Socionikos forumas

Dabar yra 28 Kov 2024, 22:14

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 86 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Spa 2007, 09:07 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 31 Rgp 2007, 10:37
Pranešimai: 913
svyt raš?:


Leisk paklaust, domejimosi socionika laikas (metai), lemia zmogaus zinias socionikoje?

Ir kiek laiko pats pazystamas su socionika, vaizdas is salies, kad senai bet labai pavirsutiniskai.


1. Lemia, nors to suabsoliutinti negalima. Dar lemia domejimosi pobudis. Bet reikia minimum 2-3 metu, kad susiformuotu socioninis mastymas, taciau jis gali ir nesusiformuoti. Dar yra toks dalykas, kaip socioninis pojutis, bet cia ne apie tai tema.

2. 7 metai. Aš socionikos teorija taikau praktikoje. Jei tai laikoma paviršutiniškumu, galite mano domejimasi vadinti paviršutinišku.



Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Spa 2007, 10:41 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Pirmiausia pradedama nuo isigilinimo ir  esmes supratimo, o tik paskui pereinama prie taikymo praktikoje. Antraip, praktiškai bus daug daug "malku"...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Spa 2007, 10:46 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Pirmiausia pradedama nuo isigilinimo ir  esmes supratimo, o tik paskui pereinama prie taikymo praktikoje. Antraip, praktiškai bus daug daug "malku"...



Globas raše:
Dar yra toks dalykas, kaip socioninis pojutis, bet cia ne apie tai tema.
O cia kas per kašpirovskine "aiškiaregyste"?

Žinoma, netapatinu šio dalyko su idirbiu, kuris atsiranda turint bazines teorines žinias ir didžiulee ilgametee praktikaa.





Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Spa 2007, 11:08 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 31 Rgp 2007, 10:37
Pranešimai: 913
Liepa raš?:
Pirmiausia pradedama nuo isigilinimo ir  esmes supratimo, o tik paskui pereinama prie taikymo praktikoje. Antraip, praktiškai bus daug daug "malku"...

Globas raše:
Dar yra toks dalykas, kaip socioninis pojutis, bet cia ne apie tai tema.
O cia kas per kašpirovskine "aiškiaregyste"?



1. Tokiu dalyku man galite neaiškinti.

2. Paaiškinau "Socionikos atsisakyme".

Jeigu idomu, kaip aš tipuoju, galiu paaiškinti ir parodyti (per busina myta, pavyzdžiui). Jeigu neidomu, tai nera prasmes diskutuoti (apie)/kritikuoti metodikas, paviršutiniškumus ar isigilinimus.



Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Spa 2007, 20:36 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 06 Lie 2007, 23:05
Pranešimai: 186
Globas raš?:
1. Lemia, nors to suabsoliutinti negalima. Dar lemia domejimosi pobudis. Bet reikia minimum 2-3 metu, kad susiformuotu socioninis mastymas, taciau jis gali ir nesusiformuoti. Dar yra toks dalykas, kaip socioninis pojutis, bet cia ne apie tai tema.




ka turi omenyje sakydamas "socioninis mastymas", ir del kokiu aplinkybiu jis gali nesusiformuoti?



p.s. tiesiog idomu, turiu as ta socionini mastyma, ar ne? :strange:



Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 16 Spa 2007, 08:19 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 31 Rgp 2007, 10:37
Pranešimai: 913
vietinis raš?:


ka turi omenyje sakydamas "socioninis mastymas", ir del kokiu aplinkybiu jis gali nesusiformuoti?

p.s. tiesiog idomu, turiu as ta socionini mastyma, ar ne? :strange:



1. Galbut del nepakankamo domejimosi socionika ar del pernelyg formalaus domejimosi.

2. Nežinau.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Spa 2007, 11:51 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Globas raš?:


Jeigu idomu, kaip aš tipuoju, galiu paaiškinti ir parodyti (per busina myta, pavyzdžiui). Jeigu neidomu, tai nera prasmes diskutuoti (apie)/kritikuoti metodikas, paviršutiniškumus ar isigilinimus.





Visai idomu butu. Nepamirsk sios idejos, Globai. O tai susitiksim, kazka kita imsim aptarineti. O dar kada tas mytas bus... pasimirsta visokios galimu pokalbiu temos begant laikui.

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Spa 2007, 11:58 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 31 Rgp 2007, 10:37
Pranešimai: 913
Solanža: Galiu parodyti, jei tik idomu.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Aktyvacijos santykiai
StandartinėParašytas: 27 Spa 2010, 00:01 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Neseniai dalyvavau tokiame projekte, ir ten nutipavau viena vokiete per atstuma, be klausimu ir panasiu dalyku. Jai per 30 metu, taciau pajutau, kad ji zukove, pagal bazine :bsensoric: . deliojau mozaika, ziurejau jos demonstratyvine, roline, aktyvacine, stebejau tarptipinius santykius, ir kaip Zukove, tiko! Negaliu pasakyt, kas, bet mane labai zavejo jos gabumai, valia, manieros, nors, atrodytu, vos ne i mamas tokia moteris tiktu :D tarsi 'isvirkscias' dualas. Nors gydanti duala maciau tik viena...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Aktyvacijos santykiai
StandartinėParašytas: 02 Lie 2011, 20:36 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Šitą straipsnį surado Martynas. Aš tik išverčiau

Šaltinis: http://socionika-forever.blogspot.com/2 ... _9969.html
Socionika pagal Stratijevskają.
Skyriai iš knygų "Kaip padaryti, kad mes neišsiskirtume", "Dualumo santykiai", "Konfliktiniai santykiai", "Aktyvacijos santykiai", "Veidrodiniai santykiai", "Tapatybės santykiai", "Dalykiniai santykiai", "Miražiniai santykiai", "Giminiški santykiai", "Pusiau dualiniai santykiai", "Kvestimiškumas ir deklatimiškumas – pasaulių kova ir vienovė", "Reinino požymių teorija. Pasaulių kryžkelėse".

(IMTipų pavadinimai pateikiami pseudonimais todėl, kad abreviatūros rusų kalboje nelinksniuojamos.)

2008 METŲ BIRŽELIO 28 D.
2-osios kvadros aktyvacijos diados: EIE - SLE
Etinis-Intuityvus Ekstravertas — Sensorinis-Loginis Ekstravertas


“Hamletas” ................... “Žukovas”
1+ :bethics: 2- :wintuition: ................... 1- :bsensoric: 2+ :wlogic:
3- :blogic: 4+ :wsensoric: ................... 3+ :bintuition: 4- :wethics:
5+ :wlogic: 6- :bsensoric: ................... 5- :wintuition: 6+ :bethics:
7- :wethics: 8+ :bintuition: ................... 7+ :wsensoric: 8- :blogic:

Šioje diadoje sąveikauja du ekstravertai, negatyvistai, konstruktyvistai. Kiekvienas iš jų siekia pasimaloninti ir pasitarnauti savo partneriui darbais ir, atitinkamai, kiekvienas jaus tam tikrą jautrumo ir širdingumo trūkumą ir partnerio pusės.

Kiekvienas laikui bėgant “prislopina”, nusodina savo partnerį. Žukovas labai didžiuojasi savo blaiviu, realistišku požiūriu į gyvenimą, bet ir Hamletas taip pat savęs nelaiko kvailiu (ir, be to, nemėgsta kuomet kiti jį laiko idiotu ir kas minutę moko gyvenimo išminties) taigi nuolatinio “nusodinimo”, griežtos ir įkyrios Žukovo kontrolės Hamletui nereikia, dar daugiau, nuo visų šitų įspėjimų jis pradeda pavargti.

Ryšio kanalai 1-6 ir 2-5 (“Valios sensorikos”, Laiko intuicijos”, “Emocijų etikos”, “Santykių logikos” aspektai.)

Jau nuo pat pirmojo kontakto su “aktyvatoriumi” Hamletas labai suminkštėja, “šiltėja”, tampa linksmas, valiūkiškas ir išdykėliškas kaip Jeseninas. (Jo programinė “emocijų etika” įgauna kažkokį lengvą, žaismingą pobūdį. Aktyvizuotas Hamletas iš “tvirtų pažiūrų “tragiko” pavirsta “komiku”, išradingu visokiems paikiojimams ir prasimanymams. Vėl gi, ir Hamleto lyderystės siekis taip pat truputį pakinta – iš įsitikinusio ideologo ir globėjo jis virsta tokiu “pokštininku-prasimanytoju”.)

Aktyvacijos santykiai suminkština ir Žukovą – jis tampa truputį intravertiškesnis, nuolaidesnis. Jo santykiai su Hamletu įgauna minkštos, “tėviškos” globos pobūdį. Aktyvizuotas Žukovas tampa panašus į labai stipriai iracionalaus potipio Maksimą. Tam tikrą laiką jis atsipalaiduoja, dingsta jo griežtumas, valdingumas ir ekspansyvumas. Jis lengvai aktyvizuojasi per “hamletiškus” pokštus, pasiduoda šiems “paikiojimams”, tačiau po kurio laiko jam vėl norisi būti rimtu ir blaivaus proto. Šiame etape tarsi prislopinama jo “valios sensorika”. Tačiau po kurio laiko Žukovas pradeda pavargti nuo Hamleto “juokelių” ir “žaidimų“, kurie įgauna vis labiau nemalonų ir vis mažiau pagarbų pobūdį. (Kaip žinoma, antrojoje kvadroje partneriai mėgsta vienas kitą patikrinti, t.y., “paieškoti utėlių” ir Žukovas pradeda suprasti, kad šie juokeliai – taip pat savotiškas “patikrinimas” ir reikia į juos sureaguoti deramu būdu.) Sureaguoti deramu būdu Žukovas gali tiktai savo programinės “valios sensorikos” pagalba. Taigi čia jau pritaikomas ir griežtas komandinis tonas, ir valdingos intonacijos ir išsireiškimai be ceremonijų, kuriuos Hamletas, suprantama, pastebės ir neuždels sureaguoti.

Hamletas taip pat parodo ir savo kivirčinus, ir kovotojo charakterį, be to, gali tai padaryti tokia rafinuotai - aštria forma, kad Žukovas dar ilgai vaikščios pritrenktas tokio įspūdžio. Po to kai pirmoji jėgos “priešprieša” bus visiškai išsemta, partneriai išsivaikščios į savo kampus įsižeidę, įsitempę ir sutrikdyti viens kito.

Hamleto ir Žukovo partnerystė – tai nuolatinė dvikova dviejų ryškiai išreikštų lyderių - negatyvistų. Laikui bėgant tarpusavio susidūrimų patirtis privers juos bendrauti vienas su kitu pagarbiau ir per didesnio atstumo distanciją.

Po tam tikro laiko, Hamletas vėl imsis bandymų pareikšti savo teisę į lyderiavimą, pabandys užduoti reikiamą emocinį ir etinį toną santykiams. Nusiteikęs į emocinį manipuliavimą ir emocinę įtaigą, jis bus sutrikdytas ir nuviltas Žukovo emociniu inertiškumu, kuris sunkiai “įsisiūbuoja”, labai sunkiai “užsiveda” ir labai ilgai “atvėsta”. Laiku bėgant Hamletas pradeda saugotis neprognozuojamo Žukovo ūmumo, jam tenka visą laiką prisitaikyti prie partnerio. Tokiu būdu, ir jo emocijos laikui bėgant įgauna vis lankstesnį, manipuliacinį-nukreipiamąjį ir atpalaiduojantį pobūdį. (Hamletas, ilgus metus pragyvenęs aktyvacijos santykyje įgauna tam tikrų būdingų “jeseniniškos” etikos bruožų – laikui bėgant jis pradeda įsiteikti partneriui, meilikauti, krizenti iš jo stačiokiškų ir negrabių juokelių. Vyras - Hamletas prie žmonos - “aktyvatorės” tampa tylus ir nuolaidus šeimos žmogus. Nors, žinoma, nuo potipių ir temperamentų santykio čia taip pat daug kas priklauso. Šiems parametrams nesutampant gali atsirasti pačių nemaloniausių reiškinių. Pavyzdžiui, ryškiai išreikšto cholerinio temperamento Hamletas gali pajausti aštrių pojūčių trūkumą partnerystėje su rambiu, apatišku Žukovu. Tokiais atvejais Hamletas gali atvirai provokuoti jį į sadizmą (žeminti jį, įžeidinėti prie pašalinių). Žukovas, kaip taisyklė suvokia, ko iš jo laukiama, tačiau ne visada pasiduoda šiai provokacijai, kadangi savo žiaurume (“valios sensorikos” aspektas) Žukovas taip pat labai inertiškas, nenori eikvoti jos smulkmenoms ir savo artimųjų naminėms pramogoms. (Žukovo žiaurumas tausojamas jo priešams.) Tokiu būdu, Hamleto aštrių pojūčių poreikis taip ir lieka nepatenkintas.

Ryšio kanalai 3-8, 4-7 (“Santykių etikos”, “Pojūčių sensorikos” “Dalykinės logikos” ir “galimybių intuicijos aspektai”.)

Kaip mes jau matome, Žukovo stebinčioji “pojūčių sensorika” nepajėgi patenkinti visų jo aktyvatoriaus poreikių. Ir Hamletui, orientuotam į specifinę Maksimo sensoriką, tai labai rimtas ir apmaudus nusivylimas. Hamleto bandymai “suerzinti” aktyvatorių veda prie nenuspėjamų pasekmių ir ne prie paties geidžiamiausio rezultato. Todėl daugeliu aspektų jis pradeda jaustis ir nepasitenkinusiu ir nerealizuotu. Laikui bėgant jam susikaupia tam tikros etinės pretenzijos Žukovui, kurios sunkėja priklausomai nuo to, kaip partneris patenka į kažkokias keblias etines situacijas. Hamletas, orientuotas į normatyvinę Maksimo etiką, dažnai jaučiasi nesmagiai dėl Žukovo elgsenos, ir todėl laiko savo pareiga pasisakyti šia tema ir pasmerkti tai, kas, jo nuomone, išeina už leistinumo ribų.

Hamletas smerkia Žukovo egocentrizmą, jo nepateisinamą ekspansiją, jo manierą nesiskaityti su aplinkiniais. Pasisakydamas šia tema, jis žinoma, labai traumuoja Žukovą, tačiau iš kitos pusės ir intravertuoja jį. Aktyvų Žukovo dalyvavimą savo dalykinėse operacijose Hamletas taip pat ne visada sveikina, kadangi čia jam norisi parodyti savarankiškumą ir įrodyti visiems aplinkiniams (ir sau tame tarpe), kad jis taip pat “ne iš kelmo spirtas”. Dalykinis Žukovo aktyvumas kartais gesina Hamleto dalykinę iniciatyvą, kadangi dažnai nesutampa su jo planais ir ketinimais. Hamletą gi erzina ne tiktai globėjiški jo aktyvatoriaus patarimai, bet ir besąlygiška jų vykdymo kontrolė.

Beje ir Žukovą ne visada tenkina Hamleto etiniai-intuityvūs perspėjimai, ypač kuomet jie baigiasi jo artimiausios aplinkos “skalbimu”. Žukovui atrodo, kad Hamletas juo aiškiai manipuliuoja, bando pajungti savo įtakai ir savo valiai, verčia jį nukirsti kažkokius “reikalingus” ryšius, kiršina jį su “reikalingais” žmonėmis – Žukovui tokie dalykai nepatinka.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Aktyvacijos santykiai
StandartinėParašytas: 02 Lie 2011, 21:09 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Labai aciu, Liepa!

Na, manau sitas santykis truputi per neigiamai pavaizduotas, jis yra teigiamesnis, bent is mano puses. Demonstratyvine :blogic: negesina mano rolines, ir Zukovu kontrole tikrai ne per didele. Kaip tik, atrodo, galima is ju keturmates dalykines logikos daug ko pasimokyt, ir iseina atsipalaiduoti..
Mane asmeniskai aktyvacijos santykiai daugiau aktyvuoja ir ikvepia, nei gesina, kaip cia vaizduojama.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Aktyvacijos santykiai
StandartinėParašytas: 03 Lie 2011, 00:10 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Tuomet tęsiame 2-osios kvadros aktyvacines diadas. Šiaip stegiuosi atsargiai komentuoti Stratijevskajos nuomonę straipsniuose - juk Dreizeris yra mano konfliktinis tipas... Mano nuomone, autorė išties kai kur pernelyg šališkai (labai jaučiasi jos pačios santykis su aprašomu tipu) detalizuoja - tai matyti ir pateikiame straipsnyje.

Šaltinis: http://socionika-forever.blogspot.com/2 ... _9969.html

2-osios kvadros aktyvacijos diados: LSI - IEI
Loginis-sensorinis intravertas — Intuityvus-etinis intravertas


“Maksimas” ...................... “Jeseninas”
1+ :wlogic: 2- :bsensoric: ...................... 1- :wintuition: 2+ :bethics:
3- :wethics: 4+ :bintuition: ...................... 3+ :wsensoric: 4- :blogic:
5+ :bethics: 6- :wintuition: ...................... 5- :bsensoric: 6+ :wlogic:
7- :blogic: 8+ :wsensoric: ...................... 7+ :bintuition: 8- :wethics:

Čia sąveikauja du intravertai, emotyvistai ir pozityvistai. Abipusis emotyvumas sustiprina jų tarpusavio simpatijas. Abu jie vienas kitam atrodo malonios išvaizdos, geranoriški ir paslaugūs žmonės. Maksimas rodo išankstinį rūpestį Jesenino atžvilgiu, efektingai asistuoja savo partneriui, išpildo visus jo įnorius. Sužavėtas ir imlus įspūdžiams Jeseninas iš savo pusės negaili komplimentų, išreikšdamas visišką pasirengimą pasitarnauti ir pasigerinti partneriui. Jeseniną žavi jo “aktyvatoriaus“ elegancija ir estetiškumas, mokėjimas laikytis visuomenėje, mokėjimas save pateikti. Visa tai derinyje su Maksimo jėga, griežtumu ir vyriškumu daro Jeseninui neišdildomą įspūdį.

Ryšio kanalai 1-6, 2-5 (“Laiko intuicijos”, “Valios sensorikos”, “Emocijų etikos”, “Santykių logikos” aspektai.)

Ir vis dėlto, greta Jesenino Maksimas tampa ekspansyvesnis, valdingesnis, kartais despotiškesnis. Ir reikalas čia ne tiktai tame, kad jo EGO bloke pradeda dominuoti “valios sensorika”, Maksimą sugriežtina Jesenino etinės manipuliacijos. Maksimas nemėgsta kuomet su juo gudraujama, elgiamasi vylingai ir tuščiai žadinamos viltys. Kodėl tai vyksta? Džiugios Jesenino prognozės, jo “oro pilys” ir niekuo neįsipareigojantys pažadai, (kuriuos jis beveik iš karto pamiršta), be abejonės aktyvizuoja Maksimą, kadangi pagal “laiko intuicijos” aspektą jis labai priklausomas nuo objektyvių aplinkybių ir nuo sąlygų, kurias jam sukuria aplinka. Todėl ir į Jesenino prognozes jis iš pradžių žiūri labai rimtai, priimdamas jas kaip perspektyvinį planą, kurį jam numatė partneris.

Laikui bėgant jis pradeda nusivilti šiais iliuziniais pažadais, kadangi jie neturi jokio konkretaus pagrindo. Jesenino “miražai” – trai ne daugiau, negu fantazijos ir pramogos skirtos Žukovo atsipalaidavimui, bet Maksimas dar labai negreitai pradeda atpažinti jų neveiksnumą. Ir netgi nusivylęs savo partnerio daug žadančiais planais, Maksimas, vis dėlto, ne vieną kartą pasiduoda gundymams ir leidžia sau jais susivilioti.

Tačiau, matydamas kaip netvarkingai ir nerimtai Jeseninas žiūrį į savo laiką ir savo planus, Maksimas prieina išvados, kad partneris jį “kvailina”, nejuokais įsižeidžia ir sugriežtina savo reikalavimus, bando disciplinuoti savo “aktyvatorių”, ko rezultate ir gaunasi tam tikri “perlenkimai” pagal “valios sensoriką”. ( Pavyzdžiui, toks atvejis: vyras - Jeseninas įtikino žmoną - “aktyvatorių” paimti paskolą automobilio pirkimui, siūlydamas panaudoti mašiną darbo tikslais. Kada gi automobilis buvo nupirktas, sutuoktinis apie savo pažadus sėkmingai pamiršo ir važinėjo juo pas draugus, ir į svečius, daužydamas mašiną vos ne į kiekvieną kampą. Rezultate viskas, ką uždirbdavo žmona ėjo paskolos grąžinimui, automobilio remontui ir benzinui. Sutuoktinis gi savo neveiklumą teisino nesisekimu ir lavai įsižeisdavo, kuomet jam buvo dėl ko nors priekaištaujama.)

Aktyvacijos santykiuose Jeseninas iš tikrųjų nesupranta, kas iššaukia partnerio pretenzijas, o todėl ir mano turįs teisę “įsižeisti”.Maksimas ne visada būna pasirengęs tokiam audringam “emocijų išsiveržimui”. Tuo labiau, kad aktyvatorius “baudžia” jį ne tiktai emocijų fontanu, bet ir demonstratyviu atitolimu, kas ypatingai skaudu Maksimui, kadangi jo “santykių etikos” aspektas randasi gana pažeidžiamoje pozicijoje (SUPEREGO lygmenyje).

Atmetęs partnerį į palyginti tolimą distanciją, Jeseninas palaipsniui pradeda užglostyti konfliktą – jis vėl paslaugus, geranoriškas, mielai dalinasi su Maksimu visomis naujienomis, jis vėl atviras ir konfidencialus. Ir štai, atvirumo protrūkyje, jis vėl pradeda orientuoti Maksimą į kokias nors naujas perspektyvas, vėl suteikia jam vilčių, vėl duoda kokius nors pažadus, kurių nė nemano vykdyti. Tuo labiau, kad ir savojo aktyvatoriaus loginiai argumentai Jesenino jau senai nebeįkvepia, kadangi jokiems “didiems tikslams” Maksimo logika netarnauja, jokių plataus mąsto veiksmų nepateisina (juk Jeseninas orientuotas tiktai į savo dualo manipuliacinę logiką, skirtą pagrįsti “žukovišką” ekspansiją). Todėl Jeseninas laikui bėgant pradeda matyti Maksime viso labo pedantišką ir priekabų “egoistą”, kuriam nėra nieko svarbiau už jo požiūrius ir principus.

Suprantama, su tokiu partneriu jis nesijaučia pilnai apsaugotas, nors, žinoma ir “skystablauzdžiu” jis jo taip pat nelaiko (arba, bent ne visada laiko). Ir vis dėlto, kartais, esant nuotaikai, Jeseninui kyla noras “įgelti” Maksimui, parodyti jam “nagučius” – jis juk taip pat labai užkabinėjantis. Jis gali priekaištauti Maksimui dėl nepakankamo “įžūlumo”, dėl nemokėjimo “pačiupti” to, kas (Jesenino nuomone) pats jam eina į rankas.

Ryšio kanalai 3-8 и 4-7. (“Santykių etikos”, “Pojūčių sensorikos”, “Galimybių intuicijos” ir “Dalykinės logikos” aspektai.)

Maksimas, žinoma, dėkingas Jeseninui už tą intuityvią-etinę orientaciją, kurią šis jam retkarčiais suteikia, pasakodamas, kas ir kaip jo atžvilgiu nusiteikęs, kas ir kaip apie jį kalba. Bet štai Maksimas reaguoja į šią informaciją (Jesenino nuomone) visiškai neteisingai. Neteisingai - todėl, kad priima šią informaciją kaip instrukciją veiksmui, kuris susiveda į tai, kad sava aplinka operatyviai “išvaloma” nuo “nedraugų”. (Prisiminkime, Makimas pasąmonėje “orientuotas” į “hamletišką” valymą.) Jeseninas gi tokais priemones laiko ypatingomis, todėl ir nepritaria: “Ir taip visi kalba, kad tu “kerti iš peties”, o tu dar suteiki pretekstą taip kalbėti, o paskui stebiesi, iš kur turi šitiek priešų!”

Jesenino etinis manipuliatyvumas nuolat kelia nerimą Maksimui, jo įprotis gudrauti, meilintis, kelti skandalus be jokio pagrindo ir aiškintis užuominomis – ypač jį erzina.

Vėl gi, ir Jeseninui būdingas koketiškumas kelia Makismui nepasitikėjimą. (Juk Hametai absoliučiai nekoketiški, netgi moterys. Netgi aktorės - Hamletės – atkeipkite dėmesį, - “vaidina” koketiškumą arba labai sunkiai ir nenatūraliai, arba groteskiškai. O viskas todėl, kad Hamletas “užprogramuotas” pavydžiam ir įtariam Maksimui ir iš principo nesugeba duoti preteksto pavydui.) Kitas reikalas Jeseninas – jo komformiškumas, jo etinis manevringumas, jo siekis įsitiekti “ir mūsiškiams ir jūsiškiams”, jo sugebėjimas gerai jaustis “priešo stovykloje” – visa tai duoda rimtą pretekstą nerimauti. Maksimas vis dažniau pradeda abejoti savo partnerio patikimumu ir ištikimybe. Ir kažkuriame etape jis netgi gali pajusti, kad jis čia “laikomas už kvailį”, arba paprasčiausiai juo naudojamasi.

“Šešiukės” kompleksas“, kuris ypač ryškiai pasireiškia Jeseninui nedualiniuose santykiuose – taip pat Maksimui nemalonus. Įprotis nuolat, dėl smulkmenų “traukti į save”. (Kaip, pavyzdžiui, imti svetimus daiktus ir paslėpti juos pas save. Jeseninas labai greitai “prisiriša” prie tų daiktų, kuriuos paima laikinam naudojmui, todėl atsisveikina su jais ypač nenoriai – jis mieliau atsisveikins su savo nedualiniu partneriu, negu su daiktu, kuris šiam partneriui priklauso.)

Maksimas pakankamai pastabus ir visas šitas “gudrybes” jis labai tiksliai pastebi ir jos jam nemalonios. O į viską, kas jam nemalonu, Maksimas reaguoja griežtai ir priešiškai – tai yra, jam vėl gi tenka aktyvizuoti savo “valios sensoriką”, kuri, vis dėlto, neišsipučia iki“žukoviškos” ekspansijos mastų, todėl ir Jeseninas Maksimo asmenyje mato viso labo tik smulkų naminį tironą, kurį nieko nereiškia pergudrauti ir apvynioti aplink pirštą. Juk, be visa kita, Jeseninas pradeda Maksime matyti dar ir savimi nepasitikintį žmogų - nevykėlį. Jis jaučia Maksimo “silpną vietą” pagal “galimybių intuicijos” aspektą.

Jeseninas dažnai smerkia Maksimą už paprastumą ir netoliaregiškumą, dažnai kritiškai pasisako šia tema: “ Visi kalba, kad tu tiesus kaip įžambinė, jokio gudrumo tavyje nėra!”. Suprantama, kad tokio pobūdžio pastabos Maksimo niekaip netenkina, tuo labiau, kad jis iš partnerio laukia ne kritikos, o konkrečių operatyvių veiksmų: “O kur tu anksčiau buvai, toks protingas? Kodėl gi mansę neperspėjai? Būtum ėmęs ir apsaugojęs!” Ir iš tikrųjų, kas gero tame, kad žmogui iš pradžių leidžiama “guzą užsidirbti”, o paskui kritikuojama už neapdairumą? Kam tai patiktų?

Maksimą labai erzina ir pasyvus Jesenino nesikišimas, ir jo uždelsta kritika. Jis negali suprasti tokio elgesio motyvų – jis mato tiktai viena: partneris su juo nesolidarus, nepakankamai jam atsidavęs, o o todėl ir elgiasi neteisingai. Suprantama toks Jesenino elgesys paaiškinamas ne piktomis užmačiomis (kaip numano Maksimas), o tiktai tuo, kad jo “galimybių intuicijos” aspektas randasi “stebimosios funkcijos” pozicijose ir nukreiptas į Žukovo normatyvinę intuiciją, kuri palyginus su Maksimo intuicija turi tam tikrų privalumų. Todėl Jeseninas – vis kelia sau uždavinį tiktai stebėti partnerio veiksmus ir koreguoti jo elgesį, nors laikui bėgant jis pradeda ir perspėti Maksimą dėl galimos grėsmės – tai yra palaipsniui pradeda ugdytis Hamleto potipį.

Analogiškas kazusas vyksta ir pagal “dalykinės logikos” aspektą, kur jau Jeseninui prireikia operatyvios Maksimo pagalbos, tačiau gauna tiktai savo poelgių kritiką, o ir tą atgaline data. Jesenino tai netenkina, juk jeigu jis negauna savalaikių aiškių nurodymų, jam tenka elgtis savo nuožiūra, (kas veda prie pačių nepageidautinų pasekmių).

Be išankstinio aiškaus instruktažo Jeseniną siųsti su užduotimi – apskritai pavojinga. Jeseninui visuomet reikia maksimaliai aiškiai paaiškinti, ką jis turi daryti ir ko neturi daryti. Jeigu Jeseninas šių nurodymų negaus, pasekmės gali būti šiurpios, ir taisyti jo klaidas teks partneriui, (jeigu jas dar bus galima ištaisyti). Todėl ir Maksimas partnerystėje su Jeseninu taip pat ilgai neužsibus pasyvaus stebėtojo pozicijose, - jis arba visiškai nušalins Jeseniną nuo dalyvavimo darbe (ir prisiims sau nepakeliamą krūvį), arba pradės jį griežtai ir pedantiškai kontroliuoti, iš anksto duodamas išsamias- detalias instrukcijas – tai yra, iš esmės, ugdysis savyje Žukovo potipį.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Aktyvacijos santykiai
StandartinėParašytas: 03 Lie 2011, 01:42 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Jeseninui sunku pagauti bazine logika is Gorkio, stengiasi itikti, puola kazka daryti - nori padeti darbu (tas stipriai isreisksta).
O Gorkis, kaip tik - susvelneja. Jeseninas nori padeti, nors ta pagalba nera butent tokia, kokios nori Gorkis. Ir truputi maziau jautrumo per ribojanciaja-skaudziaja f-cijas
Rysiu kanalai: "sava aplinka operatyviai isvaloma nuo nedraugu" - tai nebudinga is viso antrajai kvadrai, daugiau treciajai. Antrojoje kvadroje isvalomi tik priesai. O savas gali buti kiekvienas zmogus, manau, kisamas autores vertinimo trigrasis.
Prie aktyvatoriaus norisi pasitempti, veikti - man toks ispudis.

Dabar del tos valios sensorikos. Pas Zukova jegu uztenka dideliems darbams. Jis nesvaisto jegu smulkiai detaliai kontrolei, o apima visuma, neuzsistoja ties 'smulkmenomis'.

Gorkio valios sensorika - kurybine, trimate. Orientuojasi tik situacijoje. Nemoka prognozuoti laike. Mato, kad ne taip elgiaisi - zaibiskai reaguoja. Vel situacija- vel veiksmas. Todel ji atkaklesne, sureaguoja tik situacijoje. O cia ji vaizduojama kaip bazine 'apvynioja aplink pirsta' - tai budinga Zukovams, jie NUMATO kelis ejimus i prieki. Jie linke stebeti, kaip vystosi situacija pries patys isikisdami.
Jeseninas nemano, kad Maksimas nevykelis, daznai tas nekrenta i akis, be to, Jeseninai ir Balzakai per ribojancia patys jaucia savo silpnuma, ir yra KUKLUS zmones. Jie ATSARGIAI vertina kito zmogaus sugebejimus.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Aktyvacijos santykiai
StandartinėParašytas: 03 Lie 2011, 01:43 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Man tos trys pastraipos, pradedant nuo "šešiukės komplekso" pasirodė tikrai "neskanios"....


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Aktyvacijos santykiai
StandartinėParašytas: 03 Lie 2011, 01:48 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Dar nepritariu autorei del Jesenino darbo. Maksimai megsta susakyti instrukcijas nuo pradzios iki galo - taip aisku Hamletui. O jeseninas yra iracionalus tipas. Manau, jam reikia po zingsneli, nedideliais kasniais, o ne visos informacijos is karto. Jam reikia palaipsniui paaiskinti, PARODYTI, kaip tai darytu dualas Zukovas. Ka manot kiti?


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 86 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 128 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007