Socionikos forumas

Veidrodiniai santykiai tarp tipų:


Don Kichotas - Robespjeras, Diuma - Hugo ;

Hamletas - Jeseninas; Gorkis - Žukovas;

Napoleonas - Dreizeris; Džekas Londonas - Balzakas;

Štirlicas - Gabenas; Dostojevskis - Hekslis.

------------------------------------------

Šie santykiai taip pavadinti todėl, kad vieno žodžiai atsispindi kaip veidrodyje kito poelgiuose. Apie ką mėgsta svarstyti vienas iš „veidrodukų“, antrasis nesąmoningai realizuoja savo elgesiu. Tačiau tokia realizacija niekada nebūna pilnutinė, 100-procentinė. Veidrodis pasirodo esąs kreivas, kadangi kiekvienas koreguoja, taiso savo poelgius, vadovaudamasis visai kitokiomis elgesio normomis, negu partneris. Dėl šios priežasties ir atsiranda nesupratimas, o kartais ir pretenzijos vienas kitam. Kiekvienas stengiasi pataisyti partnerio elgesį, tačiau šie bandymai perauklėti- beprasmiški. Iš kitos pusės, jeigu atsižvelgti į grynai žodinę elgesio pusę, veidrodiniai santykiai gali būti pavadinti konstruktyvios kritikos santykiais. Esmė tame, kad veidrodinėje poroje abu partneriai visada arba teoretikai, arba praktikai. Todėl jie visada suras bendrą temą pokalbiams ir diskusijoms. Kadangi kiekvienas mato tik 50 procentų vienos ir tos pačios problemos, visada įdomu, ką galvoja apie tą patį dalyką antrasis veidrodukas. Rezultate, bendrame darbe vyksta abipusės korekcijos, patikslinimai. Kritika beveik visada yra konstruktyvi, kadangi į ją tikrai įmanoma atsižvelgti. Šie santykiai labai tinkami draugystei, paremtai bendrais interesais ir pomėgiais. Veidrodukai dažnai yra geri draugai, jiems kartu įdomu, nors santykiams trūksta pilno atvirumo ir šilumos. Išties šilta atmosfera susidaro tik tada, kai atsiranda vieno iš jų dualas, kuris būtinai yra antrojo aktyvatorius. Gana stiprią įtaką šiems santykiams turi potipiai. Jeigu vienas iš jų turi sustiprintą racionalumą, tai tam, kad veidrodinė pora būtų stabili, reikalingas partneris su sustiprintu iracionalumu. Priešingu atveju jie sutaria žymiai blogiau, o bendras darbas apsunksta dėl didelio skirtumo jo tempe. Šeimyniniam gyvenimui šie santykiai nepatartini: smulkūs tikslai pas partnerius sutampa, o globalūs, tolimesni- skiriasi. Skirtingi yra ir tikslų siekimo būdai. Taip yra todėl, kad nesutampa pirmoji funkcija- racionalumas ir iracionalumas.
Veidrodiniai yra naudingi santykiai diskusijose poroje. Veidrodinėje poroje vyksta kokybinė problemos analizė, žvelgiant į ją iš dviejų priešingų pusių, todėl pasiekiamas gilus prasiskverbimas prie aptariamo dalyko esmės. Tačiau platesnėje visuomenėje atsiranda polinkis į šiek tiek nesveiką konkurenciją. Veidrodiniai- tikslūs ir apibrėžti santykiai, kurie sukelia partneriams būtinybę viską analizuoti. Labai blogai atsiliepia šiems santykiams staigios permainos esamoje situacijoje, reikalaujančios permainų susiklosčiusiame gyvenimo ritme. Veidrodiniuose santykiuose partneriai studijuoja vienas kito galimybes analitiniu būdu: visa, ką sužino vienas apie kitą, susidėlioja į „lentynėles“. Šiuose santykiuose nėra aistros, juose pasireiškia polinkis gyventi pagal sistemą, kuri, bėgant laikui, vis labiau ištobulinama. Veidrodukai padaro daug įdomių atradimų vienas kito atžvilgiu, atranda ir savyje daug naujų galimybių. Veidrodiškumas pastūmėja prie ėjimo į save ir pagilėjusių apmąstymų. Veidrodiniai santykiai daro partnerius prisirišusiais prie kažkokios vienos sistemos, kurią reikia išmėginti ant visų aplink esančių reiškinių. Perėjimas į naują padėtį- retenybė, prie kurios reikia priprasti, ją apmąstyti ir padaryti išvadas. Po to sena sistema pilnai atmetama ir karaliauja naujoji. Sumišę padėtys, vienų principų uždėjimas ant kitų suardo veidrodiškumo esmę – analitiškumą. Nusistovėjusiuose veidrodiniuose santykiuose pagrindinė linija prieštaravimų vieni kitiems yra lengvai nuspėjama. Veidrodiniai partneriai visada pabrėžia „kitą medalio pusę“ – nurodo tą problemos aspektą, kurį pražiūri antrasis dalyvis. Tokiu būdu pasipildo bendras situacijos ar reiškinio paveikslas ir pozityvus rezultatas bendros intelektualinės veiklos- prieš akis. Kiekvienas laikosi savo nuomonės, nors ir atsižvelgia į priešingos pusės argumentus. Susiliejimo nėra, yra kiekvieno partnerio požiūrių sistemos tobulėjimas, ir šios sistemos vis labiau skiriasi.

Aušra Augustinavičiūtė apie veidrodinius santykius:
Šių žmonių intelektai dėl dviejų labiausiai išvystytų funkcijų identiškumo, daugumoje labai sutampa. Tačiau vienas iš jų yra intratimas, kitas- ekstratimas. Be to, visiškai skirtingos jų trečiosios funkcijos. Viso to pasekoje atsiranda dideli skirtumai. Santykius apsunkina tai, kad priešingai pilnos tapatybės santykiams tarp jų yra pastebima gana stipri trauka. Šios traukos priežastis – priešinga impulso kryptis aktyviame žiede IM, kuri išoriškai pasireiškia kaip atkaklus ieškojimas kitame savo patobulintojo AŠ. Iš čia randasi abipusis polinkis „įsimylėti“ tapačias ir labiau ištobulintas dvasines vienas kito savybes. Šių žmonių trauka vienas kito atžvilgiu, ko gero, itin pastebima ir gali sukelti sunkumų, kai žmogui, šalia kurio nėra artimų žmonių su papildančiu IM tipu, nepakanka savivertės jausmo. Kai jis mažai žino, mažai jaučia save ir neturi į ką atsiremti, kai jis pripratęs ieškoti atramos savyje ir panašiuose į save, o ne papildančiuose žmonėse ir stengiasi pats išsiaiškinti savo socialinį vertingumą. Antrajame- daug sutampančio ir, be to, yra tai, ko trūksta jam pačiam. Ekstratimui tai- intratimo pasitikėjimas savimi (dvasinė pusiausvyra, šaltakraujiškumas, mokėjimas ginti savo vidinį AŠ). Intratimui tai- ekstratimo drąsa ir bebaimiškumas, pasireiškiantys išoriniame pasaulyje. Kartais tai priveda prie sunkios meilės ir sunkių, nebrandžių santuokų, kuriose abu turi panašius talentus, tačiau vienas kito nepapildo. Iš čia kyla nemalonus siekimas perauklėti ir patobulinti partnerį. Jie arba nuolat vienas kito pavydi (sensorikai) arba jaučia dėmesio stoką – net jei dėmesys būtų pavydo forma (intuityvūs). Pernelyg jau jie panašūs: sunku ir nutraukti, ir būti kartu. Įdomu, kad prie didelių konfliktų tokie santykiai nepriveda. Ar bent jau neteko stebėti tokių reiškinių net tada, kai žmonės pradėdavo vienas iš kito tyčiotis. Ko gero, taip yra todėl, kad jie neturi galimybės užgauti silpnai išvystytąją partnerio funkciją. Taip vadinama slapta pranešimo prasmė iki jų nedaeina, „atšoka“.

Geras santykis bendram darbui, id?j? vystymui , jei tas darbas ar id?jos atitinka - an maždaug tai kuom tie tipai yra talentingi. Kas pas vien? yra 'k?ryba' tas pas kit? yra 'pri?mimas' ir atvirkš?iai - ir taip jie perduoda ir perduoda estafet? viens kitam.

Bet šeimoj tokie santykiai n?r labai geri, nes ten tenka spr?sti kur kas platesn? situacij? skal?, o jie juk abu turi panašias stipri?sias ir silpn?sias puses - jokio papildymo n?ra. Prisiminiau tok? pavyzd?:

Ania! - džiugiai šaukia iš virtuv?s intuityvus erinis ekstravertas - arbatinukas užvir?! 

Ania, etinis intuityvus intravertas, ateina iš kambario pilnu kan?ios veidu, tyl?dama išjungia arbatinuk? ir gr?žta ? kambar?. Abu lieka nepatenkinti.

O sensorinis loginis intravertas, to buvusio virtuv?je papildinys ramiai iš kambario atsiliept? - tai išjunk j?. Abu likt? patenkinti, abu žinot?, kad turi partner?, kuriuo gali pasitik?ti. O Aniai - na jei jau jos vyrui tas arbatinuko užvirimas yra toks svarbus ?vykis, kad reikia pranešin?ti jai..

Perkopinau iš "Pokalbi?":



Vartotojas 2:

Jei problemos tarp veidrodini? ir kyl?, tai nebent d?l to, kad vienas sako pirma reikia daryti taip, poto taip, o kitas - atvirkš?iai (bet abiej? metodai vistiek tie patys). O iš silpn?j? funkcij? bloko - veidrodiniai yra daugmaž likimo broliai, taip kad nelabai kas iš ten gali ir kilti.



Liepa:

Santykis tikrai geras. Gal nemok?jau ?vardyti... kartais norisi, "pasiausti", labiau atsipalaiduoti nuo to patikimo rimtumo. Jauti, kad kitas žmogus lyg ir nieko prieš, bet va - iniciatyva stringa, yra baim? "o kaip priims?" "ar b?siu teisingai suprastas?". Ir, ko gero, abiems taip.



Vartotojas 2:

Veidrodiniam? Kaip tik yra labai aišku kaip priims ir kad teisingai supras. Veidrodinis yra taip sakant "savekas". Didesn? nežinomyb? kaip priims, saky?iau net duale, nei veidrodiniam. Išvis, veidrodinis, mano nuomone yra 2-3 santykis pagal gerum? po dualo t.y. aktyvacija kogero po jo.



liutauras:

?domi nuomon?, bet man tai šitas santykis n?ra vienas iš pa?i? geriausi?. Labai sutik?iau su Pelene - neutralus ir tiek. Nieko gero ir nieko blogo. Pašnek?ti galima, ir supratimas šioks toks yra, ir ?tampos didžiul?s n?ra, kartais ir apsidžiaugi rad?s nemažai bendro - tada pasijauti tvir?iau, bet tik tiek. O b?na dar moment?, kai ima, pvz., ir suerzina - nežinai, ko ten kimba prie tav?s ir dar kažkaip nelabai motvyuotai. Ir apskritai veidrodiniai santykiai link? atsibosti, ilgalaiko džiaugsmo neatneša. Manau, geresni santykiai yra giminingi, dalykiniai, pusiau-papildymo; jau nekalbu apie aktyvacij?, papildym?, tapatum?. Ta?iau pasteb?jau labai ?domu dalyk?: šioje diskusijoje etikai intuityvai veidrodinius santykius pernelyg nevertina, o štai logikams sensorikams - jie labai jau ok. Hmm, ?domu, kod?l?



Liepa:

Su dualais nežinomyb? baidyti gali tik neturin?ius tokio bendravimo patirties. Dualizuoti tipai, kurie turi patirt? - turi nujausti, kad reikia kuo labiau b?ti pa?iu savimi, tada geriausias bendravimas ir supratimas. Trukdyti gali tiktai kauk?s.



Veidrodinis santykis labai geras bendrai veiklai, kolegiškiems santykiams. Apskritai - geras santykis, turintis dalykiškumo atspalv?. Tarsi dvynys, tiktai visk? daro kita ranka (lyg veidrodžio atspindyje kair? ir dešin? sukeistos). Bet štai pramogaujant - tikimasi, kad visa tai "užsukt?" kitas. Net nežinau, ar jie kartu dr?st? leistis ? kokias nors rizikingas avanti?ras. Juk "prisivirus koš?s" - nebus kas iš jos ištraukia... teks sr?bti. Va su dualu kitaip - iniciatyva tiesiog spontaniškai perduodama kitam, nes jis savaime atidirbs "už du".

Aš labiausiai skirtum? tarp dualini? ir veidrodini? santyki? jau?iu tame iniciatyvos "permetime". Tarp dual? viskas gaunasi nepastebimai ir savaime.  O tarp veidrodini? - kartais abu tikisi, kad "karšt? bulv?" ištrauks nebijantis karš?io... o jis, pasirodo, taip pat jautrus... Tikrai geras santykis, tik jis reikalauja daugiau asmenini? ?sipareigojim? už abiej? komfort?.



Aktyvacija, mano nuomone, eina po veidrodinio. Jeigu veidrodiniame susitaikai, kad pats turi šiek tiek daugiau pasistengti d?l komforto, tai aktyvacijoje.... nemoku išsireikšti, bet ?sivaizduokite:  s?di už vaiši? stalo - o tau vis si?lo ir si?lo. Nuoširdžiai. Tod?l atsisakyti lyg ir nemandagu - žmogus iš širdies dosnus. Va taip ir aktyvuoja - "kramtyti".

Žodžiu ir veidrodiniame ir aktyvacijoje šiek tiek esi priverstas "pasistengti" - tik veidrodiniame tai tavo paties apsisprendimas, kad abiems b?t? gera.  O aktyvacijoje esi tarsi raginamas - kitam kažkod?l labai norisi, kad tu "jud?tum"...  Tai santykiai kuriuose nesmagu darosi sustojus (juk abu viens kit? ragina).



Vartotojas 2:

Na, jei kyla abejon?s - ži?rim ? teorij?. Geriausi? santyki? ketvertukas yra kvadra. D?l šio Augustinavi??t?s išvedimo kogero neabejoju.



Liepa: O kod?l turi perduoti iniciatyv?? Kalbi kaip intravert?. Ir kod?l daryt už du? Veidrodiniai s?kmingai visk? gali atlikti ir kartu. Prisidirbs - ir sr?bs kartu. J? vienodi stiprieji aspektai, tad ir suvokimas tas pats, tik nuo kito kranto tsakant.



Solanža:

"Solanža, kod?l "veidrodinius" taip nuvertinai?  " Liepa: d?l to, kad veidrodis racionalas. Man nepatinka santykiai su tokiu kaip aš, tik stabdžiu ten, kur aš veik?iau, ir puolan?iu veikti ten, kur aš manau, kad reikia pralaukti ir pab?t ramiai. Na tai labai dinamiški ir sunk?s santykiai. (...) Žodžiu, veidrodžiai veidrodžiams nelygu- loginiai tipai tur?t? daug geriau veidrodžiautis, negu etiniai, (...)....



Liepa:

Vartotojas 2, toks ?sp?dis, kad aš ne tuos žodžius pavartoju... Arba Tu juos kitaip supranti, nei aš...

"Iniviatyvos" - nesuprask paraidžiui. 

Pavyzdžiui kokioje pažintin?je kelion?je, kai reikt? tartis kempinge d?l nuolaidos nakvynei - su "veidroduku", manau, jau imtume svarstyti - kuris imsis iniciatyvos.  O su dualu net klausti nereikia - jis savaime eina ir paskleidžia vis? savo žaves? bandydamas paveikti administratori?. Aš galiu tik šalia stov?ti ir links?ti galv?.

Va ta prasme ir pavartojau žod? "iniciatyva".  Dualai nesitaria, nesidalina "pareigomis" - tai gaunasi savaime.



Vartotojas 2:

Liepa, nu ir kokia ?ia problema? Nueis ekstravertas.



Liepa:

Netgi Diumos su Donais gin?ijosi - kuriam priklauso užkalbinimo iniciatyva.

Atrodyt? - Diumai, kaip etikui (bet jis intravertas).  Atrodyt? Donui, kaip ekstravertui (bet jo santyki? etika - skaudžioji).

O kai spr?st? Robikas su Donu.... Na nežinau - gal priklausyt? nuo situacijos, ar sprendžiamo klausimo.



Liepa:

Visgi, gal nueit?  vyras.... :P

Na, pasikartosiu, bet, mano nuomone, veidrodiniai - labai neblogi santykiai, nes geras tarpusavio supratimas d?l identišk? I ir II funkcij?, ir galima šiokia tokia pagalba iš III funkcij?. Svarbu suvokti, kad negalima užsiciklinti ant kito "koregavimo".



D?l iniciatyvos - aš irgi manau, kad iniciatyvos imsis ekstravertas.







Nors mano santyki? etika skaudžioji kaip ir Dono, bet niekada gyvenime nebuvo problem? imtis "reikal? tvarkymo", saky?iau, kad netgi m?gstu tai: išsireikalauti iš kokio nors klerko tai, kas priklauso. Tik dant? jam neužkalbin?ju, o cituoju ?vairius ?statymus beigi po?statyminius aktus Apskritai man niekada neb?davo problema kur nors kelion?je pirmai užmegzti paviršutinišk? dalykinio pob?džio bendravim?, ir jei reik?davo kažk? išsiaiškinti - kas, kur ir kod?l, t?, kaip taisykl?, darau aš. Ir netgi jei pamatau kok? besiblaškant? pasimetus? piliet?, nesusivokiant? situacijoje, savo iniciatyva paaiškinsiu, kur jis turi eiti, ? k? kreiptis ir ko reikalauti.



Tod?l manau, kad ne santyki? etika ?ia "sugroja"



Kod?l logikai geriau sutaria nei etikai? Manau, d?l subjektyvumo-objektyvumo. Kiekvienas etikas turi sav? "Moral?s kodeks?" ir turb?t veidrodiniuose tai suveikia, tuo tarpu logika negali b?ti nei "mano", nei tavo, ji arba yra, arba jos n?ra

Cassandra raš?:


Va butent tai yra didysis veidrodinis pavojus- uzsiciklinti.  Bet ar nemanot, kad vieni tipai turi jau savaime ryskesni polinki i toki uzsiciklinima ties kito asmens koregavimu nei kiti, todel ir gaunasi tokie nemazi skirtumai tarp veidrodinio santykio vertinimu... Faktas yra tai, kad uztenka trecio- bet kurio kito kvadriecio, buvimo salia ir situacija, net buvusi labai karsta, atvesta...



Beje, Augusta veidrodinius yra apibudinusi kaip savotiska revizijos rusi...

Taip, šiuo atveju "tre?ias" - tikrai laukiamas sve?ias.



Ta?iau kas link kito žmogaus "koregavimo" - nematau kokio nors d?sningumo... 

Koreguoti žmog? teoriškai tur?t? labiau linkti intravertai - nes jiems vidiniai santykiai su objektais yra pirminis dalykas (antriniai yra objektai - tod?l juos galima keisti).

Ekstravertai tur?t? polink? koreguoti santykius  - nes jiems pirminis, pagal kur? orientuojasi yra objektas ir jo savyb?s  (santykiai su objektais  - antriniai ir kei?iami).

Ta?iau veidrodukai visada yra vienas ekstra-, kitas intra-



Iš kitos pus?s "veidrodukai" visada yra pus? taip vadinamo "klubo", kur? sudaro 4 tipai (arba dvi veidroduk? poros iš skirting? kvadr?).

"Tyrin?tojai" - intuityv?s logikai: Don Kichotas, Robespjeras, Balzakas, Džekas.

"Valdytojai" - sensoriniai logikai : Gorkis, Žukovas, Štirlicas, Gabenas.

"Humanitarai" - intuityvus etiniai: Hamletas, Jeseninas, Dostojevskis, Hekslis.

"Socialai" - sensoriniai etikai: Diuma, Hugo, Napoleonas, Dreizeris.



Tuose klubuose bendravimo temos ir pob?dis yra skirtingi - matyt ir veidroduk? tarpusavio santykiams tai atsiliepia. Štai pavyzdžiui "tyrin?toj? klube" bendravimas yra daugiau dalykinis teorinis/praktinis.  Tai labai atitinka t? pirm?j? aprašym?, kur? pateik? Solanža šios temos pradžioje.  Panašu, kad "tyrin?toj? klubo" atstovai veidrodin? santyk? vertina kaip palank?.

Ir jeigu imsime logikos/etikos aš? - labiausiai nuo j?, atrodo, tur?t? skirtis "Social? klubo" bendravimas. 



Kitoje - sensorikos/intuicijos ašyje - "valdytojai" ir "humanitarai". Man rodos, kad ?ia palankiau veidrodin? santyk? tur?t? vertinti "valdytoj? klubo" atstovai....

Na ir kam nukopinot? Vienas iš esmi? Pokalbi? dalyk? yra tas, kad ten visos mintys ramiai nugrimzta ? bedugn?. Na, bet tiektos..



Skarlet: Na, gali gautis kažkas panašaus ? abipus? stipri?j? funkcij? kritik?. Bet ? revizija, heh..

Bet kad taip gaut?si, tai abu veidrodiniai turi b?ti kaip ožiai ant vieno tilto.

Vartotojas 2: puikus sprendimas buvo nukopinti! Kodel tu linkes nugramzdinti i bedugne tokius idomius pokalbius???

Skarlet: Šiuo atveju - OK.

Bet šiaip, yra min?i? kurioms nelemta išvysti dienos švies?.

Skarlet raš?:




Labai taiklus pasteb?jimas tarp kitko. Neveltui šalia veidrodini? 2 aspekt? sankabos grandin?je ir stovi revizija su konfliktiškumu. Pats esu t? "revizij?" patyr?s (mano mama - Dostik?), ir ji protarpiais labai nesmagi - tiesiog išmušanti iš v?ži?. Pvz., b?na kokia nors nam? didžiul? švent?, aš jau ten su visu ?kv?pimu visas ner?pestingai išsisk?t?s kad tik aiškinu, aiškinu kažk?, o ji netik?tai pertraukia: "Liutaurai, nesik?prink" arba "S?d?k gražiai". Aš visa t? nemandag? pertraukim? nuryju ir stengdamasis nuduoti, kad nieko nepasteb?jau, toliau d?stau savo mintis n? kiek nepakeit?s savo s?d?senos. O ji v?l už penki? minu?i? t? pat? kartoja. Tada man jau nervai nebelaiko, ir aš išd?stau, kad kaip nor?siu, taip ir s?d?siu, ir dar kelet? pamokym? iš savo pus?s išd?stau, bet jau nuotaika b?na kuriam laikui sugadinta.



Lygiai taip pat b?na situacij?, kai aš nesusilaik?s truput? pašiepiu jos man labai ?stringant? nesugeb?jim? kartais logiškai susigaudyti kokioje nors schemoje ir pan.



Mano išvada b?t? tokia: Veidrodiniai, didesn? d?mes? kreipdami savo skaudžiamom funkcijom nei tom, kurios yra pirmosios funkcijos šeš?lyje, ekstrapoliuoja savo tam tikrus kompleksus bandydami pamokyti t?, kuriame mato, kad ta skaudžioji funkcija dar mažiau atstovaujama. Kitaip tariant, tai revizoriaus vaidyba. Savo skaudžiosios funkcijos pamokas veidrodukas bando išd?styti ant ne k? geresnio jo likimo draugo šioje srityje, ir bent taip pajausti tam tikr? viršeniškum?.

Liepa raš?:


Taip, gal butent nuo bendravimo sferos tas veidrodinio gerumas ir priklauso? Pvz. Tyrinetojai veidrodukai darbiniuose santykiuose ir lengvuose pasiplepejimuose jausis puikiai, t.y. tol, kol tai bus tik ju ego sfera, bet sferose liecianciose ju superego- etika ir sensorika- gali lengvai susikauti ir iki oziu ant vieno tilto lygio, kaip Vartotojas 2 gerai ishsireiske...

liutauras raš?:


Pritarciau, tik gal pataisyciau tiksla, kad nebutinai tam, kad pajusti virseniskuma, o is nuosirdaus noro padeti, isgelbeti savo artima(juk veidrodukas, net jei ne gimine, atrodo labai artimas).

Skarlet raš?:




Tikrai taip yra, pritariu. Bet intencijos, ko gero, dažnai tikrai yra geranoriškos. Gal tik tam, kuris pasijunta revizuojamuoju t? akimirk?, gali atrodyti ir kitaip.

Solanža raš?:


Man atrodo revizija, kaip ir is dalies veidrodukai, ir yra tas pragaras, kuris vien gerais norais gristas.

Gal jau ?ia ir buvo apie tai, nesinori v?l visos diskusijos skaityti:)



Tiesiog su dideliu malonumu skaitau Pelen?s pokalb? su Uogaa, ir panorau ?mesti ?ia Pelen?s mintis, kadangi labai pritariu joms: