liutauras raš?:
Pelene: ne štirlicas esu, bet pasamprotausiu, juolab tavo užkabinta tema išties ?domi
Aha, ne Stirlis tu, bet jauciasi, kad "saviakas"
liutauras raš?:
Iš tikr?j? šnek? ir emocij? turi b?ti tiek, kiek j? reikia ir ne daugiau.
Ir as labai nemegstu pernelyg isreikistu emociju, neigiamu net is fizionomijos negaliu tvert. Suprantama, kai zmogui sunku, blogai, ar dar kokia problema, ja reikia spresti ir stabilizuoti emocine busena, bet tie zmones, kuriems prasta nuotaika tiesiog uzejo, man kazkas nepaaiskinamo ir nesuprantamo. As dabar mastau, kazin musu kvadroje nors vienam gali buti tiesiog siaipsau bloga nuotaika? Bent jau Heksliui su Dostiku turbut taip nera.
liutauras raš?:
Šnekos - tikrai ne savaiminis tikslas.
Na taip. Bet tarpusavyje, kaip etikai intuityvus isijaucia ju pokalbis tampa, kaip srauni upe, tema gena tema, bet va idomu, kaip ju pokalbis atrodo is sono logikams sensorikams, visgi ju aktualijos kitos.
liutauras raš?:
šypsen? padalijimas aplinkui. Tas niekad nepakenkia, nes toks lengvas ir trumpas pabendravimas visad pakelia nuotaik?
Ir man taip.
liutauras raš?:
Tad vienatv?s vengiu kaip šunis ugnies - nes taip nustoju dalies savo gyvenimo prasm?s.
Ziurint kas yra ta vienatve? Jei buni vienas, bet uzsivertes maloniais darbeliais, ta vienatve kartais net labai smagu pasimegauti. Bet gali buti ir taip, kad gali buti tarp zmoniu bet jausti vienisuma.
liutauras raš?:
man nuolatos reikia nauj? id?j?, kuriomis gal??iau tinkamai pasigardžiuoti. tai mano dvasinis penas - literat?riškai kalbant - kuriuo nebijau pasidalinti ir su kitais. va taip.
O is kur tos idejos pas tave ateina? Ir kokio stiliaus idejos tave labiausiai "uzgardina"
As kazkaiptai isivaizduoju, kad tu turetum buti neprispaustas tam tikru visuomeniniu normu remu