Nadia rašė:
O ko jūs čia taip? Kažkaip intuityviai tipuojat
.
Ne, kodėl sensorikė? Vaikystėj/paauglystėj ji iš vis nekreipė dėmesio į išvaizdą, pacankė buvo. Dabar va, kai virš 30, tai atrado šitokį malonumą. Ir dabar labai tuo didžiuojasi.
Intuicija pas ją stipri. Gyvena svajonėmis. Visą dieną tupi darbe prie tortų, kartais ir po pusę nakties, ir dar atranda laiko žirgynui (kasdien), dabar mašiną turi, o anksčiau valandą autobusuose (tik į vieną pusę). Labai įžvalgi, aštraus proto, man su ja labai įdomu (su sensorikais ne).
Juodos sensorikos irgi nerandu. Aš jaučiuosi su ja lygiai (nors ji 10 metų vyresnė, o tada man tai buvo dar didelis skirtumas). Juodasensorikai man paprastai sukelia tokią nesąmoningą "pagarbą". Prisibijau aš jų.
O kas dėl žmonijos tobulinimo... Jai šiaip tuo metu rūpėjo kiti dalykai: draugą susirast, butą pirkti, mašiną, gal kitą darbą rasti, be to jojimas dar - jojimo įgūdžių tobulinimas, varžybos.
Gal čia galėtų Liutauras pasisakyt, kaip žinantis Dostojevskes... arba Pelenė... O man tenorisi išsakyti savo subjektyvius įspūdžius.
Mano nuomone, argumentas "man neįdomu su sensorikais, todėl ji - ne sensorikas" - ne argumentas. Nematau ryšio ir tarp gyvenimo svajonėmis bei intuicijos. Juk pasakoji, kad jai rūpi tokie grynai sensoriniai dalykai: šeima, butas, darbas, mašina... Man tai primena norus ir siekius, ne svajones. Tikslus, kurių įgyvendinimo labai konkrečiai siekiama. O kur dar tas tortų kepimas. Ar tikrai daugeliui dostikų tipiška ir malonu tortus kepti ir apskritai, maistą gaminti? O va napoleonei, dreizerei - dar ir kaip gali būti malonu.
Jeigu (pasikartosiu: jeigu) tu esi balzakė, tai napoleonas ar dreizeris neturėtų kelt baimės, kaip dualas ir aktyvatorius.
Be to, tau gali būti įdomu todėl, kad tau pateikia įdomią informaciją iš
funkcijos srities. Ar manai kad napoleonės ir dreizerės nesugeba tą žmonių vertinimą taip pateikti, kad nesijustum kažkaip spaudžiama su
?