sigurdas rašė:
Dar norėtusi pasitikslint santykiu logika= strukturinė logika? Nes negirdėtas terminas toks...
Taip įvairiai vadinamas
aspektas. Rusiškai skamba "логика соотношений" arba "структурная логика".
aspektas vadinamas dalykine logika ("деловая логика") arba veiksmų logika ("логика действия").
Funkcijos taip pat turi ne po vieną pavadinimą - pvz. 4-oji, t.y. skaudžioji vadinama mobilizacine ("мобилизационная"), 7-oji turi pavadinimus ribojančioji ("ограничительтная") ir stebinčioji ("наблюдательная").
sigurdas rašė:
Nepastebėjau nei pas viena pžystama jesenina tokios savybės
O teigti kad kažkuris tipas mieliau atsisveikintu su žmogumi negu su jo daiktu, švelniai tariant pernelyg drąsu..
Man irgi atrodo, kad tai yra sąskaitų suvedinėjimas su žmonėmis, su kuriais kažkada teko bendrauti. Visos susidariusios asmeninės nuoskaudos išliejamos uždedant štampus ir apjuodinant tipą. Ir nepastebima, kad tai "susiūta baltais siūlais" - labai asmeniškai konkretizuojamos detalės ir iš to daromi pritempti platūs apibendrinimai.
Skaitant bet kokius Stratijevskajos tipų aprašymus arba santykių aprašymus (kai "charakterizuojami" tipai) - atrodo kad skaitai Dreizerio asmeninių nuoskaudų ir nenusisekusių santykių dienoraštį...
Rusų forume net yra užvesta tema "Stratijevskajos perlai" (
http://www.socionik.com/thread/11862-0-.html) - ten sunešami "perliukai" iš jos straipsnių ir... pasidaroma pramoga, siūloma rašyti komiksus arba "baisutes" ("страшилки").
Štai pavyzys iš ano forumo:
"kova su silpnybėmis pažymėti daugelis Žukovo poelgių žiaurumo pasireiškimų. Ir žinoma, pats akivaizdžiausias iš jų yra neslepiamas malonumas, kurį jis rodo kiekvieną kartą stebėdamas kitų kančias, nepraleisdamas progos suteikti sau šį malonumą kuo dažniau. Mėgaudamasis savo žiaurumu (kuris tampa jam savotišku narkotiku), jis padidina svetimą kančią, stengdamasis dar labiau žeisti žodžiais ir veiksmais, tuo pačiu pasireikšdamas rafinuotu ir išradingu visokiausių moralinių ir fizinių pasityčiojimų meistru...Savo etinio suvokimo šviesoje Žukovas Dostojevskiui atrodo išgama be sąžinės, nesidrovintis kalbėti apie pačius niekšiškiausius ir tamsiausius savo troškimus - kažkuo, atsiradusiu iš amžių glūdumos, "prieštvanine pabaisa", keliančia siaubą savo siautėjimu ir išsaugojusia visas, archaiškiems sutvėrimams būdingas, ydas"
"Teisę tvarkytis visų ir kiekvieno nuo jo priklausančio žmogaus turtu, tame tarpe ir jam lygaus (kaip atrodytų) partnerio (arba kompanjono) turtu, deklatimas laiko SAVO PAREIGA, SAVO ŠVENTA, NEATIMAMA PRIVILEGIJUOTA TEISE, NETGI DUALINIUOSE SANTYKIUOSE."