Man tai Dostojevskis atrodo kazkokia davatka:) Tas gilus susirupinimas visuotinemis etikos problemomis ir kitu moralizavimas butent  su tokiu ivaizdziu asocijuojasi.

Jis priskiriamas delta (realistų) kvadrai, kai jo yra apgailėtina? Nesuprantu. Galit kas paaiškinti?

kadangi n-tąjį kartą kartojasi ta pati klaida traktuojant ir skiriant realių žmonių bei abstrakčių tipų gebėjimus, tai pasisakysiu:
jei gebėjimą mąstyti logiškai ir mąstant atsižvelgti į visiems žinomus faktus laikysime loginio tipo bruožu, tai bene visus žmones (išskyrus tuos, kuriems šiek tiek pasimaišė) reikėtų traktuoti kaip loginius tipus.

Kaip ne keista, bet davatkišku greičiau jau atrodys gorkis, kai kada dreizeris
Dostikas bus labiau įsidėmėtinas kaip netikslių faktų ir keistokų idėjų skleidėjas. Neturėdamas stiprios , jis nesugeba suformuoti logiškai nepriekaištingų minčių, nelabai skiria faktus nuo interpretacijų, o kūrybinė tas mintis dar savotiškai perdėlioja.
Jokio moralizavimo dostikuose nepastebėjau. Užtat gorkiai moralizuoja labai dažnai.
Šiandien dostikas bendradarbis man sako: "Pedagoginį universitetą uždarė!", "Tikrai neuždarė",- atsakau. "Gal neuždarė, bet girdėjau per TV, kad pedagoginį atiduos verslininkams". Pasiūlau jam atidžiau sekti faktus, nes sunkoka susikalbėti.

Gorkis yra pats patikimiausias žmogus kurį pažįstu. Esu pakantus jam, bet pripažįstu kartais tas praktiškumas erzina ir kalba su juo nesivysto, gesina mintis (nors ir logiškas) viską lygina su savimi. Kas jam nepriimtina = nereikšminga. Neįžvalgus nestandartinėse situacijose, sunkiai pagauna atrodytų savaime aiškius dalykus ir t.t.
Pagrindinė bėda, jog neįvertina ir neleidžia išreikšti gilesnių minčių. Nors lyg ir supranta, kad mano patarimai jam padeda lengviau suvokti teorinius dalykus.
Galbūt čia ne minusai, bet pastebiu tokius pagal mane neigiamus dalykus. Ant žemės yra drąsus ir ryžtingas. Nevengia kalbėti apie žmonių santykius. Pats prašosi "pamokomas" etinėse situacijose.

Na man kazkaip cia atrodo,kad uzvaziuoji tu jam per skaudziaja nemazai kur jau ta kalba ten besivystis .Kiek pats patyriau super ego santyky,gal labiau naudinga siaip dalintis izvalgomis,nes tie patarimai vienas kitam,net jei ir parodo poziury visai kitu kampu,bet praktiskai juos igyvendinti nekyla jokio noro..

Kartais jis pats ant savęs pyksta dėl trumparegiškumo. Be to, niekam neparodo nei kalba, nei žvilgsniu dėl to, nes nėra liguistai jautrus skaudžiai funkcijai ir puikiai supranta, kad tai jo bėda. Realiai juk visiems nerėksi, kad socionikoj mano silpna ar skaudi ta funkcija ir prašom jos neliesti...
Dėl savo tokio ciniško tiesmukumo ir nesivaldymo, kai metamas iššūkis ar pan. Kalbant apie Gorkį, tai jok:bsensoric:suvaržy irgi pastebėjau, nesu čia veiklus, bet vis rečiau juntamas mas ir mažėja io spaudimo per nejaučiu, o gal "nepagaunu" viso to? Kad ir kaip yra, santykiai geri ir tvirti. Patarimų prašo daugiausia tik darbo veikloj. Praktikoj nebent dėl santykių su kitais konsultuojasi, kuriuose dažnai nesiryžtu patarinėti.

P.S. Norėjo mane pertipuoti į Robą. Tačiau nuginčiju visa tai. Etiką išmanau gerai. Ir kitus ja apšviečiu, jei tik prašo.