http://www.jacklondon.ru/opisaniya/dzhe ... skaya.htmlDžeko Londono aprašymas pagal funkcijas (remiantis Stratijevskaja)Džekas Londonas Blokas EGO. 1-oji pozicija: programinė funkcija - "Dalykinė logika" Džekui nėra didesnės bėdos, negu negalėjimas surasti deramą pritaikymą savo dalykinėms savybėms. Visas jo gyvenimas – ieškojimas galimybių maksimaliai realizuoti savo jėgas, protą ir gabumus įdomioje ir perspektyvioje veikloje.
Dalykinės Džeko savybės pasireiškia priklausomai nuo objektyvių galimybių, kurias jam suteikia konkrečios sąlygos ir situacija. Vien tik savo valios pastangomis Džekas nepasikliaus - netikslinga, tuo labiau, kad gyvenime dar egzistuoja sėkmė, gera klotis ir kitos objektyvios sąlygos, kurioms esant įgauna prasmę parodyti savo sugebėjimus ir dalykines savybes. Esant neplankioms aplinkybėms Džekas mano apskritai beprasmiška save kaip nors prievartauti – geriau pabandyti keisti sąlygas. Sizifo darbas" ne jam.
Šio tipo atstovai aktyviai kovoja už visiems lygias teisingas sąlygas ir lygias plačias galimybes. Džekas kovoja už teisingumo atstatymą – stengiasi susigrąžinti tai, kas jam teisėtai priklauso (Robin Hudas).
Jeigu nėra galimybės atstatyti teisingumą, Džekas ieško sau naujos vietos, kur jo požiūrio bus paisoma ir kur jo darbas bus deramai įvertintas. Šio tipo atstovai nuolat ieško geresnių sąlygų ir platesnių galimybių savo dalykinių savybių pritaikymui. Jiems būdingas dažnas profesijų keitimas, gyvenimo vietos keitimas: nepavyko čia – išvyksta į kitas šalis, atveria sau naujas žemes, naujas galimybes. Jie - "pionieriai", einantys priekyje. Nepavyko savęs realizuoti vienoje srityje, drąsiai pereina į kitą, kol galiausiai nesuranda savo sielai artimo dalyko.
Bevelija siekti aukšto NVK (naudingo veikimo koeficiento) protingu ir racionaliu savo jėgų paskirstymu. Būtent todėl šio tipo atstovai neturi sau lygių naujų technologijų sukūrimo ir įdegimo srityje, racionaliame ir efektyviame darbo proceso organizavime, puikiai generuoja įdomias racionalizatorines idėjas, yra daugelio progresyvių technologijų ir metodikų autoriai.
Džekas - aršus visų neracionalių ir neefektyvių darbo metodų priešininkas. Organizuodamas gamybą, teikia reikšmę savo darbininkų materialiam stimuliavimui ir asmeniniam suinteresuotumui. (Gyvenk pats ir leisk gyventi kitiems.)
Atiduoda pirmenybę darbui, turinčiam konkretų praktinį pritaikymą. Abstrakčiais ir atsietais projektais nesusigundo.
Negali pasielgti prieš savo nuomonę (prieš savo įsivaizdavimą apie sveiką protą). Į kiekvieną veiklą jis žiūri jos tikslingumo požiūriu ("o antraip, kam?"). Dirbti mėgsta ir moka atlikti darbą aukštai kvalifikuotai ("o antraip, kam?").
Laiko tikslinga užsiimti dalyku, nešančiu didelį pelną. Stengiasi neeikvoti savęs smulkmenoms. (Kriminaliniu bizniu neužsiima, nepaisant daug žadančių pajamų, kadangi to neleidžia dorovinių vertybių sistema, į kurią jis pasąmoniškai orientuotas.)
Džekas mėgsta uždirbti pinigus "stambiai" ("o antraip, kam?"), mėgsta juos išleisti neskaičiuodamas. Nemėgsta pernelyg taupyti pinigų, nemėgsta riboti sau įprastų malonumų. Ne visada moka juos atidėti arba kaupti. Lengviausiai jis išleidžia pinigus, atitekusius jam "lengvai" (kaip laimėjimas arba dovana). Paprastai nelinkęs į avantiūrinius projektus, Džekas sugeba investuoti "lengvus" pinigus į ne per daugiausia iš pagrindų apgalvotą ar apskaičiuotą įmonę.
Nesėkmių ir apsiskaičiavimų darbe pats sau neatleidžia, bet išoriškai išsaugo ramybę ir optimizmą: "Iš klaidų mokomasi."
Nerankioja trupinių. Neapkenčia smulkmeniškų žmonių. Mano: moki uždirbti – turi teisę išleisti. Lengviau ir laisviau išleidžia stambias sumas – sunkiau išsiskiria su smulkiomis, dėl to neapisant viso prigimties platumo sudaro šyškštaus žmogaus įspūdį. Nepriklausomai nuo pajamų lygio, mieliau perka sau pačius brangiausius daiktus, laikydamas juos pačiais kokybiškiausiais.
Nemėgsta užsiimti taisymu, remontu, perdirbimu. Bevelija gerai uždirbti ir nusipirkti naują. Arba pasamdyti žmones, kurie už jį tai padarytų.
Sunkią minutę nesibjauri sunkaus darbo, jeigu jis gerai apmokamas. Nemėgsta smulkaus rutininio darbo, nemėgsta studijuoti detalių, nemėgsta būti "parankiniu", "stumdomu", nemėgsta bukinančio, neįniciatyvaus darbo.
Džekas nepakenčia ir neleidžia iš šalies kontroliuoti savo poelgių, savo laiko ir savo darbo kokybės – svetimą nepasitikėjimą laiko savo įžeidimu. Ir reikaluose, ir asmeninime gyvenime tarpusavio pasitikėjimą laiko santykių norma.
Stengiasi neturėti reikalų su nepaslaugiais žmonėmis, neapkenčia vagiliavimo, apgaudinėjimo, "nesąžiningo žaidimo", "veltėdžių".
Verčiau pažada mažiau, bet padaro daugiau. Apdairus, įžvalgus. Savo poelgius vertina jų pasekmių atžvilgiu. Negali pakęsti neatsakingumo visose santykių formose.
Nemėgsta kontroliuoti svetimo darbo jo atlikimo procese – verčiau vertina galutinį rezultatą.
Nemėgsta priklausyti nuo svetimų terminų, svetimos iniciatyvos, todėl labiau vertina darbą, kur jis gali būti pats sau šeimininkas: pats sau užduoda tempą, pats sau planuojasi, pats sau nustato normas. Nemėgsta dirbti su lėtu porininku.
Puikus vadovas ir organizatorius. Moka paskirstyti darbą pagal kiekvieno galimybes ir sugebėjimus. Akimirksniu įvertina žmogų pagal jo darbus, kvalifikacijos lygį ir sugebėjimus. Darbą, kurio imasi, visada atlieka su entuziazmu, greitai ir kokybiškai.
Biurokratinį vilkinimą priima kaip didžiulį blogį – šitas dalykas jį žiauriai erzina, užmuša jo dalykinį aktyvumą ir priveda prie prislėgtos būsenos. Būtinybė gyventi sąlygose, kur jo dalykinės savybės neranda pritaikymo, kur jo darbas negauna adekvataus apmokėjimo, gniuždo Džeką. Tokiose sąlygose jis stengiasi ilgai neužsibūti. Džekas labai mobilus ir dinamiškas. Lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų, ištvermingai pakelia sunkumus ir netektis. (Ypač, jeigu žino, kad laikui bėgant tai bus deramai atlyginta.)
Šio tipo atstovai puikiai dirba ekstremaliose sąlygose (gelbėtojais, bandytojais, kaskadininkais). Būtent ekstremalioje situacijoje Džekas ryškiausiai atskleidžia savo valios savybes, ištvermę, šaltakraujiškumą, dalykinį sumanumą, o taip pat mokėjimą tiksliai apskaičiuoti savo laiką, jėgas ir galimybes (atsipalaidavęs, apie laiką gali apskritai pamiršti).
Niekada nepasuoja prieš sunkumus - mobilizuoja visas savo jėgas tam, kad juos nugalėtų.
Blokas EGO. 2-oji pozicija: kūrybinė funkcija - "Laiko intuicija" Džekas moka pamatyti savo privalumus, kuriuos jam suteikia laikas. Jo dalykinės savybės ryškiausiai atsiskleidžia patogių ir jam naudngų laiko santykių sąlygomis. Džekas moka pamatyti artėjančių permainų naudą, lygiai taip pat moka pamatyti "sąstingio periodų" beviltiškumą ir neperspektyvumą.
Moka pamatyti ir įvertinti epochą, kurioje atsiskleis jo galimybės, ir moka panaudoti visas tas gėrybes ir privalumus, kurias jinai jam suteikia. Moka prisitaikyti prie sunkmečių ir iškęsti juos su mažiausiais nuostoliais sau.
Moka priversti laiką dirbti savo naudai. Tiksliai žino, ką ir kada prasminga daryti. Moka skubėti ir moka išlaukti. Žino, kada reikia veikti ryžtingai, o kada reikia apsišarvuoti kantrybe ir išlaukti. (Perlaukdmas, neretai praleidžia laiką ir galimybes.)
Džekas pasižymi visomis būtinomis savybėmis tam, kad prisitaikytų savo elgesiu prie neapibrėžtos ir nestabilios situacijos sąlygų. Pavyzdžiui, moka neparodyti savo suinteresuotumo sandėriu – kad nepastatytų savęs į nepalankią padėtį. Moka būti nuosekliu, santūriu ir kantriu, kiek įtampos jam tai bekainuotų. Moka neparodyti savo nekompetencijos – kad neprarastų savo prestižo. Moka be reikalo nesuteikti vilties – kad nesukurtų apie save nuomonės kaip apie neatsakingą žmogų (nors tai jam, deja, ne visada pavyksta).
Esant nepalankioms aplinkybėms ryžtingi jo veiksmai kaitaliojasi su svyravimų, abejonių ir neveiklumo periodais.
Laukimo periodu jam sunku persijungti į kokią nors kitą veiklą, todėl kartais susidaro įspūdis, kad jis dykinėja. (Daugelis Džekų laiko save tinginiais, nors iš tikrųjų – jiems duonos neduok, leisk padirbėti.)
Džekas nekenčia priverstinio neveiklumo periodų, lūkuriavimo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių: tai tiesiog išmuša jį iš vėžių. Tokiais periodais jis ne visuomet sugeba persijungti į kitą darbą – juk jam, kaip bet kuriam racionaliam žmogui, nepatogūs įsiterpimai, painiava ir sąmyšis darbuose.
Džekas labiau vertina turiningą gyvenimo ritmą ir gerai jaučiasi, kuomet jo diena suplanuota valandomis ir iki maksimumo prisotinta įdomiais ir neatidėliotinais darbais.
Ir tuo pat metu būtų naivu manyti, kad neapaisant viso savo racionalumo Džekas griežtai laikosi savo sudaryto plano – jis pakankamai dinamiškas ir lengvai prisitaiko prie aplinkybių pasikeitimo. Jo laiko intuicija pavaldi dalyko interesams, tikslingumo interesams, todėl jis į savo dienotvarkę nuolat įneša korektyvas (kas savo ruožtu gali pasireikšti tokiais kazusais, kaip pavėlavimas į paskirtą dalykinį susitikimą, arba du dalykiniai susitikimai, paskirti vienu metu dviejose skirtingose vietose.)
Nėra prasmės Džeko klausti apie jo sugrįžimo namo laiką arba apie jo planus vakarui. Nežiūrint viso savo racionalumo jis į šiuos klausimus tiksliai neatsakys. (Negana to, tokie klausimai jį erzina.) Išeidamas iš namų, jis automatiškai pavirsta "sėkmės medžiotoju", kurį jau valdo jo intuicija. Todėl Džekui netgi apytikriai nežinoma, kiek laiko užsitęs jo darbo (jo dalykinė) diena (kas labai apsunkina jo namiškių gyvenimą).
Džekui nebūdinga savo darbus derinti prie jo sudarytos dienotvarkės. Pavyzdžiui, mesti neužbaigtą darbą ir bėgti į pasimatymą jis gali tiktai superreikšmingų jam santykių atveju. (Būtnt tokios "aukos" iš jo reikalauja pirmuose dualizacijos žingsniuose jo dualas Dreizeris.)
Vaikystėje Džekai taip pat nemėgsta sudarinėti sau tikslių dienotvarkių: ar maža kas - galbūt, tuo laiku, kai jis sėdi namie ir ruošia pamokas, kieme vyksta kas nors labai įdomaus, kur jam būtina dalyvauti. Tarp kitko, praktika rodo, kad vaikystėje sudaromų dienotvarkių Džekai laikosi ne daugiau kaip vieną ar porą dienų.
Esant palankioms aplinkybėms Džeko dienotvarkė dažniausiai būna ypatingai glausta: jis gali atsižymėti paskaitose institute, po to išbėgti suderinti kokius nors savo reikalus, paskui pakeliui kažką padirbėti ir po visko sugrįžti pabaigti klausyti paskaitos. Arba: atsiprašyti savaitei iš užsiėmimų, nuvažiuoti į kitą šalį, atlikti ten krūvą darbų, aplankyti giminaičius, užmegzti dalykinius kontaktus, vėl grįžti į užsiėmimus, ir per dvi dienas atsigriebti už visus praleidimus.
Jeigu Džeko "dalykinė diena" neužpildyta pakankamu kiekiu ganėtinai rimtų darbų, tai tikras požymis to, kad jis pergyvena sunkius laikus. (Džekas nepakenčia dykinėjimo, bet neproduktyvaus laiko ir jėgų švaistymo jis nepakenčia dar labiau)
Džeką erzina bet koks nenumatytas laiko švaistymas. Jį erzina delsimas visuose jo pasireiškimuose, pavyzdžiui, kuomet kas nors lėtai kalba. Labiausiai Džeką erzina, kuomet prieš jį kas nors lėtai eina arba lėtai važuoja. Transporto kamščiai jam pats žiauriausias kankinimas.
Džekas negali pakęsti laukimo. (Nors neretai verčia laukti kitus.) Jam nieko nėra kvailiau, negu stovėti stotelėje laukiant transporto. Todėl Džekai pagal galimybes stengiasi turėti savo transporto priemonę, netgi jei tai koks nors varganas dviratis. Neturėdami asmeninio transporto verčiau vaikšto pėsčiomis.
Džekai dievina greitą važiavimą. Ir su tuo kovoti beprasmiška. Nepaisant savo praktiškumo, jie pasirengę užmokėti kokią nori baudą, bet neatsiskys šito malonumo.
Džekas mėgsta greitus darbo tempus, apskritai mėgsta viską daryti greitai, pageidautina vienu prisėdimu. Pageidautina, kad pasirengimo darbui procesas užimtų minimaliai laiko – antraip jau praeina noras daryti patį darbą. Džekas mėgsta padaryti visą darbą greitai ir gerai, o paskui su malonumu pailsėti malonioje kompanijoje.
Nemėgsta vaikščioti po parduotuves apsipirkinėti, kadangi nemėgsta stovėti eilėse, ir, be to, jam sunku įvertinti daiktų kokybę. Negali pakęsti vaikščioti po instancijas, sėdėti eilėse. (Dėl tos pat priežasties nemėgsta vaikščioti pas gydytojus.)
Džeką erzina būtinumas atsitraukti nuo darbo dėl aiškinimų, kuriuos jis jau ne kartą kartojo; erzina, kuomet jam užkraunamas svetimas darbas ir tuo sudarkomi jo planai. (Džekui apskritai nepatinka, kuomet kas nors darko jo planus – kitas reikalas, kuomet jis pats juose ką nors keičia.)
Jo devizai - "Laikas nelaukia" ir "Laikas - pinigai". Jo laikas iš tikrųjų brangiai kainuoja. Jo planai lankstūs ir dinamiški. Jam patogus partneris, kuris atsižvelgia į jo planus ir prisitaiko prie jų. (Ką pasąmoningai ir daro jo dualas - Dreizeris.)
Blokas SUPEREGO. 3-oji pozicija: normatyvinė funkcija - "Emocijų etika" Kartais susidaro įspūdis, kad Džekas ne visai aiškiai įsivaizduoja, kam jam duotos emocijos ir ką jam reikia su jomis daryti. Kartais jis pasirodo žmonėse po prasčiokiško linksmuolio, savo bičo kauke, kartais apsiaučia save demonstratyviu atšiaurumu.
Kaip taisyklė, Džeko emocijos priklauso nuo jo proto ir pasireiškia ta forma, kokios reikia jo interesams. Dėl "dalyko intereso" Džekas gali apskritai nerodyti savo emocijų aba išreikšti kažką priešinga tam, ką jis dabar išgyvena.
Bendraudamas parodo draugiškumą, moka būti komunikabiliu, diplomatišku. Stengiasi rasti bendrą kalbą bet kurioje kompanijoje, moka būti žavingas ir sąmojingas. Labai palankiai nuteikia savo atžvilgiu žmones. Vertina gerą jumorą, pajuokavimus, visus uždega savo linksmumu ir optimizmu. Moka pasakoti anekdotus. Dėka šios savybės, Džekas atpalaiduoja ir nuramina savo amžinai įsitempusį dualą Dreizerį
Kartais pradiniame dualizacijos etape atsiranda kai kurios problemos su ne visuomet deramais Džeko pajuokavimais, kurie kartais turi juodojo jumoro atspalvį, kartais - kvailų pašaipų pobūdį. Bet blogiausi Dreizeriui Džeko juokeliai su "razina", kurie ne paprastai atstumia Dreizerį, bet būtent nubloškia jį į tokią tolimą psichologinę distanciją, iš kurios paskui būna neįmanoma jį sugrąžinti. Bendraudamas su Dreizeriu, Džekas tampa išrankesnis visose savo sąmojų formose.
Tas pat vyksta ir su Džeko maniera "emociškai išsireikšti": Dreizerio draugijoje džekiškas emocionalus leksikonas iš esmės blanksta. Dualo draugijoje Džekas stengiasi būti mandagus ir taktiškas, delikatus. Taigi laikui bėgant tai tampa neatskiriama jo elgesio dalimi.
Po tauškaliaus ir linksmuolio kauke Džekas dažnai bando paslėpti nuo pašalinių savo pergyvenimus ir jausmus. Tačiau tiktai nuo dualo jam tai nuslėpti niekuomet nepavyksta. Dreizeris reikalauja iš Džeko nuoširdžių, atvirų emocijų, atitinkančių tikrąją padėtį.
Emocinio spaudimo savo atžvilgiu Džekas neperneša - tiksliau, perneša kaip stichinę nelaimę: sugniaužia visą savo valią į kumštį ir kantriai išlaukia, kol baigsis šis išbandymas. Tam, kas nori tapti geru partneriu bet kuriam šio tipo atstovų, reikia žinoti, kad niekada ir jokiomis aplinkybėmis negalima Džeko "džyrinti" ir priekaištauti (nors jis neretai tam provokuoja savo elgesiu): prie jokių teigiamų rezultatų tai neprives, o santykius sugadins tiek, kad pataisyti juos paskui bus praktiškai neįmanoma.
Džekas apskritai skausmingai pergyvena neigiamas emocijas iš aplinkinių pusės. Pavyzdžiui, kuomet jam demonstruojamas įsižeidimas, susierzinimas, priešiškumas, antipatija. Negali pakęsti, kuomet verkšlenama, sukeliamos isterijos, provokuojamas pavydas arba skandalas. Tai gąsdina jį, paralyžuoja: Džekas, išoriškai būdamas atsargus ir suvažytas, visgi yra draugiškas, taikus ir labai geranoriškas.
Jokių nuoskaudų, jokių kančių jis niekam nenori sukelti (netgi netyčia). Labai bijo sudaryti kam nors nemalonų įspūdį, palikti apie save blogus prisiminimus, blogą nuomonę. Todėl jam nuolat reikalinga etinė korekcija ir partnerio pusės, kas jam visų patogiausia, suprantama, partnerystėje su savo dualu, į kurio etines vertybes jis pasąmoningai orientuotas.
Pavyzdžiui, jeigu į jį kreipiamasi su sunkiai išpildomu prašymu, stengiasi neatsakyti. (Netgi, kada iš anskto žino, kad prašymas neišpildomas, netsako kategoriška forma, kadangi pasąmoniškai orientuotas į pažeidžiamą savo dualo Dreizerio etiką, paprastai suvokiančio kategorišką atsisakymą kaip santykių nutraukimą.)
Pati sunkiausia Džekui etinė situacija – kuomet jo partneris giliai užsidaro savyje. (Tokia būsena būdinga Dreizeriui krizinėje situacijoje ir Džekas ją priima kaip pavojaus signalą.) Reiškiamų emocijų neapibrėžtumas jį iš tikrųjų sujaudina ir kelia rimtą susirūpinimą. Jis tiesiog pradeda blogai jaustis, kuomet mato, kad ant jo iš tikrųjų būna kažko įsižeidę. Tokiomis minutėmis jis vaikšto aplink partnerį ratais, įdėmiai žiūrėdamas jam į veidą ir bandydamas suprasti, kas vyksta. Iš savo pusės jis pasiruošęs eiti į bet kokias nuolaidas, padaryti viską, kiek leidžia jo jėgos, kad tiktai ištrauktų partnerį iš šitos būsenos.
Džekas sugeba lengvai ir greitai susieiti su žmonėmis: Džekai kaip niekas kitas moka "apaugti" draugais. Beje, būtų neteisinga manyti, kad šio tipo atstovai lengvai leidžia užkariauti savo palankumą. Džekas toli gražu ne visus prisileidžia į artimą distanciją. Tolimoje distancijoje Džekai labai nepatiklūs – ir tuo jie labai panašūs į savo dualą Dreizerį. Be to, Džekai žino, kad ne visada moka teisingai susivokti žmoguje (jie visą gyvenimą to mokosi). Nemėgsta susipažinti "aklai". Nemėgsta, kuomet jiems primetamos kokios nors pažintys. Tačiau artimoje distancijoje patiklūs, ir netgi per daug.
Apgauti Džeko pasitikėjimą, vadinasi, amžinai prarasti jo draugystę ir pagarbą. Džekai labai skausmingai pergyvena nusivylimą draugyste ir meile, kadangi ištikimybė ir patikimumas jiems svarbiausios etinės vertybės. Už piktnaudžiavimą jo pasitikėjimu Džekas keršija, nors iš prigimties nėra kerštingas. Jis neapkenčia melo, veidmainiavimo, neteisybės, įžeidinėjimų bet kuria forma, prievartos ir žeminimo. Bet kurio iš šių reiškinių pasireiškimas jį ne paprastai suerzina – biesina, sukelia įniršį. Ginti savo interesus jis gali ir kumščiais (ir neduok dieve jį iki to privesti!).
Ūmumas Džekams – nenatūrali būsena. Paprastai tai ramūs ir santūrūs žmonės. (Dažniausiai – flegmatiško temperamento.) Džekai stengiasi kontroliuoti savo emocijas, vengia bendrauti su tais, kas juos aiškiai erzina. Su pagarba žiūri į svetimą emocinę nuotaiką ir to paties reikalauja savo atžvilgiu.
Bendraudami tolimoje distancijoje su mažai pažįstamu žmogumi, Džekai, kartais be matomos priežasties, "išleidžia dyglius". (Pavadina save "vilku-vienišiumi".) Rekia pasižymėti neeiline etine drąsa, norint paglostyti tokį "dygliuotą Džeką" švelniu žodžiu. Laimei, jo dualui Dreizeriui tai nesudaro jokių problemų. Jis už išorinio džekiško dygliuotumo mato tiktai giliai pažeidžiamą sielą, reikalaujančią išskirtinai švelnaus požiūrio. Asmeniškai džekiškas dygliuotumas jo niekaip neatbaido, o atvirkščiai, netgi maloniai tonizuoja. Pakankamai pasitikintis savimi Dreizeris sugeba prisijaukinti patį neprieinamiausią "vilką-vienišių".
Blokas SUPEREGO. 4-oji pozicija: mobilizacinė funkcija - "Pojūčių sensorika" Džekas dažnai patiria diskomforto jausmą pats savyje ir savo aplinkoje. Jo judesiuose neretai pastebimas susikaustymas, o kartais ir nekoordinacija. Kampuotumas ir įtampa derinyje su nerangumu.
Džekas susierzina, kuomet patiria nemalonius pojūčius. Susierzina todėl, kad jų gėdijasi. Jis pats nesupranta, kodėl, pavyzdžiui, rodydamas ištvermę ekstremaliose situacijose, įprastomis sąlygomis jis tampa jautrus tokioms smulkmenoms.
Džekas blogai jaučia savo pojūčių mastą, dydį. Todėl jam reikalingas partneris, kuris tą pajaustų už jį, kuris pažinotų jo skonius, jo įpročius; kuris iš anksto pasirūpintų tuo, kokius pojūčius Džekas patirs sekančią sekundę.
Pats savimi Džekas gali ir nepasirūpinti, ir būtent todėl rūpestis iš partnerio pusės turi būti maksimaliai įžvalgus. Svarbu, kad Džekui būtų sukurtos visos sąlygos pilnaverčiam poilsiui. Neturi reikšmės, ar jis šiandien buvo paskendęs darbuose ar visą dieną nieko neveikė, tačiau netgi jei jis tik ką prabudo ir iškart nuėjo žiūrėti televizorių, nereikia bambėti: vadinasi, jam dabar būtinas "užtaisas" kokiais nors naujais įspūdžiais ir nauja informacija. Be to, būtent "priverstinio miego" periodu Džekas patiria patį stipriausią nerimą ir įtampą.
Būdamas savo normaliame, "dalykiniame režime", jis apskritai labai retai leidžia sau ilsėtis ir atsipalaiduoti. Todėl, jeigu Džekas jau pasiruošė poilsiui, negalima jo niūkinti: tai jį labai erzina. Negalima stumdyti Džeko iš vienos vietos į kitą, kada jis jau atsisėda valgyti, negalima jo tuo momentu atitraukti pokalbiais arba kviesti prie telefono. (Nors darbo vietoje jis gali ir valgyti, ir dirbti vienu metu.)
Kuomet Džekas rūpinasi pats savimi, jis neatsipalaiduoja. Džekui rūpinimasis savimi – tai tiktai papildomas ir ne visada tikslingas darbas, kadangi buityje jis labai neišrankus, nereiklus ir gali apseiti be daugelio dalykų. Gi priimdamas partnerio rūpinimąsi, Džekas tarsi tikisi, kad jam padės atsipalaiduoti. Todėl į mažiausią diskomforto pasireiškimą reaguoja labai skausmingai. Pavyzdžiui, karšto vandens nebuvimas karinių pratybų stovykloje – tai normalu, karšto vandens pradingimas namie jo grįžimo iš darbo momentu – didžiulis nusivylimas. (Kodėl Dreizeriui visada taip svarbu žinoti jo grįžimo iš darbo laiką? – Kad tuo momentu visada būtų paruoštas ir karštas vanduo ir karšti pietūs, kad visi darbai namuose jau būtų baigti ir kad Džekui niekas netrukdytų ramiai ilsėtis.)
Moterys-Džekės labai nenoriai užsiima namų ūkiu (Džekė-namų šeimininkė – tai apskritai išskirtinis reiškinys, ypač mūsų laikais). Ypatingai jas erzina būtinybė plėšytis tarp namų ir biznio: "Man skubiai reikia daryti telemarketingą, o aš čia kaip idiotė prie viryklės stoviu, sriubą verdu, ir dar pradėjau tvarkymąsi..." Atostogas vaiko priežiūrai moteris-Džekė taip pat stengiasi suderinti su mažiausiai aktyviu savo karjeros periodu: " Aš taip nusprendžiau: kol dar visas mano darbas tiktai klostosi, kol dar aš įsisavinu kompiuterio programas, mokausi kalbų, vis tiek aš sėdžiu namie, taigi tuo metu aš nors vaiką pasigimdysiu..."
Moteris-Džekė ne visada sėkmingai pasirenka sau rūbus ir kosmetiką. (Reikia pastebėti, šio tipo atstovės gražios dažniausiai būtent savo natūraliu grožiu, kosmetika toli gražu ne visada jas puošia, netgi jeigu makiažą padaro profesionalas.) Daugelis šio tipo atstovių netgi turėdamos klasikinę gražią išvaizdą laiko save nepatraukliomis. Savo veidą laikydamos negražiu (beje, visiškai nepelnytai), jos gali imti jį slėpti po didžiuliais tamsiais akiniais, taip kad visiems liktų mįslė – ar iš tikrųjų jų tokios negražios akys ar tai tik mitas?
Greičiausiai, tai - mitas. Džekas beveik niekada nebūna įsitikinęs savo skoniu, savo išvaizdos estetiškumu, savo elgesio manieromis, kas, taip sakant, ir priveda jį prie besaikio drovėjimosi, susikaustymo, "dygumo". Blogai jaučia aplinkinių palankų arba nepalankų nusiteikimą savo atžvilgiu. Nėra įsitikinęs, kad gali sukelti simpatijas ar būti mylimas (ir tai jo didžiulis paklydimas!). Nejaučia savo patrauklumo. Nepakankamai save myli.
Šventinėje, paradinėje-oficialioje aplinkoje jaučiasi sukaustytas. Jam gera ten, kur aplinka nereikalauja parado ir ceremonijų: gamtoje, miške, žygyje, kur priimtina paprasta sportinė apranga, natūralus elgesys, atmetant manieringumą.
Kartais Džeko savo vertės estetinis suvokimas būna tiek sumažintas, kad jis bevelija apsupti save aiškiai defektiškais žmonėmis, kartais netgi su fiziniais trūkumais. Arba tenkinasi grubiais, pigiais malonumais žemo socialinio statuso žmonių kompanijoje.
Netvarka buityje Džekui nekliudo. Estetinėms daiktų savybėms jis abejingas. Dažnai jo aprangoje pastebimas koks nors estetinis nelogiškumas. Žinodami šį savo trūkumą, Džekai labai nemėgsta, kai juos įdėmiai apžiūrinėja. Todėl Dreizeris niekada nežiūri į Džeką savo "persmelkiančiu" žvilgsniu (artimoje psichologinėje distancijoje Dreizeris apskritai į nieką taip nežiūri) ir niekuomet neduoda pastabų dėl jo išvaizdos trūkumų ir aprangos – jis gali arba nuoširdžiai užjausti žmogų, apsirengusį nepatogiai, arba pasiūlyti savo pagalbą išsprendžiant šią problemą, bet nekritikuos, jeigu jo, žinoma, to nepaprašys.
Rūpinimosi juo pasireiškimą Džekas suvokia, kaip gero požiūrio, gerų santykių išraišką. Tiktai su tokiu partneriu jis iš tikrųjų atsipalaiduoja, tiktai juo jis iš tikrųjų pasitiki.
Gaudamas pakankamą palaikymą savo silpnos funkcijos srityje, Džekas "atsiveria" informacijos gavimui pagal savo "sugestyvinę" (įtaigos) funkciją. Bet tai jau kito aprašymo tema.
Blokas SUPERID. 5-oji pozicija: sugestyvinė funkcija - "Santykių etika" Ši funkcija formuoja pačias tvirčiausias, nepajudinamas tipo vertybes. Ji - "akla". Ji - pasyvi. Ji realizuojasi nesąmoningai ir yra tarsi saugykla gyvenimo vertybių ir nuostatų, kurios formuoja Džeko pasaulėžiūrą. Tai - indikatorius, pagal kurį jis sutikrina informaciją apie jį supančių žmonių poelgius.
Džekui būtina žinoti poelgių skatinamuosius motyvus, žinoti, kas iš tikrųjų į jį žiūri palankiai, o ko ne pro šalį būtų ir pasisaugoti. Kadangi Džekui pačiam gana sunku tą suprasti ir išanalizuoti, jam reikia žmogaus, kuris puikiai supranta visus tarpusavio santykių subtilumus ir visuomet gali jį labai detaliai šiuo klausimu pakonsultuoti. (Ir būtent šiuo klausimu jo dualas Dreizeris yra be konkurencijos.)
Pasąmonėje suorientuotas į "aukštas moralines ir dorovines nuostatas", Dežekas taip pat yra svarbiausių etinių vertybių gynėjas ir saugotojas. Draugystė, meilė, ištikimybė bendro reikalo interesams, savo "komandos" interesams - pozityvus jo etikos kertinis akmuo, jo etinis pagrindas.
Taip pat kaip ir Dreizeris, Džekas kelia partneriui labai aukštus etinius reikalavimus, nors ir rodo žymiai didesnę kantrybę kai kuriems nereikšmingiems nukrypimams nuo svarbiausių dorovinių principų. Skirtingai nuo Dreizerio, Džekas ne visuomet jaučia, kada jį apgaudinėja: jis tą apskaičiuoja logiškai, tačiau, vienąkart įtaręs partnerį meluojant, niekuomet šito neužmirš ir jam neatleis.
Bet kokią santykių krizę Džekas išgyvena labai skausmingai. Ir baisiausias dalykas Džekui, kuomet partneris arba negali, arba nenori ištraukti jo iš šios būsenos. (Dreizeris šiuo atžvilgiu vėlgi tinkamiausias iš visų kitų partnerių: jis ne tiktai neleis kilti santykių krizei, bet nepakęs netgi mažiausio jų neapibrėžtumo.)
Santykių krizės situacijoje Džekas jaučia savo nepajėgumą kokiems nors ryžtingiems veiksmams. Pasąmonėje jis nusiteikęs tam, kad iš santykių krizės jį ištrauktų partneris (nors juos sugadinti jis pilnai pajėgus ir savo jėgomis).
Ir santykių formavimosi porocese Džekas pasąmonėje tikisi, kad visą iniciatyvą sau prisiims jo partneris. Ir Dreizeris iš tikrųjų turi polinkį tam, kad prisiimtų sau visą etinę ir valios iniciatyvą, (jeigu, žinoma, nėra pernelyg varžomas prietarų.) Iš savo pusės, Džekas mielai prisiima sau visą dalykinę iniciatyvą santykių vystymęsi: jis visuomet ras būdą įveikti bet kokias kliūtis, bet kokius atstumus - svarbiausia, kad jo partneris nepatirtų jokių sunkumų ar nepatogumų.
Džekų problema ta, kad Dreizeris ne vienintelis psichologinis tipas, sugebąs prisiimti sau santykių vystymo iniciatyvą (be to, kaip bet kuriam dualui, Džekui jis yra mažiausiai pastebimas ir mažiausiai žavingas). Todėl Džekai dažnai pasiduoda psichologiškai su jais nesuderinamų partnerių iniciatyvai, kas ypač skausmingai atsiliepia būtent santykių krizės periodu: partneriai-logikai, pavyzdžiui, turėdami silpną etiką, negali ištraukti santykių iš krizės, o psichologiškai nesuderinami partneriai-etikai patys sugeba išprovokuoti santykių komplikacijas, kad panaudotų juos kaip emocinio poveikio priemonę.
Džekas visuomet pastebi, kuomet juo bandoma etiškai manipuliuoti. Kitas reikalas, jis ne visada žino, kaip reikia į tai reaguoti. Jam būtinas laikas, kad išsiaiškintų, koks santykių pobūdis glūdi už visų šitų manipuliacijų. Jeigu jis prieina išvados, kad toks santykių pobūdis ne pernelyg apsunkina jo gyvenimą, tai visai gali įsitraukti į tą jam svetimą etinį žaidimą. Nors, iš principo, jokių etinių žaidimų Džekas nepripažįsta: jie neapkenčia veidmainystės, dviveidiškumo, falšo, nenuoširdumo; negali pakęsti, kuomet su juo gudraujama, kuomet jam keliami kokie nors migloti etiniai tikslai (kitaip tariant - sukama galva).
Džekai ne iš tų partnerių, kurie lengvai atmušami nuo savo "teisėtos pusės". Stipraus psichologinio diskomforto ir nesugebėjimo ką nors pakeisti santykiuose atveju jie gali ir patys išeiti iš šeimos. Tačiau "atmušti", netgi labiau patrauklios alternatyvos atveju, nesileis.
Būdamas išoriškai etiškai mobilus Džekas iš tikrųjų etiniu požiūriu yra labai konservatyvus, kas sukuria jam papildomas problemas aljanso su psichologiškai nesuderinamais partneriais atveju. Dreizeris - vienintelis, kas gali garantuoti Džekui visišką problemų nebuvimą santykių etikos aspektu.
Blokas SUPERID. 6-oji pozicija: aktyvacinė funkcija - "Valios sensorika" Kaip jau buvo minėta, dalykinės Džeko savybės labiau priklauso nuo palankių išorinių sąlygų, negu nuo asmeninių valios pastangų. Ir vis dėlto iš kritinės situacijos jį dažnai ištraukia būtent valios pastangos, kurias jis nusprendžia prisiversti padaryti – jeigu ne iš asmeninių paskatų, tai bent jau dėl "savo komandos" interesų, prieš kuriuos jis visada jaučia didelę atsakomybę.
Nežiūrint viso savo pragmatiškumo ir praktiškumo Džekai turi įprotį periodiškai "pakibti padebesiuose". Atrodytų, Džekas neturi daryti nieko netikslingo, kadangi tai prieštarauja jo intelekto programai. Ir tuo labiau jo tikslai kartais pavirsta miražais (kadangi, kaip bet kuris intuitas, jis ne visada realistiškai žiūri į daiktus).
Tokiu periodu daug kas priklauso nuo to, kaip greitai jis galės prisiversti padaryti valingas pastangas, atsisakyti nuo klaidingų planų, iškelti sau naujus tikslus ir nusiteikti juos realizuoti.
Džekui reikia partnerio, kuris gali suorientuoti jį į praktinius tikslus ir įtikinti jo ankstesnių užmojų efemeriškumu. Jam pačiam gana sunku prisiversti padaryti valingas pastangas, ypatingai savo planų krizės situacijoje. Todėl jis suaktyvėja, kuomet jo gyvenime atsiranda naujas, jo programą atitinkantis tikslas, turintis pozityvią prasmę, tam tikrą kryptį ir galimybę reliai pritaikyti jėgas. Tikslas, kuris išveda jį iš priverstinio neveiklumo ir nenaudingo permainų laukimo. Tikslas, dėl kurio jis užsinorės įtemptai dirbti ir nugalėti sunkumus.
Ir būtent tokį tikslą iškelia jo dualas Dreizeris (kuris nors ir negali matyti perspektyvų, bet kartais gana aiškiai mato kokio nors užmojo neperspektyvumą ir todėl neleidžia Džekui įstrigti kažkokiuose pernelyg nutolusiuose ir nerealiuose planuose. Kūrybiškai manipuliuodamas įvairiais valingo poveiko būdais, Dreizeris priverčia Džeką persijungti į realesnius ir aktualesnius uždavinius).
Žinoma, kad Džekas nemėgsta užleisti savo darbų. Bet nežiūrint to tai periodiškai įvyksta. Ir kadangi jam "ištaisyti" savo darbus taip pat nemalonu, kaip ir taisyti ką nors sulaužyta, šalia turi būti kažkas, kas priverčia jį tai daryti.
Suprantama, priversti Džeką paklusti tiesioginiam valios spaudimui neįmanoma, jis pats to neleidžia. Dar daugiau, toks valingo poveikio būdas stato į pavojų santykių su juo etiką. Todėl Džeko atveju valios spaudimas turi būt lankstus, kūrybinis, o santykių etika - principinė. Tai yra, kaip bebūtų Džekas įsižeidęs dėl to, kad yra nuolat verčiamas daryti pastangas prieš savo norą, šie įsižeidimai turi būti greitai ir lengvai partnerio užglaistomi taip, kad neperaugtų į santykių krizę (kas įmanoma tiktai partnerystėje su Dreizeriu).
Kaip bet kuris intuitas, Džekas iš savo prigimties gana išsiblaškęs. Ne visada prisimena, kur jis padėjo tą ar kitą daiktą. Ruoša ir tvarkymasis jam ne pats maloniausias užsiėmimas. Ir tuo labiau, kada Džekas, neapaisant viso savo abejingumo buitinei netvarkai, patenka į sąlygas, kur tvarkos laikomasi griežtai ir besąlygiškai (kaip tai įprastai būna Dreizerio namuose), tai jį ir organizuoja, ir tonizuoja.
Vienas iš pirmųjų Džeko išėjimo iš dvasinės krizės požymių - savo gyvenimo būdo susitvarkymas, susidomėjimas sportu, sveikata, fizinis, dvasinis ir intelektualus darbas su savimi.
Džekas mielai atliks kokį nors darbą, padarys paslaugą greičiau kito prašymu, negu savo paties paskata (jeigu to kam nors reikia – tai įgauna prasmę padaryti.)
Patys Džekai nesistengia tyčiomis kam nors primesti savo valią. (Džekas puikiai moka organizuoti darbą, paskirstyti jį, bet jis neims versti ką nors tai daryti. Jam lengviau materialiai stimuliuoti, sudominti, įkvėpti savo entuziazmu, o priversti – tai ne jo metodas. Prašyti, tiesą sakant, jam taip pat nebūdinga: neatmeta galimybės, kad jam gali atsakyti, o tai visada nemalonu.)
Džekas giliai demokratiškas. Jokiais išoriniais valdžios atributais jis nesusivilioja, ryšiais, padėtimi visuomenėje nesipuikuoja, neapkenčia snobų. Vertina žmones pagal jų realius darbus ir gabumus. Į valdžios privalumus žiūri tiktai kaip į galimybę pilnavertiškai realizuoti savo kūrybinį potencialą.
Džekai nelinkę piktnaudžiauti valdžia. Dar daugiau, jie gali netgi nepaklusti griežtam arba neteisingam, jų nuomone, įsakymui. Gali savo nenaudai ir rizikuodami nesilaikyti nepakankamai humaniškų instrukcijų.
Su malonumu Džekas prisiima sau lyderio vaidmenį ir puikiai su juo susidoroja. Kuo daugiau įgaliojimų gauna Džekas, tuo labiau aktyvizuojasi ir tuo sėkmingiau ir plačiau dirba.
Blokas ID. 7-oji pozicija: stebinčioji funkcija - "Santykių logika" Ši funkcija papildo Džeko loginę programą, paruošia jai teorinę bazę, vykdo informacijos rinkimą ir apdorojimą. Kontroliuoja jos logiškumą ir patikimumą.
Džeką įmanoma įtikinti tiktai faktais ir logiškai nepriekaištingomis koncepcijomis. Pasąmonėje jis visada pats pastebi visus loginius prieštaravimus ir faktų neatitikimus bet kokioje jam išsakytoje mintyje, bet kokioje jam pasiūlytoje teorijoje. Pasižymi puikia atmintimi, lengvai įsimena naują informaciją, stengdamasis iškart ją ir susisteminti.
Informacijos rinkimą vykdo labai iš pagrindų, pagal galimybes iš pačių autoritetingiausių šaltinių. Džekui labai svarbus būtent informacijos šaltinių patikimumas. Kaip taisyklė, jis remiasi tiktai tais faktais, kurių patikimumu asmeniškai yra įsitikinęs. Todėl jam visada nemalonu nusivilti informacijos šaltiniu: tai jam tas pat, kaip ir nusivilti draugyste – jis pasitikėjo, o jį apgavo. (Toks pavyzdys: penkiametis vaikas-Džekas pirmąkart pateko į senelės daržą, kur jam parodė lysvę su ropėmis, beje ropės, priešingai jo lūkesčiams, pasirodė labai mažos, ir jis nusprendė pabandyti išrauti jas savo jėgomis, kas jam taip lengvai nesigavo. O paskui jis susidūrė su prieštaravimu tarp realaus fakto ir informacijos šaltinio, kur buvo pasakyta, kad ropę rovė visa šeima ir negalėjo išrauti. Džekas nusprendė, kad vis dėlto reikia patikrinti faktus ir kartojo savo bandymus tol, kol neišrovė visų ropių lysvėje. Po to jis pirmąkart susimąstė, kad informacijos šaltiniai gali būti ir nepatikimi.)
Informacijos rinkimą Džekams apsunkina tai, kad jie negali sau leisti šiam procesui užgaišti pernelyg daug laiko: juk taip ir pats darbas jau gali tapti nesavalaikiškas. Imdamiesi naujo svarbaus darbo, visada stengiasi gauti būtent išsamią informaciją: remdamiesi darbo interesais ir atsakomybės jausmu prieš savo komandą, jie neleidžia sau lengvabūdiškai žiūrėti į šį klausimą. Rinkdamas informaciją, Džekas stengiasi būti maksimaliai toliaregiškas ir atsargus - jam būtinai reikia atsižvelgti į galimus pokyčius ir sąlygų pasikeitimus ateityje. (Pavyzdžiui: skaičiuodamas išlaidų poziciją, jis, kaip taisyklė, atsižvelgia į jų priklausomybę nuo kažkokių nenumatytų aplinkybių: galimo kainų augimo, infliacijos, mokesčių padidinimo, tarifų už paslaugas išaugimo, kurie susiję su aptarnavimu ir draudimu. Tai yra informacijos rinkimas vyksta pagal jo sekančios psichinės funkcijos - "galimybų intuicjos" užsakymą.)
Džekui būdinga pastebėti bet kokį jam žinomų žinių iškraipymą. Labai nemėgsta, kuomet "ištampomi" faktai ir tuo pačiu iškreipiama tiesa – tai jį giliai papiktina. Kaip jis bebūtų, kaip atrodo, atsipalaidavęs arba susikaupęs, bet koks loginis prieštaravimas jam akimirksniu sukelia nerimą. Džekas - principinis manipuliavimo faktais priešininkas, netgi jeigu tai nekeičia koncepcijos esmės. Jis ne visada lengvai sutinka pripažinti, kad vienas ir tas pats faktas yra pačių įvairiausių priežasčių pasekmė. Ir ne todėl, kad jam tai iš principo sunku suvokti: paprasčiausiai, priimant sau kokią nors teoriją, Džekui svarbu būti įsitikinusiam jos loginiu nuoseklumu.
Lygiai taip pat, suvokdamas kokią nors informaciją, jis turi būti įsitikinęs, kad ji nesiremia faktų sumakalavimu. (Ryšium su tuo kartais atsiranda problemos pradiniame Džeko dualizacijos su Dreizeriu etape: Dreizeris, kaip žinoma, turi manipuliacinę etiką, ir su faktais jis elgiasi gana laisvai – vienam ir tam pačiam faktui jis gali suteikti priešingą reikšmę ir didelės nuodėmės tame nemato. Ši aplinkybė kels nerimą Džekui iki tol, kol jis nesupras, kad dreizeriška logika – tai ne daugiau, negu įtikinimo forma, kuri ir skirta kaip tik būtent jam, Džekui).
Visus savo veiksmus Džekas stengiasi pateisinti remdamasis daug kartų patikrinta asmenine patirtimi. (Savo technologines metodikas jis kuria taip pat remdamasis daug kartų patikrinta asmenine patirtimi. Todėl bet kokią savo paties, "iškentėtų" metodikų kritiką priima labai skausmingai.)
Mokslinių eksperimentų srityje Džekai labai drąsiai augina savo asmeninę patirtį, beje, pradėdami nuo pačios akstyviausios vaikystės. Vargu ar atsiras nors vienas šio tipo atstovas, kuris nors kartą gyvenime ko nors nesusprogdino, nesudegino, neišlydė. Jie labai mėgsta išradėjauti, svajoja praplėsti mokslo horizontus. Savo išradimais labai didžiuojasi, nepriklausomai nuo to, kaip į tai žiūri aplinkiniai.
Džeko teorinė logika sukuria informacinę bazę ir yra jo tolesnės psichinės funkcijos – galimybių intuicijos - prielaida.
Blokas ID. 8-oji pozicija: demonstratyvinė funkcija - "Galimybių intuicija" Šis aspektas Džekui ypatingai svarbus. Pasąmoniškai Džekas sugretina savo galimybes su kitų galimybėmis, todėl kad tai yra ta sritis, kurioje jam norisi nuolat tobulinti save ir būtinai gauti aukštą įvertinimą. (Nereikia galvoti, kad šios savybės pasekoje Džekas pavydi svetimų laimėjimų – jokiu būdu! Ir nors jis iš tikrųjų nemėgsta, kuomet jam pavyzdžiu rodo žmones, gyvenime pasiekusius daugiau, negu jis, tačiau taip yra tiktai dėl to, kad paprastai yra linkęs pats spręsti, kokiais laimėjimais verta sekti, o kokiais - ne.)
Pasąmoniškai Džekas jaučia, kad šita savybė jam duota tam, kad išgelbėtų ką nors, išlaisvintų tą, kuris silpnesnis už jį, tą, kuris pateko į bėdą, kas paaiškinama pasąmonine oprientacija į silpną savo dualo Dreizerio intuiciją. (Daugelis šio tipo atstovų vaikystėje svajojo dirbti gelbėtojais, gaisrininkais, atlikti žygdarbius ir ginti silpnesniuosius - "Robin Hudas", "Piteris Penas".)
Džekas visą gyvenimą ruošia save šiai misijai. Viso gyvenimo bėgyje mokosi įveikti kliūtis, svajoja išvystyti savyje kokias nors antgamtines savybes. Netgi brandžiame amžiuje jis gali su malonumu žiūrėti kokį nors pusiau vaikišką kovinį filmą, įsivaizduodamas save nenugalimo herojaus vietoje.
Džekas gerbia žmones, kurie daug ko pasiekė gyvenime dėka savo darbštumo, bebaimiškumo, atkaklumo, toliaregiškumo, sveikos nuovokos; gerbia žmones su fantazija, žmones, tobulinančius save, vystančius savo gabumus.
Džekas azartiškas, mėgsta dalyvauti jėgos, vikrumo ir ištermės rungtynėse. Beje prie tokių rungtynių jis prisijungia spontaniškai. (Pavyzdžiui, jam gali kilti noras pakartoti ką tik matytą akrobatinį triuką.) Lengvai įsitraukia į lažybas, jaunystėje jį galima nesunkiai įtraukti per repliką "blauzdos per skystos". Džeką nuo paties ankstyviausio amžiaus pradeda dominti jo fizinių galimybių ribos, jo ištvermės ir drąsos ribos. (Dešimtmetė mergaitė-Džekė "išbandė" save, sėdėdama raita ant balkono turėklų, 8-tojo aukšto lygyje)
Džekams labai svarbu išplėsti leistinų galimybių ribas. Ir jeigu, pasitaiko, pirmuosiuose bandymuose jie dar kartais sergstisi, tai po to kartoja savo "rekordus" pagal galimybes daug kartų. Ir labai tuo didžiuojasi. (Beje šie "rekordai" toli gražu ne visada yra deramas pavyzdys mėgdžiojimui, sekimui – kartais jie turi aiškiai "husarinį" (nutrūktgalvišką) pobūdį.) Džekai mėgsta demonstruoti savo bebaimiškumą ir narsą. Jaunystėje dažnai rodo demonstratyvų nutrūktgalviškumą, nerūpestingumą, moka ir mėgsta rizikuoti. Pasakodamas apie savo pasiekimus, Džekas niekuomet nepripaišo sau nieko papildomo – nemėgsta tuščio gyrimosi. Jeigu kas nors abejoja jo žygdarbiais, pasirengęs juos čia pat pademonstruoti.
Brandžiame amžiuje Džeko rizika remiasi tiksliais apskaičiavimais ir gerai išvystyta intuicija. Džekai mėgsta žaisti azartinius žaidimus, dažnai perka loterijos bilietus, nors jiems tingisi eiti patikrinti savo laimėjimų. Jiems tai ne daugiau, negu laimingų permainų laukimas arba savotiška intuicijos treniruotė, tarsi "orų prognozė", pagal kurią jie pasitikrina, ar juos šiandien lydi sėkmė.
Kalbėdamas apie savo pasiekimus, Džekas stengiasi nekritikiuoti kitų žmonių galimybių ir sugebėjimų. Stengiasi jų neaptarinėti. (Pasąmoniškai orientuotas į silpną savo dualo Dreizerio intuiciją) Nemėgsta nieko specialiai egzaminuoti arba išbandyti. Jeigu ir užduoda klausimą "sumanumo patikrinimui", tai tiktai iš žingeidumo, o ne dėl viršenybės parodymo.
Džekams visada įdomu pažinti gyvenimą pačiuose staigiausiuose jo vingiuose. Kartais susidaro įspūdis, kad jie gyvena kaip nuotykių filme. Nuo jaunumės ruošiasi rimtiems gyvenimo išbandymams. Juos žavi rizikingų nuotykių romantika, darbas padidinto pavojaus sąlygose, sunkiose klimatinėse sąlygose.
Daugelis iš jų bando save įvairiose sporto rūšyse. Džekui visada norisi išbandyti tai, ko jis dar nepatyrė. Net jeigu jam teko gyvenime, pavyzdžiui, valdyti laivą, jis gailėsis to, kad štai lėktyvo dar niekada nevairavo. Kitas pavyzdys – jeigu nutiesiamas koks nors naujas kelias, Džekui būtinai reikia juo pravažiuoti: "Kaip gi, jau trys dienos, kaip pastatytas naujas tiltas, o aš dar nė karto juo nevažiavau!" Džekai – iš prigimties pionieriai ir pirmieji bandytojai. Džekui būtina išbandyti viską, kas jam nauja ir neištirta, ir neduok dieve jam to neleisti.
Džekas-bambeklis – tai išskirtinis reiškinys. Retai kas ir tiktai iš pačios artimiausios aplinkos gali pamatyti jį sugniuždytoje būsenoje, kai neslepiamas nusivylimas. (Suprantama, psichologinio diskomforto sąlygomis Džekas, kaip bet kuris žmogus, "išsiderina", o vadinasi gali ir niurzgėti, ir susierzinti dėl smulkmenų, bet psichologiškai pusiausvyram Džekui tai nebūdinga.)
Mirtį kaip realybę šio tipo atstovai priima sunkiai, netiki, kad gali prarasti artimą žmogų, ir būtent todėl savo artimųjų netektį pergyvena ypatingai skaudžiai (nors ir slepia savo pergyvenimus).
Džekai labai linkę džiaugtis gyvenimu ir yra optimistiški, mėgsta turiningą gyenimo ritmą: aktyvų, dinamišką darbą ir aktyvų poilsį. Mėgsta keliones, žygius baidarėmis arba dviračiais, mėgsta turistines dainas, laužo dūmus, kelionių romantiką. Mėgsta klausyti ir skaityti istorijas apie visokius anomalius reiškinius, domisi fantastika ir nuotykiais. Neretai stebina didžiuliu žinių platumu daugelyje sričių.
Džekas paprastai stengiasi nieko neapvilti, dar daugiau, sunkią minutę jis mato savo pareigą tame, kad rastų išeitį iš bet kokios keblios padėties ne tiktai sau, bet ir "savo komandai".
"Savo komanda" Džekui – šventa sąvoka. Draugo prašymu jis gali eiti ir į ugnį, ir į vandenį: gali, pavyzdžiui, neatlygintinai duoti kraujo visiškai jam nepažįstamam žmogui, gali atiduoti visas savo santaupas draugams, patekusiems į keblią padėtį. Gelbėdamas savo komandą Džekas gali rodyti drąsos, išradingumo ir ištvermės stebuklus (ir vis dėlto buityje gali būti visiškai abejingas savo artimųjų prašymams ir pavedimams).
Džekas labai siaubingai jaučiasi, kada mato, kad netyčia tampa "savo komandos" problemų kaltininku, ypač, jeigu jis negali pakankamai greitai šių problemų išspręsti.
Džeką erzina, kada kas nors jį kuo nors nuvilia arba sukuria papildomas problemas, apsunkinančias jo planus. Džekas stengiasi vengti "problemiškų" žmonių, ir jam pačiam visada nemalonu būti kieno nors problemų šaltiniu.
Esant bet kokioms aplinkybėms jis demonstruoja pasitikėjimą ir optimizmą, stengiasi neparodyti savo baimės ir nedemonstruoti savo kančių. Visada ramus, nedrumsčiamas, visada kalba lygiu ir žvaliu balsu.
Savo gyvenimo ištverme, optimizmu, gyvenimo džiaugsmu, sveiku avantiūrizmu, fantazija, mąstymo originalumu Džekas įkvepia pasitikėjimą rytojumi savo dualui Dreizeriui, ištraukia jį iš daugelio gyvenimo aklaviečių, įskiepija nuotykių pomėgį, moko džiaugtis gyvenimu, atveria prieš jį naujas nežinomas galimybes, daro jo gyvenimą turtingesnį, įdomesnį ir prisodrintą džiaugsmingais įvykiais.