Socionikos forumas

Dabar yra 18 Lie 2019, 16:47

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 117 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 4, 5, 6, 7, 8  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 05 Sau 2011, 18:22 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 22 Spa 2010, 23:06
Pranešimai: 153
Pamini save ta prasme, jog nutraukia pokalbį ir pasako kokį praeities dalyką labai ne vietoj ir ne laiku (ne nuomonę), arba įsivaizduoja situaciją ir normaliai pakomentuoja. Pastarasis variantas nieko lyg ir nepykdė. Sunku čia nupasakot, bet ne vieną žmogų ir ne vieną logiką erzina toks jo būdas.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 00:13 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Liepa rašė:
Nelabai norėčiau tikėti, kad "pamini save" (nebent sako "aš manau" taip informuodamas, kad išsako savo atrastas mintis, o ne perskaitytas kieno nors kito). Loginiams tipams būdinga petraukti - nes būtent toje minčių vietoje nori įsiterpti. Tai nėra kokio nors asmens naudai ar nenaudai, jokių užuominų apie kokio nors asmens svarbumą - tiesiog pagal logiką toje pokalbio vietoje. Logikui visi žmonės lygūs, vienodi - jis kreipia dėmesį tik į jų mintis, jų argumentus (ir reitinguoja argumentus, o ne žmones).
Sukritikuotas įsižeisti gali dėl to, kad suniekinamas TEMOS svarbumas, ir nukrypstama į asmeniškumus. Nukrypimas į asmeniškumus, dėmesio atkreipimas į pokalbio dalyvių personalijas loginiam tipui atrodo kaip blogas tonas, kenkimas, priekabių ieškojimas (pritrūkus argumentų).


Na nežinau.. įsiterpt būdinga gal visiems tipams, jeigu labai aktuali tema verda. Bet jei būtų nuolatinis pertraukinėjimas, tai jau elementarus neišsiauklėjimas, sakyčiau. ir dzin, kas jis, logikas, ne logikas. :strange:
O apie gorkius, na nežinau, gal neįvardinčiau to nukrypimu į asmeniškumus, tačiau pasikartosiu, jie yra šališki. savus gina, žiūri atlaidžiai net ir į nelogiškumus.

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 00:16 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Geg 2006, 14:41
Pranešimai: 416
Miestas: KNS
taip..o pavadinti durniuku jiem yra meilumo žestas :)))


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 00:16 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Manau, visi tipai yra savotiskai saliski saliems. Etikai tai tikrai, logikai juk taip pat. Stirlicas dirbs tik saviems, vadovaus saviems, Gorkis pritars ir pateisins savus.. Manau, visi turim saliskumo..


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 00:20 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Martynas0708 rašė:
Manau, visi tipai yra savotiskai saliski saliems. Etikai tai tikrai, logikai juk taip pat. Stirlicas dirbs tik saviems, vadovaus saviems, Gorkis pritars ir pateisins savus.. Manau, visi turim saliskumo..


tai taip, turim. bet pvz. donkichotai man atrodo labai teisingi tokie, pas juos to šališkumo aš nesu pastebėjusi. robai irgi panašiai.

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 00:25 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Mes su Diuma buvom susitare, kad "tipo susipyke". :D vaiksciojom abu susirauke, vienas kitam laidziojom replikas. Na, mum, kaip etikam, buvo pasilinksminimas iki soties. Robas labai neigiamai reagavo, jo bendravimas pasikeite su manim visapusiskai. (Jis to Diuma geriausias draugas, o mes su tuo Diuma buvom neseniai susipazine ir labai susibendravom), tai cia man irgi islindo saliskumas. Nors, bendrai paemus, sakyciau Robai ir Don Kichotai nesaliskiausi, jei imant kaip poliu, del sito sutinku. ;)


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 00:47 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Pagalvojau, kad ir Donas yra šališkas.... Mes palankūs idėjoms, kurios palaiko mums priimtiną sistemą, ir atmetame tas idėjas, kurios sistemą griauna. Kaip sistema gali būti ir vertybės.
Bet galbūt dėl sistemos globališkumo (nesismulkiname iki atskirų detalių) atrodome nepalaikantys kurios nors "šalies". Sistemos viduje visos "šalys" vienodai svarbios, vienodai reikalingos. Jei to nebūtų - sistema būtų "šluba".
Beje, manyčiau tai būdinga visai alfai.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 01:14 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Geg 2006, 14:41
Pranešimai: 416
Miestas: KNS
Liepa rašė:
Pagalvojau, kad ir Donas yra šališkas.... Mes palankūs idėjoms, kurios palaiko mums priimtiną sistemą, ir atmetame tas idėjas, kurios sistemą griauna. Kaip sistema gali būti ir vertybės.

Būtent!
Don Kichotai gali užmušti tuo. Jiems visiškai nerūpi, jog toji jų įsikalta sistema yra visiškai kažkuriam žmogui nereikšminga, ir jog iš to žmogaus pozicijų žvelgiant, yra kvaila kabinėtis ir reikalauti paklusti, laikytis tam tikrų taisyklių, kurių tikriausiai Don Kichotai ir neišreiškia labai garsiai, gal ir patys nelabai suvokia tai...
Tiesiog gina tam tikras ribas. Nors sakysim tu turi tvirtesnį suvokimą ir manai kad minėtasis "mala š." ir blogai elgiasi atsižvelgiant į bendras tendencijas, į tą kryptį kuria tu taikai sukti pasaulį ir pan.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 01:16 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Na, gal cia jau truputi suabsoliutintai. Nera tokie pikti Donai ;)


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 01:31 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Geg 2006, 14:41
Pranešimai: 416
Miestas: KNS
Jie gana draugiški, bet mėgsta užsiimti tam tikras pozicijas situacijose ir jas ginti


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 06 Sau 2011, 01:37 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Kiekvienas juk elgiames pagal savo teisingumo suvokima. ;)


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 10 Geg 2011, 03:37 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 07 Bal 2005, 21:30
Pranešimai: 236
Miestas: Vilnius
kiek pazystu dostojevskiu, jie vengia isileist i savo namus, bet jei pakliunu pas juos, del ivairiu priezasciu labai namie nesvaru ir netvarkinga (tam priezasis pvz tuoj kraustysimes, nu po metu i nama) , tame tarpe savo zmonos nesugebu ikalbint palikyt svara namie, pats neapsikentes imu skudura ir plaunu grindis, kodel taip yra ir kaip neizeidziant ikalbint palaikyt svara namie.kazko itariu kad tai pats nesvariausias tipas, kitu tipu mergiotes nors kazkiek prisiuri svaros, o dostikes tik ziuri, kad butu geri santykiai.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 10 Geg 2011, 14:29 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Na šiaip jau švarą daugiau palaiko sensorikas, o ne intuitas (iš dualų). :tongue:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 10 Geg 2011, 20:22 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
svyt rašė:
kiek pazystu dostojevskiu, jie vengia isileist i savo namus, bet jei pakliunu pas juos, del ivairiu priezasciu labai namie nesvaru ir netvarkinga (tam priezasis pvz tuoj kraustysimes, nu po metu i nama) , tame tarpe savo zmonos nesugebu ikalbint palikyt svara namie, pats neapsikentes imu skudura ir plaunu grindis, kodel taip yra ir kaip neizeidziant ikalbint palaikyt svara namie.kazko itariu kad tai pats nesvariausias tipas, kitu tipu mergiotes nors kazkiek prisiuri svaros, o dostikes tik ziuri, kad butu geri santykiai.


na aš žinau ir kitokių pavyzdžių.
čia kaltas auklėjimas. jei neįdiegė tėvai įpročių merginai, tai arba su ja bartis dėl to teks, arba pačiam tvarkytis. :wink:

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis intuityvus intravertas - Dostojevskis
StandartinėParašytas: 28 Geg 2011, 15:34 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Nutariau patalpinti čia dar vieną vertimą - Dostojevskio tipo aprašymą. Kviečiu diskutuoti.
(žalia spalva straipsnyje išskirtos cituojmos vienos Dostojevskio tipo atstovės mintys)

Šaltinis: http://www.dosts.ru/opisaniya/dostoevsk ... ikova.html

© Jevgenija Gorenko, Vladimiras Tolstikovas "Savojo Aš prigimtis" (Dostojevskio aprašymo ištraukos)

DOSTOJEVSKIS

Tai – meilė mano...

Kada jį matai, neįmanoma suprasti, kas gi tai per žmogus. Didžiulio savo vidinio pasaulio iki galo suvokti kartais nepajėgia netgi jis pats.

Žmogus – kas jis šiame gyvenime?..

Gėrio ir blogio egzistavimas... Nuolatinė žmonių kova už savo interesus.

Kur žmonių meilė viens kitam, kur pasidėjo jų sąžinė...

Kartais jis bijosi šitokių minčių, negalimumas išspręsti šių problemų smogia jam į pačią širdį. Dieve, šis sielos šauksmas, kurio niekas neišgirs, - tai jo skausmas, jo kryžius...

Ar jūs bandėte tuo pat metu priimti į sielą tai, kas negali egzistuoti kartu, tai, ko niekada negalima sutaikyti? Ar jūs bandėte visa širdimi pamilti mirtinai besipykstančius tarpusavyje žmones ir bandyti likti geriausiu draugu kiekvienam iš jų? Ar jūs bandėte visada, netgi smulkmenose, gyventi tiktai pagal sąžinės dėsnius?

Tiktai sąžinė gali pasakyti, kas yra gėris, o kas - blogis.

EII nori taip pragyventi visą savo gyvenimą – pagal patį maksimumą, kad sąžinė būtų švari, o siela šviesi. Ir ši neblėstanti šviesa nušvies kelią patamsiuose klaidžiojantiems žmonėms...

Niekas ne per daug

EII turi įgimtą dovaną suprasti žmones; po bet kokia "kauke" jis gali įžvelgti tikrąjį žmogaus vidų, jo dorovinį potencialą. Tačiau jis neskirsto žmonių į "gerus" ir "blogus", kadangi tiki tuo, kad netgi pačiame nedoriausiame ir žiauriausiame žmoguje visuomet galima rasti gėrio grūdelius. Jis taip pat gali pamatyti vos pastebimus netinkamų motyvų požymius pačiuose humaniškiausiuose ir altruistiniuose poelgiuose (tame tarpe ir savo paties – jis stengiasi nedaryti skirtumo tarp kitų žmonių ir savęs).

Neretai man atrodo, kad aš paprasčiausiai susidvejinu: aš galiu tuo pat metu mylėti ir neapkęsti vieno ir to paties.

Pasaulis, kuriame gyvena EII, - tai žmonių pasaulis. Visa kas likę (materialūs daiktai, ideologija, mokslinės teorijos, valdžia) yra antriniai, todėl kad yra sukurti žmonių ir tarnauja žmonėms. Banalu? Vargu. Dauguma žmonių yra tvirtai įsitikinę, kad viskas, kas sukurta žmonių, tarnauja asmeniškai kiekvienam iš jų. Ir viskas!

EII netgi negyvenamoje saloje atsimins apie tai, kad jis dalis žmonijos. Jo "Aš" visada, aiškiai arba slapčia, labiau panašus į "Mes".

Nedaryk žmonėms to, ko nenorėtum, kad darytų tau.

Jis gyvena ne pagal svetimus priesakus – visi jie natūraliausiu būdu išauga iš jo sielos; jis paklūsta ne svetimiems dėsniams, o savo sąžinės dėsniui.

Sąžinė – tai ypatinga žmogaus sielos būsena. Kuomet sakoma, kad "siela rami" - vadinasi, sąžinė švari.

Pasaulį valdo meilė

Nuo pradžių, nuo pat vaikystės, EII pasitiki žmonija ir meile santykiuose tarp žmonių. Ir jo sieloje, kiek jis save prisimena, visuomet gyvena stipri ir ekstazės apimta meilė: mamai, broliukui, draugei, mylimai mokytojai... Ji šreiškiama ne žodžiais, o nuoširdžiu pasitikėjimu, svetimų norų išpildymu, paklusnumu visame kame, širdinga atjauta mylimo žmogaus negandoms.
EII norėtųsi, kad visi žmonės nors truputį mylėtų vienas kitą, kad gyventų tarpusavio taikoje ir santarvėje. Iš esmės, jis stengiasi būti visame šitame pavyzdžiu visiems aplinkiniams. Bet kokiame, netgi išoriškai nereikšmingame konflikte, interesų susidūrime jis bando giliai prasiskverbti į jų priežastis, nori pamatyt problemą iš visų požiūrių taškų, stengiasi suprasti žmonių motyvus ir troškimus.

Dar viena mano ypatybė, kuri sutinkama nedaugelyje žmonių: tai sugebėjimas girdėti žmones, suprasti jų pergyvenimus ir padėti jiems pagal galimybes. Galbūt, tai nelabai kuklu, bet aš galiu su džiaugsmu pasakyt, kad mėgstu bendrauti su suaugusiais ir su vaikais, ir jiems su manimi įdomu. Nežinau, ko dėka aš persikūniju tai į vaiką, tai į suaugusį (ne išoriškai, o viduje), tuo pačiu netapdama neatsakinga arba kvaila. Paprasčiausiai man susidaro įspūdis, kad visas mano vidinis pasaulis pasidalija į keletą dalių arba pusių, kurios pasireiškia bendraujant su tais ar kitais žmonėmis.

Jis mano, kad pats geriausias būdas išspręsti konfliktus – tai kompromisas, į kurį turi eiti visos pusės be išimties (juk nėra absoliučiai neteisių žmonių, vadinasi, nėra ir absoliučiai teisių). Ir pats jis palankus žmonėms, daro nuolaidas, lengvai atsiprašo, jeigu kas nors įsižeidė ant jo (netgi už nieką), - bet visa tai daroma ne tiktai tam, kad įtikinti žmogų savo draugiškumu ir palankumu jam, bet ir turint tikslą jam įskiepyti tokį pat draugiškumą ir pasirengimą eiti į atsakomuosius kompromisus.

Kas man pačioje savyje patinka, tai tas, kad aš negaliu ant ko nors stipriai įsižeisti, aš neturiu piktdžiugos, pykčio, nenuoširdumo. Aš greitai atleidžiu užgaules ir daugiau jų neprisimenu.

O jeigu jo nuolaidžiavimai lieka nepastebėti, neįvertinti arba, kas dar blogiau, yra suvokiami kaip silpnumo iš jo pusės pasireiškimas? EII su savo neišsemiamomis meilės atsargomis turi nepajudinamas visuotinio atleidimo ribas. Jeigu jis mato, kad visi jo bandymai ištaisyti situaciją lieka be rezultato, kad tas žmogus nenori teisingai jį suprasti, tuomet jis "atsiriboja" nuo jo neįveikiama mandagaus nenoro siena turėti kokių tai bebūtų reikalų su juo ir daugau nebeprisileidžia jo artyn prie savęs.

Aš visą gyvenimą atiduodu...

Jis labai prisirišęs prie šeimos, prie savo artimųjų. Gana uždaras; vaikystėje bėgiojimus kieme iškeičia į tylius žaidimus su mažyliais arba į vienatvinius užsiėmimus namie. Mokykloje jį gali gąsdinti triukšmingi, agresyvūs bendraamžių išsišokimai, griežti ir priekabūs mokytojai, kontroliniai darbai ir egzaminai.

Bandydamas tai įveikti jis kartais užsideda nesivaržymo, apsimestinio linksmumo kaukę, bando demonstruoti savo energiją ir valią. Bet tikroji problema jam atsiras tiktai tuomet, kada šita kaukė prilips prie jo visam likusiam gyvenimui.

EII turi ribotą draugų ratą; gi su nepažįstamais žmonėmis elgiasi gana sukaustytai ir labai taktiškai. Tam tikrą laiką jis stebi juos, vertina jų etinį potencialą. Jeigu paskui prieina išvados, kad jų įsitikinimai dera su jo moralinių vertybių sistema, tai priima juos į savo ratą (pats iniciatyvą suartėjimui parodo nedažnai), atsiveria atsiliepdamas jiems, tampa šnekus ir draugiškas; bet jeigu jis nemato tokios galimybės, tai tylėdamas pasitraukia nuo jų, netgi iki tokios situacijos, kad gali pakilti ir nueiti.

Aš labai sunkiai suartėju su žmonėmis, bet užtat aš, manau, galiu, kaip niekas kitas, pasigirti savo draugais.

Žmogaus būties paslaptis ne tame,
kad tiktai gyventi, o tame, dėl ko gyventi


Tai svajinga natūra su šviesiu, truputį liūdnoku žvilgsniu; kartais jis taip smarkiai nugrimzta į savo vidinį pasaulį, kad atsitinka, neatskiria savo fantazijų ir realybės.

Kartais aš neatskiriu realaus pasaulio nuo pasaulio, kuriame gyvenu mintimis. Būna, dėl to pasidaro baisu. Aš turiu minorinę vaizduotę, ir štai, stovėdama devintojo aukšto balkone, galiu įsivaizduoti, kad esu ant jūros kranto, ir žengti "prie jūros".

Rimtas, gilus, apgalvotas žmonių supratimas leidžia jam praktiškai visada matyti jų dorovinio tobulėjimo ir tarpusavio santykių gerinimo galimybes – tegu ne iš karto ir nepilnai, bet ir mažas pokytis į gera teikia jiems džiaugsmo.

Iš pradžių jis smarkiai idealizuoja žmones; kadangi rimti nusivylimai žmonėmis nepriverčia jo nusigręžti nuo jų, bet dabar jo bendravime su žmonėmis už išorinio gyvenimo džiaugsmo visuomet praslys priekaištas, ir kuo senesnis jis bus, tuo jis darysis matomesnis.

Bet kokie žmonių nedorumo (ypač jo paties) pasireiškimai sukelia jam aštrų skausmą, kurio jis stengiasi neparodyti.

Draugai mane pažįsta kaip besišypsantį, gyvenimu besidžiaugiantį žmogų, tačiau niekas nežino, kad už nuolatinės šypsenos kartais slepiasi skausmas, kurį aš bandau nuslopinti.

Žmonėse labai vertina ištikimybę, pareigos jausmą, patikimumą. Asmeniniame pokalbyje EII atkreipia dėmesį ne tiek į tai, kas kalbama, kiek kaip kalbama – į intonacijas, išsakomų jausmų nuoširdumą ir taip toliau. Pavyzdžiui, nusikaltęs žmogus gali jo neatsiprašinėti - pakaks to, kad jis viduje suprastų savo kaltę ir turėtų norą ją užglaistyti.

Nereikia manęs mokyti gyventi

Kartais, eilinį kartą bandydamas sutaikyti "nesutaikomus prieštaravimus", EII savo poelgiuose mato neobjektyvumą ir prieštaravimus. Tai truputį liūdina jį, kadangi logiškumui jis teikia didelę reikšmę – vysto jį savyje, nagrinėja objektyvius dėsnius, bando išsiugdyti savyje principingumą. Bet galų gale vis tiek pirmenybę atiduoda ne logikai, o poelgių etikai. Dar daugiau - atkaklūs bandymai "dirbtinai" įskiepyti sau šį principingumą veda jį ne prie problemų sprendimo, o tiktai prie jų apsunkinimo, didesnio sudėtingumo.

Objektyvūs pasaulio sandaros dėsniai jam "nemalonūs" tuo, kad jie kaip būtiną gyvenimo sąlygą postuluoja "priešybių kovos" egzistavimą, tai yra tą, ką jis visomis jėgomis bando pašalinti iš žmonių santykių, kadangi tai, jo nuomone, išsilieja į grubumą, žiaurumą ir prievartą.

Bloga taika geriau už gerą ginčą

O štai prievartos panaudojimą bet kokia forma EII smerkia iš principo. Jam norėtųsi, kad tai būtų visiškai ir galutinai eliminuota iš žmonių santykių. Jis supranta, kad jėga tam tikru momentu galima priversti žmogų padaryti tai, ko jis nenori, bet negalima jo įtikinti taip elgtis visada. Todėl iš savo moralinio įtikinėjimo, auklėjimo ir perauklėjimo arsenalo jis stengiasi išbraukti valinius ir kategoriškus nurodymus, spaudimą, įsakymus.

Beveik visada išorinę jėgą jis suvokia kaip blogio pasireiškimą. Bet kadangi blogio negalima nugalėti blogiu, taip ir į jėgą negalima atsakyti jėga. Blogis naudojasi prievarta, kadangi viduje jis yra silpnas, o gėris ir be jėgos panaudojimo turi pakankamai priemonių savo pergalei pasiekti – antraip jis nebūtų gėris. EII ne tiktai "išrado" "nesipriešinimo blogiui prievartos būdu" principą, bet ir stengiasi jo laikytis savo gyvenimo praktikoje.

Mano, kad negalima niekuo išoriškai riboti žmonių laisvės. Jis priima tiktai savęs apribojimą, pagrįstą savo sąžinės ir pareigos jausmo principais. EII ir pats stengiasi išvengti priklausomybės (pavyzdžiui, finansinės).

Darbas ne dėl baimės, o dėl sąžinės

EII žmonėse labai gerbia profesionalumą ir kompetenciją. Jo paties dalykinės savybės nelabai didelės: jis stengiasi tapti dėmesingu ir paklusniu kompetetingų žmonių nurodymų vykdytoju ir mano, kad to pakanka.

Protą ir, taip sakant, tam tikrus jo "išvestinius dalykus" aš myliu, gerbiu ir lenkiu galvą.

Tuo sunku patikėti, bet EII patinka skaityti instrukcijas ir nepriekaištingai jų laikytis. Pasąmonėje jis įsitikinęs bet kokių profesionalių rekomendacijų, parašytų popieriuje, teisingumu ir patikimumu. Bet jeigu jis pamatys jose aplaidumą arba, dar blogiau, sąmoningą dezinformaciją, tas gali jį giliai užgauti.

Jis nemėgsta daryti keleto darbų vienu metu, blaškytis; geriau daro kažką vieną, bet pilnai atsiduodamas. Atidžiai ir netgi su malonumu išklauso konstruktyvių pastabų susijusių su savo darbu, aiškių rekomendacijų apie patogesnius jo atlikimo metodus.

Dėka savo pareigingumo šio tipo vaikai paprastai gerai mokosi, laiku atlieka visas mokytojų užduotis. Netgi sąsiuvinių paraštes jie nubraižo pagal tiksliai mokytojo rekomenduotą langelių skaičių.

EII gali būti sudėtinga susitvarkyti savo daiktus ir kambaryje, bet jis labai uoliai palaiko tvarką, nustatytą kitų žmonių. Labai ekonomiškas, bet atliekamų, jau nebereikalingų daiktų atsikrato iškart.

Ne tiktai atsikratau jų, bet dar ir jaučiu palengvėjimą dėl to.

Savo išore, išvaizda EII stengiasi neišsiskirti, jo tikslas – sudaryti kitiems gerą įspūdį. Vulgarumą ir nevalyvumą jis vertina kaip nepagarbą žmonėms. Tačiau jam pačiam nelabai lengva pasirūpinti savimi, ir yra tam tikra rizika, kad palaipsniui jis gali įgauti pilką ir prastą išvaizdą. Jis su dėkingumu pasirengęs priimti geranorišką artimo žmogaus pagalbą asmeninės buities ir patogumo klausimais: svarbiausia, kad tiktai joje nebūtų netgi užuominos apie puikavimąsi globa.

Atidžiai seka artimų žmonių sveikatą, rūpinasi jų savijauta, seka, kad jie turėtų galimybę pailsėti ir atsipalaiduoti po įtempto darbo.

Tai, kas dabar vyksta su manimi,
taip pat yra dalis Visatos


Išoriškai EII ramus ir santūrus, ir reta akis gali numanyti apie jo dvasinių pergyvenimų emocinį turtingumą – paprastai jis įsitikinęs bet kurio žmogaus vidinės būsenos "suverenumu" ir tuo, kad negalima "voliuntaristiniais" metodais atimti iš jo teises į tas emocijas, kokios jam atsirado šiuo momentu. Nori žmogus paliūdėti, - vadinasi, jam reiškiamas palankumas bus paliūdėti kartu su juo; jeigu kas nors linksmas – ką gi, reikia pasidžiaugti jo džiaugsmu, netgi jei pats EII neturi tam preteksto.

Tuo pačiu jis dažnai netgi nepastebimai rodo dėmesį ir susidomėjimą kitų žmonių nuotaika ir savijauta, jų emocine būsena. Beje jį domina ne tai, ką jie bando "iš didelio proto" parodyti aplinkiniams, o tai, ką jaučia iš tikrųjų - nuovargį, nusivylimą, įsižeidimą. Jis neims lįsti žmogui į dūšią arba bandyti apsimestiniu linksmumu jį pralinksminti, o palankiai priims jį į savo sielą, įsijaus į jo skausmą ir ramiais, švelniais žodžiais įtikins tuo, kad "viskas ne taip jau ir blogai", kad "viskas būtinai susitvarkys". Jeigu žmogui visiškai bloga, gali atkakliai įtikinėti jį laikinai pakeisti darbo režimą, pailsėti, neilgam atsiriboti nuo savo rūpesčių.

EII gyvenimas pilnavertiškas tuomet, kada jis pripildytas artimo bendravimo su žmonėmis; vis dėlto jis atidžiai seka, kad tuo bendravimu neatiminėtų jų laiko. Kaltinimus kaip antai: "Aš dėl tavęs nespėjau..." – EII priima labai skaudžiai, nors išoriškai jis gali to ir neparodyti.

Iš tikrųjų jis tarsi stovi visų šitų kitų žmonių "suspėti" ir "nepavėluoti" sargyboje. Kalbėdamas su bet kokiu žmogumi neįkyriai (kartais netgi nepastebimai ir sau pačiam) išsiaiškina, kur ir kada jam reikia šiandien būti ir reikiamu momentu primena jam apie jo paties planus. EII - puikus "sekretorius-referentas", paruošiantis savo artimiems žmonėms tokią darbotvarkę, kad jie galėtų suspėt padaryti viską ir laiku (šio tipo žmonės paprastai pasižymi gera atmintimi).

Išvystyta jo intuicija gali jam padėti pamatyti netgi galimus pavojus kitų žmonių kelyje, ir tuomet jis laiku perspėja juos. Tuo pat metu nemalonumų, visu ūgiu iškylančių prieš jį patį, gali nematyti netgi visiškai prieš pat nosį (tai lengvai nugalima, jeigu jis duos sau patarimus tarsi pašaliniam žmogui).

Kas gi yra sąžinė? Asmeniškai man sąžinė – mano trečiasis "Aš". Žmogus negali jos pamatyti arba paliesti. Ji gyvena giliai sieloje. Ko gero, būtent jinai stumia žmogų į savęs tobulinimą; tačiau ji tiktai pataria. Klausyt jos ar neklausyti – kiekvieno asmeninis reikalas.

Pirmoji funkcija: santykių etika :wethics:
Natūralus ir pilnas santykių pobūdžio supratimas tarp bet kurių žmonių, jų simpatijų ir antipatijų. Gilus moralinių ir etinių gyvenimo pusių supratimas. Mokėjimas suprasti žmonių troškimus ir interesus. Atjauta, geranoriškumas, taktiškumas.

Antroji funkcija: galimybių intuicija :bintuition:
Moralinio žmonių potencialo, jų vidinės esmės supratimas. Optimistinis įsitikinimas galutine gėrio pergale prieš blogį. Siekimas padidinti gėrio galimybes ir įnešti aukštą dorovinę prasmę į žmonių poelgius ir jų sielas. Gyvenimas pagal sąžinės dėsnius. Patiklumas, mokėjimas laukti, atjauta, inteligentiškumas.

Trečioji funkcija: santykių logika :wlogic:
Vidinis reikalavimas sau - būti objektyviu ir principingu. Troškimas suprasti objektyvius pasaulio dėsnius. Subjektyvaus prado prioritetas prieš objektyvųjį. Savo išmanymo demonstravimas. Informuotumas, skeptiškas požiūris į mokslą.

Ketvirtoji funkcija: valios sensorika :bsensoric:
Principinis atsisakymas nuo jėgos poveikio į kitus žmones ir visiškas jėgos poveikio sau nepripažinimas. Skausmingas savo valios potencialo nepakankamumo pojūtis ir bandymai jį išvystyti. Žemas savininkiškumo jausmas. Taikumas, "Neprieštaravimas blogiui jėga", Neatsisakymas padėti.

Penktoji funkcija: dalykinė logika :blogic:
Savųjų dalykinių savybių silpnumas. Didžiulis susidomėjimas profesionaliomis, dalykinėmis ir kitomis rekomendacijomis. Dėkingumas už konkrečią ir išsamią pagalbą efektyvaus savo darbo atlikimo klausimais. Nekritiškas svetimų dalykinių patarimų laikymasis. Pareigingumas, pasyvumas.

Šeštoji funkcija: pojūčių sensorika :wsensoric:
Neaukštas sugebėjimas savarankiškai spręsti savo buitines problemas. Polinkis į "paprastus" sprendimus estetikos klausimais. Tam tikras abejingumas savo išvaizdai, kartais vedantis į neišraiškingumą.

Septintoji funkcija: emocijų etika :bethics:
Mažai suvokiamas dėmesys emocinei žmonių būsenai. Vidinis emocijų turtingumas. Rodomų emocijų minkštumas, lengvumas. Savų emocijų pritaikymas prie aplinkinių nuotaikos. Rūpestis energetine artimų žmonių būsena. Švelnumas, kartais padidintas gyvenimo džiaugsmas.

Aštuntoji funkcija: laiko intuicija :wintuition:
Nesąmoningas siekimas būti visų savo artimųjų įvykių kurse ir planuoti jų laiką. Laiko vertės suvokimas. Tikslumas ir punktualumas darbuose. Pavojų, stovinčių kitų žmonių kelyje, numatymas. Nesąmoningas siekimas nieko nenuvilti laiko klausimu. Gera atmintis, rūpinimasis svetimu laiku.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 117 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 4, 5, 6, 7, 8  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007