiau negu sensorikams nuolat nešti ant savo kupros atsakomybės naštą (žr. straipsnį Agresoriai-viktimai), mažai kas iš intuitų-vyrų iš tikrųjų sugeba suvokti, kiek moteris-sensorikė sugeba palengvinti jiems tą naštą. Partneriai, susipažinę su socionika ir mokantys taikyti ją gyvenime (ne samprotauti abstrakčiai, o būtent matyti skirtumus ir į juos atsižvelgti) ras būdą, kaip sušvelninti šiuos prieštaravimus. Moteris-Maksimas su pagarba žiūrės į partnerio emocionalumą ir jautrumą, palaikys jo autoritetą ir sudėlios jo emocijas, nenubrėždama griežtų apribojimų. Vyras-Hamletas įsiklausys į partnerės nuomonę taktiniais klausimais ir mokysis pamatyti atskirame apribojime ne spaudimą, ne teisių atėmimą ir ne abejojimą jo vyriškumu, o sustruktūravimą, pagalbą ir rūpestį, tą, kuo šie apribojimai iš esmės ir yra Maksimui.

Standartiniai dualizacijos uždaviniai poroje Hamletas-Maksimas susiję su ekstraversija/intraversija, sensorika/intuicija ir logika/etika.

Ekstraversiją /intraversiją ir logiką/etiką šioje poroje nagrinėjame taip pat, kaip ir diadoje Hugo-Robespjeras. Ir rekomendacijos čia tokios pat:
• Intravertas logikas puikiai gali "sudėlioti į lentynėles" ekstraverto etiko emocijas, paaiškinti jam, kad viskas išsprendžiama ir problema "neverta kiaušinio lukšto". Ekstravertas etikas uždega intravertą logiką savo ryškiomis emocijomis, kartu etikas mokosi dozuoti savo emocijas, norėdamas išvengti partnerio perkrovimo.
• Maksimas mokosi išreikšti savo jausmus ir mintis ne schematiškai "teisingai", o labiau emocionaliai. Laikui bėgant jis geriau suvokia, kad egzistuoja kitoks požiūris, ir tai, kas iš pradžių atrodo logiška, ne visada gali būti teisinga, ypač, jeigu tai susiję su santykiais tarp žmonių.
• Hamletas mokosi neraginti partnerio nuolat emocionaliai bendrauti, kadangi intravertui Maksimui reikia laikas nuo laiko pabūti vienatvėje.

Viena iš pagrindinių dualizacijos problemų šioje poroje, mano požiūriu, yra tam tikro pasitikėjimo lygmens formavimas kaip iš vienos, taip ir iš kitos pusės. Ekstravertas intuitas – laisvas paukštelis, jo praktiškai neįmanoma "uždaryti narvelyje". Išimtį sudaro atvejai, kuomet Hamletas supranta apribojimo protingumą, suvokia, kad šis koridorius – siauras arba platus – sukurtas jo paties labui, kad šie apribojimai iš esmės padeda spręsti gyvenimo uždavinius, kaip, pavyzdžiui, įsišėlusių emocijų atveju, apie kurį rašiau aukščiau. Todėl dualizacijos procese Maksimas mokosi pasitikėti savo partneriu ir pernelyg neriboti jo laisvės.

Mes pastebėjome ir tokį įdomų faktą: pasirodo, Hamletas taip pat turi mokytis pasitikėti Maksimu. Tai gali pasirodyti keista, juk stabilesnį už Maksimą IMTipą, vargu ar rastume. Vis dėlto Hamletai neretai kreipdavosi į mus su kausimu, kiek Maksimai linkę į šeimyninę neištikimybę (klausimas buvo užduodamas ne dėl įtarinėjimo, bet pagal karštus pėdsakus). Gaunasi iš vienos pusės Maksimui būdinga – siekti stabilumo, pastovumo, tame tarpe ir santykiuose, iš kitos pusės – ir tokių pavyzdžių mūsų praktikoje nemažai - eiti "į šoną". Kame čia reikalas? Juk iš tikrųjų tokios situacijos atsitinka, tiesa, ne visiems tipo atstovams tai būdinga. Čia veikia neadekvati skaudžioji :bintuition: (JI), pasireiškia "praleistų galimybių sindromas" (pavadinimą sugalvojome mes). Netgi, jeigu žmogus laimingas tuo, ką jis turi ir patenkintas esamais santykiais, sielos gilumoje jį vis tiek graužia ma-а-а-а-žas kirminukas - tikriausiai jis kažką praleidžia. Kad reikia gyvenime išbandyti kaip galima daugiau (beje, tas "daugiau" intravertui iš tikrųjų pasirodo ne tiek jau daug), tame skaičiuje ir santykių įvairovės srityje.
Ir išmokti adekvačiai matyti arba ne praleistas galimybes – praktiškai neįmanoma, kol sensorikas pats nepabandys - nepatikės. Gi Hamletai (ribojančioji :wethics: BE) visada piktinasi panašiu netgi hipotetiniu įvykių vystymusi – mes norime būti tikri dėl santykių, o čia šitokie dalykai!…
Šioje situacijoje gerai gali padėti socionika kartu su psichologija. Intuityvūs Hamletai gali išmokti numatyti augančią įtampą pagal "praleistų galimybių sindromą" ir, pavyzdžiui, kartu su partneriu išgyventi šias situacijas žaidybine forma neįtraukiant "trečiųjų asmenų". Ir artistiškiems Hamletams ir artistiškumą vertinantiems Maksimams tokia išeitis dažnai atrodo priimtina ir patraukli. Panaši kūryba kiekvienoje poroje individuali, todėl "kada ir kaip" tiksliai pasakyti negalima - pabandę, jūs patys surasite optimalią formą.

Rekomendacijas, susijusias su sensorika ir logika, galima pasiūlyti tokias:
• Maksimas padeda Hamletui sustruktūrinti jo gyvenimą, tuo pat metu neribodamas jo laisvo skrydžio. Hamletas mokosi pasitikėti Maksimu situacijose, kada šis nukreipia laisvą skrydį (nubrėžia koridorių galimybių lauke), kaip mažiausiai nuostolingu (emocine prasme) gyvenimo būdu;
• Partneriai santykiuose mokosi tarpusavio pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 04 Sau 2010, 00:56 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
4 dalis. Dualų pora Žukovas-Jeseninas
(с) Irina Beleckaja, Sergej Beleckij, 2007
Publikuota: Tarpasmeninių santykių psichologija ir socionika, 2008, Nr.1

Autoriai dėkoja Dolovai Jelenai, Lavriščevui Jevgenijui, Silk2, Winny, Appele, o taip pat visiems-visiems-visiems, kas savo komentarais padėjo padaryti straipsnį tokį, koks jis yra dabar, tačiau panoro likti nežinomais :)

Santykius diadoje Žukovas–Jeseninas (taip pat kaip ir kitose dualų diadose) daug kuo lemia tai, kaip dualai realizavosi kaip asmenybės ir priima save tokiais, kokie jie yra. Taip pat svarbu ir tai, kad nežiūrint į pasitenkinimą savimi, subrendę, save realizavę žmonės dažniausiai supranta, kad kai kuriuose klausimuose jie gaudosi nelabai gerai ir todėl yra pasirengę priimti pagalbą iš kito žmogaus – dualo, pasižyminčio papildančiomis savybėmis.

Žukovo – sensorinio-loginio ekstraverto, bazinė funkcija – valios sensorika – :bsensoric: (JS). Šio tipo žmonės, dažniausiai, aiškiai žino, ko nori, ir žino, kaip tą gauti. Kartu jie suvokia, ką būtina įtraukti, kad realizuotų savo projektus. Žukovo troškimo jėga didelė ir jis gali valdyti bei įtakoti įvairius žmones, tame tarpe ir iš jo artimiausios aplinkos. Žukovas tiesiog pritraukia reikiamus žmones ir įjungia juos į jam reikalingus projektus.

Žukovo dualas – Jeseninas (IEI), – suprantama, taip pat turi troškimus, poreikius, savo lūkesčius, savo mintis. Bet Jesenino valios sensorika – :bsensoric: (JS) – silpna, sugestyvinė funkcija. Pats jis dažnai nesuvokia, ko jis nori ir ar apskritai nori. Ir todėl pradėti veikti tokioje neapibrėžtoje situacijoje Jeseninui gana sunku. Šioje diadoje neretai gaunasi taip, kad Žukovas «nori» už abu. Ir čia labai svarbūs pagalba ir palaikymas iš Žukovo pusės, kuris sugeba padėti Jeseninui suformuluoti troškimus, o taip pat padėti priimti sprendimą ir pasiekti šituos tikslus, tame tarpe, ir suduodant Jeseninui «stebuklingą spyrį».

Už tokią pagalbą ir palaikymą Jeseninas visada bus labai dėkingas. Pagal vienos merginos IEI žodžius: «Jeigu kažkas padeda man priimti sprendimą, tokiam žmogui aš galiu viską padaryti!».

Žukovas žino, ko jis nori, mato galimybes savo projektų realizacijai, moka pritraukti reikiamus žmones ir padaryti taip, kad jie darytų tai, ko reikia jam. Tačiau parinkti momentą užmojų realizavimui jam labai nelengva (laiko intuicija - :wintuition: (BI) - sugestyvinė, vienmatė funkcija). Jeseninui parinkti momentą troškimų realizavimui nesudaro didelio vargo. Jeseninas kaip taktikas nelinkęs užbėgti į priekį, iš anksto parenkant laiką savo ir partnerio projektų realizavimui. Tačiau jis tiksliai žino, kada šis laikas ateina, jam atsiranda nuojauta – atėjo momentas arba atvirkščiai – «ne dabar». Jeseninas, dažniausiai, sunkiai gali paaiškinti savo nuojautas, jis paprasčiausiai žino ir viskas. Jau paskui, prabėgus laikui, gali tapti suprantama, ką jis nujautė, kas ir kodėl jį neramino. Jesenino bazinė funkcija – laiko intuicija :wintuition: (BI) – iracionali ir intravertinė. Jos darbas didžia dalimi sunkiai suvokiamas (protu, kaip racionalaus mąstymo ir vertinimo instrumentu), ir todėl – sunkiai verbalizuojamas. Jos darbo rezultatų praktiškai neįmanoma išmatuoti ir parodyti, todėl bazinės laiko intuicijos :wintuition: (BI) atstovai dažnai ir nesuvokia, kad apskritai ją turi. Kartu bazinės funkcijos matiškumas (pagal А.V. Bukalovą) – 4, o mūsų sąmonė (kaip Pasaulio atspindėjimo instrumentas) turi matiškumą 3 [2]. Tačiau jeigu jau PROTU kai kurie :wintuition: (BI) darbo ryšiai ir dėsningumai nustatyti, ir bazinės :wintuition: (BI) atstovas SUVOKIA, kad pats turi tokį nuostabų neįprastą instrumentą, su kuriuo galima susiderinti ir per jį gauti informaciją, tai žmogaus galimybės parenkant laiko momentą žymiai išsiplečia. Jis gali sąmoningai įeiti į laiko erdvę, sąmoningai iš jos išeiti, judėti joje pirmyn ir atgal. Tai, žinoma, labai džiugina jo dualą Žukovą, kuriam žinios apie savalaikiškumą – praktiškai nepasiekiamos.

Žukovo troškimų ir aplinkinių įtraukimo į jų realizavimą išvirkščioji pusė – tai totali atsakomybė, kurią jis prisiima už visus žmones, įeinančius į jo aplinką. Žukovas laiko žmogų savu, jeigu šis tapo jo komandos nariu, tuomet nesvarbu, kokio pobūdžio santykiai jį sieja su partneriu – asmeniniai arba žmogus paprasčiausiai dirba Žukovo vadovaujamas. Asmeniniai santykiai gali būti taip pat gana įvairūs. Žukovas gali būti tėvas, gali būt vaikas – nesvarbu, jeigu jis laiko žmones «savais», jis prisiima už juos atsakomybę. Žukovo Ekstravertinės bazinės funkcijos – :bsensoric: (JS) – ypatybė tokia, kad, pradedant nuo «mažų nagučių», šio tipo žmonės didesniu ar mažesniu mastu siekia išplėsti savo įtakos arealą, kas veda prie žmonių, už kuriuos Žukovas prisiėmė atsakomybę, skaičiaus didėjimo. Žinoma, jeigu kalbama apie vaiką, tai daugiausia bazinė valios sensorika bus išreikšta tiktai kaip «noriu – duok». Tapdamas vis labiau subrendusiu Žukovas išmoksta reguliuoti savo troškimus ir «noriu - duok» keičiasi į «noriu – pasieksiu», ir priklausomai nuo aplinkos «pasieksiu» tampa tuo ar kitu laipsniu socialiai adaptuotas. Tačiau, mums teko girdėti ir iš mažamečių SLE tipo vaikų apie atsakomybę, kurią jie pasirengę nešti už savo tėvus: «Tėveliai, kuomet jūs pasensite, aš jumis rūpinsiuos».

Kita atsakomybės už savo aplinką pusė – tai kontrolė. «Aš pilnai atsakau už viską, aš viską pilnai kontroliuoju». Informacinio metabolizmo ypatybes mes retai suvokiame pilnu mastu, jeigu apskritai suvokiame. Todėl dažnai Žukovui nemalonu girdėti apie tai, kad jis kažką ar kažkuriuos kontroliuoja. Be to, žodis «kontrolė» visuomenėje turi aiškiai išreikštą neigiamą atspalvį ir pagal asociaciją – kontroliuoti gali tiktai «riboto proto ir blogas» žmogus. Vargu ar kam nors patiktų tokia etiketė, tuo labiau ji nepatinka Žukovui, kuriam svarbu būti ne tik dalykiniu lyderiu, kurio klausoma, bet ir mokėti aplinkui sukurti tinkamą emocinę atmosferą (saviems). Kontrolė, prasme duoti nurodymus ir reikalauti juos vykdyti, pritinka greičiau darbe, bet ne santykiuose. Tuo labiau, jeigu SLE IMTipo atstovė - moteris. SLE kontrolė - silpnos laiko intuicijos – :wintuition: (BI) - pasekmė. Jeigu Žukovas nekontroliuoja situacijos, jis negali būti tikras dėl to, kad įvykiai vystysis taip, kaip jam reikia. Diada Žukovas–Jeseninas iracionali, todėl vyksta greitas prisitaikymas prie situacijos, lankstus reagavimas į pasikeitusias sąlygas, keičiasi poveikio metodai (skirtingai, pavyzdžiui, nuo diados Hamletas–Maksimas, kur racionaliam taktikui Maksimui gana sunku greitai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų). Gi asmeniniuose santykiuose «kontrolė» transformuojasi, greičiau, į troškimą viską žinoti, kad esant būtinybei galima būtų padėti. Kadangi Jeseninas intravertas, apie savo jausmus ir problemas (tuo labiau savo silpnųjų funkcijų :blogic: (JL) ir :bsensoric: (JS) srityje) jis gali ir nutylėti... Žukovas, prisiėmęs atsakomybę už partnerį, arba sprendžia pats, kaip ir kokią pagalbą suteikti, arba renkasi žvalgo rolę, aplinkiniais keliais (pavyzdžiui, netiesioginiais klausimais) aiškintis, kas jo dualą iš tikrųjų neramina, ir jau tuomet ieškoti sprendimo kelių. Žukovas, kaip ir bet koks žmogus, labai nusimena, jeigu jo pagalba atstumiama.

Jeseninas dėkingas Žukovui už palaikymą, jis mėgsta, kuomet kažkas prisiima atsakomybę už bendrą reikalą ir padeda priimti sprendimą. Kartu nereikia galvoti, kad Žukovas visada viską sprendžia, o Jeseninas greta jo – absoliučiai bevalis ir be žodžių – visiškai paklūsta ir stengiasi neturėti savo nuomonės. Bet kurio žmogaus spaudimui ir agresijai Jeseninas visuomet priešinasi (kaip, beje, ir bet kurio kito psichotipo atstovas). Išoriškai tai gali pasireikšti nepastebimai. Jeigu situacija įkaista, t.y. Jeseninas nori vieno, o jo partneris – kito, Jeseninas gali stoti į savo gynybą (dažniausiai, jis ginasi emocijų pliūpsniu). Jeigu tai nepadeda, IEI kaip iracionalas greitai persitvarko, bet neįsitraukia į užsispyrusio prieštaravimo situaciją, o pasineria į save. Savo nesikeičiančią vidinę esmę Jeseninas brangina daug labiau, negu formą (tai intraversijos išdava). Todėl išorinis «išlinkis» pagal aplinkybes (pavyzdžiui, pagal agresyvų partnerio spaudimą) leidžia išsaugoti nekintamą gilų vidinį pasaulį ir emocinių pergyvenimų įvairovę. Žukovas negali «pertvarkyti» Jesenino «pagal save», netgi jei jis pradėtų to siekti. Jeseninas išslys ir slėpsis «neliečiamoje šventovėje» - į savo vidinį pasaulį. Šis mokėjimas išlikti laisvam ir nepriklausomam bet kokiose aplinkybėse Jesenino prigimtyje dažnai žavi Žukovą jau pirmame dualizacijos etape. Savo ruožtu Žukovas taip pat niekam neleidžia kėsintis į savo laisvę. Pavyzdžiui: vaikai žaidžia karą. Sugautus belaisvius suriša. Prie kėdės pririštas SLE tuoj pat pradeda kovoti su virvėmis ir, žinoma, atsiriša (skirtingai nuo savo brolio ILI, kuriam būti surištam - normalu). Tiksliai taip pat Žukovas bet kuriame amžiuje kovoja su bet kokiu jo laisvės apribojimu.

Jesenino troškimas išlikti laisvu Žukovui yra suprantamas ir artimas, o tai, kad Jeseninas tiesiog nesugaunamas, ir jam pavyksta sudėtingose sąlygose, išvengiant atviro pasipriešinimo, tiesiog išslysti pro pirštus, kaip vanduo, Žukovą nuolatos žavi.

Jeseninas, kaip intravertinis intuitas, įeina į mažąją grupę, kurios veikimo stimulas – savivertė [3]. T.y. to, kas neįeina į jo asmeninių interesų sferą arba jam bjauru, Jeseninas ras būdą nedaryti. Savo individualumą, vidinę erdvę ir savo pasaulio pojūtį Jeseninas atkakliai saugos ir nieko ten neįsileis.

Jesenino vidinis pasaulis turtingas ir įvairus. Čia, Žemėje, realybėje, IEI, greičiau, svečias. Pagal savo vadovaujantį bloką :wintuition: + :bethics: (BI+JE) jis prioritetą teikia skrajojimui savo vidinėje erdvėje, mėgaujantis įvairiais savo emocinių pergyvenimų atspalviais.
Tarp kitko, «svečiavimosi» laikas, kuomet Jeseninas randasi «čia ir dabar» tiesiogiai priklauso nuo tarpusavio sąveikos su artimiausia aplinka komfortiškumo laipsnio. Jeigu artimas žmogus perlenkia lazdą su «troškimu viską žinoti» ir padėti, Jeseninas turi dvi išeitis: išeiti atgal į savo vidinį pasaulį arba pradėti reikšti emocijas. Išreikšti emocijas Jeseninas moka ir mėgsta, todėl gali artimam žmogui surengti emocinį šturmą. Emocijos Jeseninui – darbinis kūrybinis instrumentas, jo pagalba Jeseninui lengva iš Žukovo laimėti praktiškai ko nori (jeigu jis, Jeseninas, to nori). Mes stebėjome situaciją vaikų darželyje: mažasis Žukovas ir maža mergaitė - Jeseninė. Mergaitė rėkia, verkia, nesuprantama, ko ji nori. Žukovas pasimetęs žiūri į ją, vaikšto ratais ir paskui sako: «Na, nusiramink, prašau tavęs! Aš viską padarysiu, tiktai tu nerėk!». Mažylė, patenkinta, nusiramina.

Komfortiškose situacijose emocijos tarnauja IEI kuriant pozityvų emocinį foną ir gerą nuotaiką. Kada Jeseninas neapkrautas buities rūpesčiais ir egzistavimo priemonių aprūpinimu (logika ir sensorika – silpnos funkcijos) - tai žavus, pozityviai nusiteikęs ir geranoriškas pašnekovas. Kaip rašė Aušra Augustinavičiūtė: «...JESENINAI savimi išvalo erdvę... Kur daug JESENINŲ, ten lengva kvėpuoti».

Savo vidinį pasaulį Jeseninas rūpestingai saugo nuo pašalinio įsikišimo, šis pasaulis – ir slėptuvė, ir gyvenimo prasmė. Būtent ten Jeseninas kuria savo nuostabias emocijas. Žukovas – ekstravertas, orientuotas į išorinį pasaulį ir jo turinį (sensorika), Jeseninas – intravertas, orientuotas į savo vidinį pasaulį ir jo turinį (intuicija). Todėl neretos situacijos, kada žmonės tuo pat metu randasi ir kartu, ir atskirai. Išoriškai Jeseninas greta, bendrauja, bet viduje jis gali būti smarkiai atsiribojęs, tolimas, kartais, netgi izoliavęsis nuo partnerio. Tikrasis Jesenino gyvenimas gali būti paslėptas nuo Žukovo, jeigu Jeseninas šiuo žmogumi nepakankamai pasitiki arba jaučia, kad juo pačiu nepakankamai domimasi.

Žukovas, kaip logikas santykiuose gaudosi nelabai gerai (santykių etika - :wethics: (BE) – skaudžioji funkcija). Todėl «Žukovas apskritai» gali ir nepajausti, kad «šitas Jeseninas» nuo jo gana nutolęs. Ir tik kuomet «šitas Žukovas» išmėgina jausmus «šitam Jeseninui», rūpinasi juo ir randa reikiamą palaikymo ir pagalbos balansą, atsižvelgia į jo jausmus, Jeseninas atveria Žukovui savo vidinį pasaulį, savo pergyvenimus. SLE gyvena konkrečių formų, jėgų ir taisyklių pasaulyje, kurias pats ir nustato. Ir efemerinės materijos jausmų ir pergyvenimų (tame skaičiuje, ir savųjų) pavidalu jam kartais nelabai suprantamos, o todėl – nuostabios ir keistos. Žukovas jaučia, kad partneris turi kažką nesugaunamo, nesuprantamo – dvasinį subtilumą, pažeidžiamumą, emocionalumą. Ir prisiliesti prie to jam, Žukovui, labai norisi.

Jeigu Žukovui būdinga nelabai subtili dvasinė sandara, t.y. jis nelinkęs įsiklausyti ir atsižvelgti į partnerio emocinius pergyvenimus, greičiausiai šie pergyvenimai taip ir pasiliks žmogaus, kuris yra greta jo, viduje. Žukovas manys, kad tai užgaida. Pats Žukovas stengiasi giliai nepasinerti į emocinius pergyvenimus (SLE – konstruktyvistas) ir mano, kad partneris išsigalvoja tai, ko nėra. Žukovui emocijų etika - :bethics: (JE)- normatyvinė, pasijuokti-paverkti – tai normalu, o štai išgyventi kažkokias emocines būsenas, o dargi viduje :wethics: (BE) – ne, taip nebūna. Jeigu Jeseninui pavyksta sutrumpinti emocinę distanciją santykiuose, paskatinti partnerį įsiklausyti į savo pergyvenimus, Jeseninas «išeina į paviršių», o Žukovui atsiranda galimybė praturtinti savo vidinį pasaulį. Iš sensorinių džiaugsmų srities, tokių kaip įtakos sferos išplėtimas, jėgos opozicija, konkrečių tikslų siekimas materialiame pasaulyje Žukovas galės pažvelgti į savo pergyvenimų pasaulį. Т.y. iš pradžių jis pažvelgs į Jesenino pergyvenimų pasaulį, patikės tuo, kad šis pasaulis – egzistuoja ir pamažu suvoks – kad ir jis pats turi tokį pasaulį. Visa, kas pasakyta, daugiausia susiję su vyrais. Žukovai-moterys, dažniausiai, labiau linkę atkreipti dėmesį į savo vidinį pasaulį ir partnerio vidinį pasaulį, nors ir joms jis atrodo keistas, paslaptingas, patrauklus, o kartais – visai neegzistuojantis.

Priklausomai nuo aplinkos, įtakojusios asmenybės formavimąsi, Žukovas gali manyti, kad emocijų pasireiškimas nepadeda jam būti stipriu. Tačiau siekiant harmonijos su pačiu savimi ir su išoriniu pasauliu pavojinga kažką nusviesti nuo svarstyklių – tame tarpe ir pergyvenimus – savus ir kitų žmonių. Būtent tam Jeseninas ir reikalingas Žukovui. Greta Jesenino Žukovas tampa harmoningesnis. Žukovas paprastai nepasitiki aplinka, dažnai – nuo vaikystės (skaudžioji santykių etika - :wethics: BE). Jam sunku susigaudyti, ar yra mylimas ar ne. Netgi jei sako, kad myli, ar neapgaudinėja?! Galų gale, (ypač po keleto nesėkmingai susiklosčiusių santykių) Žukovui rodosi, kad paprasčiau visiškai uždaryti santykių ir emocinių pergyvenimų temą.
Kompromisinės svajonės funkcija Žukovui :wethics: + :wintuition: (BE+BI) – buvimas pačiu žmogiškiausiu ir pačiu įžvalgiausiu. Praktikoje tai reiškia, kad Žukovas siekia, kad laikui bėgant santykiai būtų geri, kad taip būtų - amžinai. Įsitikinimo tuo, kad taip ir bus, Žukovas neturi. Todėl neretai šio tipo žmonės neigia ir santykių sukūrimo, ir jų būtinumo galimybę. Merginos SLE žodžiais: «Aš neturiu problemų santykiuose, tai jie turi problemų!».

Paaiškinti Žukovas gali viską, ką nori. Ir jeigu santykiai nesiklosto, beje dažniausiai – būtent dėl Žukovo elgesio ypatumų, kadangi jam sunku arba jis nenori atsižvelgti į kitų žmonių jausmus, tai kūrybinė struktūrinė logika - :wlogic: (BL) visada gali paaiškinti, kodėl jis buvo teisus, ir kodėl buvo neteisūs «JIE». Kaltės jausmą dėl nesusiklosčiusių santykių Žukovas slepia giliai savyje, atsakomybę-kaltę suversdamas partneriui. Jesenino struktūrinė logika - :wlogic: (BL) – referentinė funkcija, besiremianti normomis (matiškumas -2). Dažniausiai, jis ir pats pakankamai gerai gaudosi, kas teisus, o kas kaltas. Kitas klausimas – ar reikia iracionaliam etikui tame susigaudyti?! Kada Žukovas pradeda manipuliuoti taisyklėmis, Jeseninui šita situacija nekomfortiška, bet «būti logiškesnis» už Žukovą jis negali. Jeigu distancija santykiuose gana artima, Jeseninas išsakys Žukovui, kad jis neteisus.

Žukovas turi pakankamai energijos, tam, kad savo įtakai pajungtų praktiškai bet kurį žmogų, pagal principą – mėgsti, nemėgsti, o darysi. Tačiau vienas iš bazinių bet kurio žmogaus poreikių – tai meilės poreikis (pagal А. Maslow) [1], ir žmonės, kuriems būdingas SLE IMTipas, žinoma, ne išimtis. Ir jeigu šitą poreikį jie suvokia, vadinasi, jie pasirengę priimti dualą, juk tiktai bendraudamas su Jeseninu, Žukovas gali įgauti pasitikėjimą rytdiena (tame tarpe ir santykiuose).

Įdomiai šioje diadoje sprendžiami klausimai pagal dalykinę logiką - :blogic: (JL). Jesenino kompromisinės svajonės funkcija – dalykinė logika+valios senosrika :blogic: + :bsensoric: (JL+JS). «Aš pats dalykiškiausias ir pats stipriausias!». Gi iš tikrųjų Jeseninas svajoja, kad ateitų kažkas, kuris iškeltų tikslą (pažymėjęs jį kaip svarbų) ir padėtų pradėti veikti, pastūmėdamas judėti link šito tikslo. O dar geriau, jeigu partneriai paprašytų padaryti ką nors JO labui. Žukovas, dažniausiai, nelinkęs formuluoti savo norų prašymų pavidalu. Jam tai paprasčiausiai nešauna į galvą. Jo prašymai paprastai skamba gana kategoriškai – kaip įsakymai (deklatimiškumas+ bazinė valios sensorika – :bsensoric: JS). Gi Jeseninas – etikas, o etikai mėgsta, kad žmogus išreikštų savo santykį su jais, šiuo atveju – prašytų pagalbos asmeniškai JO. Įsakymo-nurodymo forma Jeseninas prašymų nesuvokia, ir laimingas tas Žukovas, kuris moka prašyti taip, kad Jeseninas suvoktų žodžius būtent kaip prašymą. «Ką? Reikia mano pagalbos? Aš juk… Aš juk… Kalnus nuversiu!»

Tokiu būdu, asmeninio augimo uždavinys Žukovui: išmokti atsižvelgti į kitų žmonių jausmus ir formuluoti savo norus aplinkiniams priimtinu būdu. Tame reikale jam padeda jo dualas Jeseninas – etikas-emotyvistas, kuris puikai jaučia kitų žmonių nuotaikas. Stebėdamas, kaip Jeseninas bendrauja, kaip puikiai moka išelektrinti atmosferą, pritraukti prie savęs žmonių simpatijas, Žukovas mokosi būti minkštesnis. Ir tuomet prieš Žukovą atsiveria iš tikrųjų visos durys – jis kaip anksčiau naudoja valios sensoriką - :bsensoric: (JS), kaip įtakos instrumentą, bet jos poveikis sušvelnėja «etiškumu», kurį pritaikyti Žukovas išmoksta iš Jesenino. Žukovo valios spaudimas kaip anksčiau yra kartu su juo, taip kaip pistoletas, kuris guli dėkle, ir visiems aišku – kad jis ten yra ir nebūtina jį kas 5 minutės išsitraukti.

Kaip mes jau rašėme, Žukovui sunku orientuotis laike. Kartu pats jis apie save mano, kad jo sukaupta laiko valdymo patirtis – pati efektyviausia. Realiai įvertinti laiko resursus Žukovas negali ir todėl dažnai mano, kad laiko visada turi pakankamai. Tai kitiems laikas ribotas, ir Žukovas jiems tą prikiša. Ir jeigu netikėtai jis atsiduria situacijoje, kuomet laiko paprasčiausiai nelieka, jis jau baigėsi, Žukovas patiria didžiulį nusivylimą.

Dažnai destruktyvų Žukovo elgesį santykiuose lemia dar ir tai, kad jis iki galo nesupranta, prie kokių pasekmių tai prives ateityje, jis ne visada jaučia, kaip kokie nors veiksmai dabar gali įtakoti santykius ateityje. Ir jeigu darbinius santykius galima reguliuoti, remiantis logika, tai asmeniniuose santykiuose Žukovas gali stebėtis, kodėl emocinė atmosfera aplinkui staiga pasikeitė (kartu, jam sunku suprasti, kad tai įvyko dėl to, kad jis kažką «prirėmė» arba netgi «paprasčiausiai pakalbėjo»). Jeseninas reikiamu momentu gali išelektrinti situaciją ir pasufleruoti Žukovui teisingą ėjimą, kuris padarytų jį dar stipresniu.
Iš Jesenino Žukovas perima pagarbą laikui, mokosi į jį atsižvelgti. Laikui bėgant Žukovas įgyja savo laiko valdymo įgūdžių ir mokosi optimizuoti laiko resursus. Žukovas lengvai iškelia tikslus ir mato galimybes jiems pasiekti. Jeigu vėliau tenka koreguoti kelią, kuriuo Žukovas eina prie savo tikslo – jis gana lengvai, kaip iracionalas, keičia tą kelią. Jesenino dalyvavimas šiame procese paprastai leidžia Žukovui sutaupyti aibę jėgų ir laiko.

Mes ne kartą sutikome Žukovus, kurie laikė save etikais, manydami, kad yra nelogiški, «logiškumą» suprasdami, kaip matymą ryšio tarp įvykių ir/arba erdvės ir nuoseklumą taisyklėse, veikimą pagal planą. Suprantama, iš tikrųjų Žukovas logiškas ir didžiuojasi tuo, kad gali visada viską paaiškinti. Panašus paklydimas atsiranda dėl to, kad visko ryšys su viskuo – laiko intuicijos – :wintuition: (BI) aspektas, nors dažniausiai jis traktuojamas, kaip struktūrinės logikos – :wlogic: (BL) aspektas. Ir iš tikrųjų, šitas laiko intuicijos - :wintuition: (BI) - aspektas Žukovui nėra pats stipriausias. Kartu Žukovo struktūrinė logika - :wlogic: (BL) – kūrybinė funkcija, linkusi taisykles pritaikyti prie situacijos. Iš šalies (arba greta su racionaliu sensoriniu logiku) tai gali atrodyti kaip nenuoseklumas ir nelogiškumas. O aspekto atstovo – Žukovo – požiūriu viskas absoliučiai dėsninga. Konkrečios situacijos kontekste.

Jesenino asmenybės augimo uždavinys – išmokti priimti sprendimus, liautis bijoti savo paties troškimų ir jų pasireiškimo. Greta Žukovo Jeseninui išauga sparnai, jis jaučiasi globojamas, ir šioje situacijoje jam žymiai lengviau ginti savo požiūrį, netgi kuomet dualo nėra šalia. Jeseninui būnant «globotinio» situacijoje kartais nutinka emociniai ir elgsenos recidyvai (kada Jeseninas elgiasi iššaukiamai ir «provokuoja»), kartu jis įsitikinęs, kad partneris neleis jo skriausti. Iš tikrųjų savųjų Žukovas neapleidžia jokiomis aplinkybėmis.

Kitas Jesenino asmenybės augimo uždavinys – išmokti struktūruoti savo gyvenimą. Šio IMTipo žmonių gyvenimo uždaviniai dažnai randasi dvasinėje ir širdies srityje, t.y. išeina už ribų uždavinių, kuriuos žmonės sprendžia realiame gyvenime. Ne visiems IMTipo atstovams reikia struktūruoti savo gyvenimą, kai kurie verčiau paklūsta tiktai savo vidiniams ritmams, suvokdami tai kaip komfortiškiausią būseną ir kartu būdami ne sociume. Daugeliui nesinori įsirašyti į realų gyvenimą, sukurti šeimą, susirasti darbą ir kt., t.y. adaptuotis socialiai. Jeseninui tai reiškia tapti nuoseklesniu (dalinai – logiškesniu) ir žemiškesniu (sensoriškesniu). Ir tame reikale Jeseninui gali puikiai padėti Žukovas.

Šioje diadoje santykiams esminės įtakos turi genderinis rolių pasiskirstymas. Mūsų visuomenėje integruotas vyro psichotipas, greičiau, atitinka Žukovą, o integruotas moters psichotipas – greičiau Jeseniną. Jeigu rolės pasiskirstė tradiciniu būdu – dualizacijos sunkumai atsiranda, žinoma, kaip ir bet kurioje diadoje, bet įveikti juos žymiai lengviau, negu diadoje, kur rolės pasiskirstė netradiciškai (visuomenės stereotipų požiūriu). Mes ne kartą susidūrėme su situacijomis, kuomet moteris – Žukovė negali priimti savo dualo Jesenino. Dažniausiai, kalba eina apie moteris, kurios dėl tam tikrų priežasčių ne iki galo realizavosi pagal savo bazinę funkciją – valios sensoriką – :bsensoric: (JS) arba nepatenkintos savo gyvenimo pasiekimais (dalinai, tai būna susiję su amžiumi).

Tokioje situacijoje moteris kartais «atsisako» nuo Žukovo tipo, nepriima jo (priklausymas Žukovo tipui gali būti suvokiamas, kaip uždėjimas pareigos peršokti labai aukštą užkeltą kartelę). Jeigu kartelė kol kas neįveikta, tai jaučiama, kaip nesėkmė, ir todėl iš tipo ir (tarsi) jam uždedamų pareigų norisi išsivaduoti. Ir netgi jei tipą šita moteris priima, dažnai mes girdime apie tai, kad «vyras privalo būti stipresnis už mane», «aš privalau gerbti jį už jo pasiekimus» ir kt. Akivaizdus – žmogaus nepasitikėjimas savo bazinės funkcijos aspektu, kas ir veda prie «rungtyniavimo» santykiuose. Tos SLE moterys, kurios praėjo priklausomybės nuo aplinkinių nuomonės etapą, priešingai, pažymėjo, kad renkasi partnerį, kuris gali priimti jas tokias, kokios jos yra, o kas geriau už Jeseniną priims Žukovo bazinę valios sensoriką?!

Daugelis žmonių, turinčių dualinių santykių patirtį, aprašo juos kaip labiausiai energetiškai komfortiškus lyginant su kitais tarptipiniais santykiais. Daugelis iš jų taip pat pažymi sunkumus, susijusius su dualizacijos procesu. Iš tikrųjų mūsų dualai – absoliučiai į mus nepanašūs žmonės. Ir jeigu tarpusavio sąveika tarp žmonių išeina už energetinių ribų, t.y. suartėjimo ir tarpusavio pažinimo šventė pakeičiama «kasdienybe», kurioje tarp viso kitko būtina užsiimti kasdieniniais reikalais, pasirodo, kad dualai kartais sunkiai supranta vienas kitą (protu). Su dualu gera paprasčiausiai būti greta! O kuomet reikia SUPRASTI, pavyzdžiui, ekstravertui – intravertą, logikui – etiką, sensorikui – intuitą, strategui – taktiką, pozityvistui – negatyvistą, tuomet ir atsiranda SUNKUMAI. Įveikti juos nesunku, jeigu žmonės suvokia jų priežastis ir jaučia, kad jiems santykiuose reikalingas būtent šitas žmogus. Porų, priklausančių skirtingoms diadoms, dualizacijos praktikoje mes įsitikinome, kad žmonės, siekiantys įvairiapusiško vystymosi ir asmenybės augimo, kartu su dualu randa ne tiktai «ramų užutekį» «užtarnautam poilsiui», bet ir intensyviai mokosi (tame tarpe, dirbti pagal bloko SUPERID silpnąsias funkcijas). Dualiniuose santykiuose tai vyksta greitai ir santykinai neskaudžiai. Kartu vystymasis ir mokymasis vyksta kasdieniniame bendravime, bendruose darbuose, neįkyriai ir tarsi savaime. Suprantama, jeigu žmogus pasirengęs priimti informaciją, kurią su juo dalinasi dualas.

Literatūros sąrašas:
1. Маслоу А. Мотивация и личность. - СПб: Евразия, 2001
2. Г.А. Шульман. Соционика изнутри. – М.: Доброе слово, 2007.
3. В. Гуленко. Менеджмент слаженной команды. – М.: Астрель, 2003.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 04 Sau 2010, 01:18 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Liepa, ačiū tau labai! Nerealų malonumą apturėjau, skaitydama apie mūsų diadą. Pasirodė, kad autoriai truputį idealizuoja sociotipus kai kur, bet visumoje itin tiksliai atskleista ne tik pati dualizacija, kaip ji vyksta, bet ir patys žukovo ir jesenino sociotipai. Žodžiu, kai turėsiu laiko, reikės perskaityt ir apie kitus sociotipus. Įdomu ar ir apie juos taip taikliai rašoma.

p.s. jei labai neapsunkinčiau, būtų malonu kad kai kada nors turėsi pilną vertimą (na, kai autoriai pateiks apie paskutinę diadą), atsiųstum man. Na bet čia dar matyt negreit bus.

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 04 Sau 2010, 01:28 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Malonu, kad kažkam galiu suteikti malonumą... :happy:

Man labai patiko vienos Jeseninės išsireiškimas būtent savo diados straipsnio aptarime (rusų forume):
"«Jeigu į tave važiuoja garvežys, nereikia bandyti jį sustabdyti – reikia gultis po juo. Tik taip tu išsaugosi nepakitusią savo vidinę esmę».


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 06 Sau 2010, 21:15 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bal 2008, 08:57
Pranešimai: 183
Na, ir padirbėjai, Liepa :) Ačiū labai, su nekantrumu laukiu tęsinio.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Papildymo (dualiniai) santykiai
StandartinėParašytas: 06 Sau 2010, 23:56 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Trečiosios kvadros santykiai išnagrinėti laaabai plačiai (Beleckaja ir Beleckij patys yra Džekė ir Dreizeris).
Napoleono ir Balzako santykių straipsnio pradžioje yra nemaža bendra įžanga - ją ir pateiksiu (po to pratęsiu vertimą)



5 dalis. Dualų pora Napoleonas-Balzakas
(с) Irina Beleckaja, Sergej Beleckij, 2008
Publikuota: Tarpasmeninių santykių psichologija ir socionika, 2008, Nr.6


Mūsų ciklas skirtas aprašyti ypatybes, atsirandančias visų aštuonių sociono dualinių diadų dualizacijos procese. Tai straipsniai tiems, kas ką tik susipažino su socionika ir daro pirmuosius žingsnius savo ir aplinkinių, kaip IMTipo atstovų, pažinime ir supratime. Straipsnių tikslas – padėti pažvelgti į dualinius santykius blaiviau, parodyti ne tiktai dualizacijos «malonumus» – apie tai daug prirašyta [1, 5], bet ir problemas, atsirandančias sąveikaujant dualams. Pradedantiems bendrauti su dualais, Ciklas gali padėti tuo, kad leis pažvelgti į bendravimo ypatumus kaip į dėsningus, atsirandančius dėl IMTipų skirtumų. Iš tų, kas jau ilgai bendravo su dualais, mes laukiame įdomių pavyzdžių – kaip viskas klostėsi.

Mums dažnai užduoda klausimą, kam dualams apskritai reikalingos instrukcijos? Prigimtis viską padarys pati – atsiranda trauka, o ten jau… «Klausykite širdies, jinai pasakys». Tačiau mūsų konsultavimo ir treningo grupių vedimo patirtis rodo, kad kaip tik neaišku kaip bus «o ten jau…». Ir tai dualinėse porose dažnai priveda prie nesusipratimų ir konfliktų, nežiūrint į visus «širdies patarimus». Sunkumų sprendimo keliai skirtingi – ir socioniniai, ir psichologiniai. Kažkurioms poroms pakanka parodyti, kame nesusipratimų priežastys, kitoms būtinas derybų vedimo ekspres – kursas pagal principą «laimėjmas-laimėjimas». Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Mes dažnai susiduriame su tuo, kad naujokai socionikoje labai domisi savo dualais – jau labai viliojamai populiariose knygutėse atrodo dualinė sąveika. Mūsų požiūriu, dualinius santykius, kaip ir bet kuriuos kitus tarptipinius santykius, reikia kurti. O sėkmė priklauso ir nuo to, kiek partneriai suvokia, kad «…gerus ar blogus, lengvus ar sunkius santykius su kitais žmonėmis lemia ne žmonių gera valia, o jų IM tipas» [1] (mes patikslintume «ne tiktai žmonių gera valia, bet ir jų IM tipas »). Svarbu ir tai, ar žmonės žino apie partnerio IM tipo ypatumus, ar sugeba į juos atsižvelgti «kasdienybėje», kada šventės ir pažinimo atmosfera truputį nublanksta. Palankus santykių vystymasis dažnai slypi partnerių mokėjime «susitarti krante», mokėjime klausytis ir girdėti vienam kitą, atskirti sunkumus, sąlygotus skirtingų IM tipų nuo sunkumų, atsirandančių dėl asmeninių ypatybių (išsilavinimo lygmens, tolerantiškumo partneriui lygmens, optimizmo ir kt.), noro ir mokėjimo aptarti ir spręsti atsirandančias problemas.

Jeigu žmonės paprasčiausiai kartu ilsisi, jeigu nėra bendrų reikalų ir su jais susijusių problemų (t.y. sąveika tarp žmonių greičiau energetinė), tai dažniausiai sunkumų dualizacijoje apskritai neatsiranda. Žmonės randasi kartu, mėgaujasi tarpusavio trauka. Kitas reikalas šeimoje ir tuo labiau - darbe. Daugumoje šeimų sutuoktiniai sprendžia bendrus uždavinius, susijusius su buities ir poilsio organizavimu, vaikų auklėjimu, biudžeto planavimu ir t.t. Būtent čia mūsų ir tyko sunkumai - mes suvokiame, kad dualai – absoliučiai į mus nepanašūs žmonės…

Autoriai taip pat pastebėjo įdomų skirtumą racionaliųjų ir iracionaliųjų diadų dualizacijoje ir jų požiūrį į «instrukcijas santykiuose». Racionalai labiau linkę naudotis rekomendacijomis, pats instrukcijų egzistavimo FAKTAS jų nė kiek nevargina, atvirkščiai, dažniausiai jie jų netgi ieško. Racionalai vertina vykstančius įvykius, stengdamiesi įmontuoti naują informaciją į jiems šiuo momentu įprastą pasaulio vaizdą, todėl jie kartais siekia «teisingų» santykių (ypač pradiniuose socionikos nagrinėjimo etapuose). Dėl to racionalams būna paprasčiau susitarti, jeigu jie santykiuose orientuoti į konstruktyvumą. Jų informacinio metabolizmo ypatybė tokia, kad jeigu jau kokias žinias, teoriją, būdą arba metodą abu laiko teisingu, tai stengsis laikytis paruošto požiūrio, tame tarpe – instrukcijų santykiuose.

Atvirkščiai, iracionalai orientuojasi pagal situaciją, jie linkę lanksčiai reaguoti į vykstančius įvykius, taigi KAIP jie sureaguos priklauso nuo situacijos konteksto ir nuo laiko momento, jų būsenos, jėgų, galimybių išdėstymo ir kt. Iracionalams lengviau prisitaikyti vienam prie kito būtent dėl psichikos lankstumo, jeigu jie santykiuose orientuoti į konstruktyvumą. Objektyvūs sunkumai, sąlygojami IM skirtumų, egzistuoja ir iracionalų porose. Tačiau rekomendacijas kaip juos pašalinti iracionalai kartais priima kaip jų situacinio sureagavimo laisvės suvaržymą, atrodo ypač nerūpestingi (nerūpestingumo/apdairumo požymis [4]), kurie kiekvieną situaciją suvokia kaip naują ir kiekvienam naujam uždaviniui sugalvoja naują algoritmą.

Ir toms, ir kitoms dualų diadoms norint suvokti dualizacijos ypatybes, galbūt, teks trupučiuką išeiti už įprasto reagavimo būdo ribų.

Racionalams teks išeiti už savo supratimo ribų, kad netgi jei «socionika veikia!» [3] ir duoda rekomendacijas, kurios santykiuose taip pat veikia, gyvenimas yra žymiai platesnis, negu instrukcijos.

Iracionalams – už savo supratimo, kad santykiuose atsirandančių objektyvių sunkumų savalaikė analizė ir jų įveikimo rekomendacijų taikymas nevaržo reagavimo laisvės, o tiktai suteikia partneriams galimybę geriau suprasti vienam kitą kiekvienoje konkrečioje situacijoje.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 124 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007