Socionikos forumas

Ne taip jau paprasta Balzakui užlipti ant galvos. Viena aišku - tiesioginio spaudimo Balzakas nepakęs ir nuo jo tiesiogiai plausis. O gražiuoju susitariant, galima daug ko pasiekti. Apskritai, gražiuoju tariantis arba logiškai argumentuojant susitarimą galima pasiekti ne tik su Balzaku Ko labiausiai nemėgsta Balzakai - tai emociškai nestabilių asmenybių.

Na bet napai kaip dualai tikrai nera emociskai stabilios asmenybes.. nors tokias vaidina tikrai nepriekaistingai.. kuri laika...

na ne, nesakyk... vat hamletai atrodo daug nestabilesni, napų net nepalyginsi.. Napai kai to nori, labai gerai suima save į rankas. o ir emocijos jų kažkokios visai kitokios...kartais tokios sunkios, gilios, persmelkiančios pašnekovą...nors bendrai tai visokias jūs tas emocijas panaudojat kai manipuliuojat.
Mano močiutė buvo napoleonė, o tėtis (jos sūnus) balzakas. Tai niekad nemačiau jokių konfliktų tarp jų, nemačiau ir kad jis kada negatyviai reaguotų į jos emocijas, net jei tos emocijos būdavo ašaros. Tiesiog, gal...napai kai reiškia emocijas, visiems yra labai aišku- kodėl jie tą dieną tokie emocingi, kas būtent nutiko, ir t.t. Todėl ir balzako nešokiruoja. Jis tiesiog SUPRANTA, kodėl dualui negerai, nes dualas tiesiai šviesiai tą ir pasako. Balzaką turbūt trikdytų, jeigu jam kalbėtų apie savo nuotaikas ir visus jų atspalvius, bet nepaaiškintų, kokios tų nuotaikų priežastys...
nežinau, čia garsiai mąstau...

Hamletai gal kiek labiau nuo krastutinumo iki krastutinumo sokineja... Kai Napoleonai tuo tarpu tokiom bangom ir bangelem reaguoja...
Niekada nebandei sukritikuot napoleono?
Balzakai pasyvus, santurus, kai jiems blogai uzsidaro savo kiaute, kai kitam blogai kviecia ji savo kiautu pasidalint...

Tirpi, nutariau atsakyt į tavo žinutę čia, kad nenuvairuot kvazitapatukų temos ne į temą.



nu žinok, kyla abejonių dėl tavo draugės balzakiškumo. jų mano aplinkoje tikrai daug, bet būtent tuo ir skiriasi nuo manęs ir kitų jeseninų, kad niekuomet nepamiršta pradėtos istorijos, ir net jeigu peršoko prie kažko kito, tai po to sugrįžta ir tęsia iki pat galo. Tai arba ji netipiška balzakė, arba ne balzakė Balzakai, jau jeigu ką pasakoja, tai paprastai todėl, kad tai jiems įdomu. O jeigu jau įdomu, tai įdomu iki galo. Čia taip pasireiškia, mano supratimu. Vat aš irgi mėgstu pasakot iki galo (ir galiu užpykt, jei kas prašo sutrumpint istoriją, nes detalės, pasakojimo chronologiškumas ir yra visa esmė, mano nuomone), bet būna, kad peršoku, užsigalvoju ir iš tikrųjų, neapsimestinai pamirštu.

tai butent, kad jinai atsimena, bet sako, kad ne.
dazniausiai jos priezastis buna, kad vidury pasakojimo ji sumasto, kad man gali but neidomu.
o poto laukia pasiteisinimo, kodel man tai galetu but idomu.
na mes ilgai jau labai pazistamos...ir ji mane kaip nulupta zino. o tai buna ji pasakoja ka nors kokia gera valanda, o as kauke uzsidejus, kad klausausi, nors realiai apie savo reikalus galvoju. nevisada ji pastebi, bet kai pastebi, tai siunta...
po 4 metu jau pradejo mastyt, kad su manim reik zodzius taupyt.

O tuomet gal tai yra įsižeidimas - kad Tu jos nesiklausai? Gal jinai tyčia tuomet sako kad "neatsimenu"? Nes koks gi tikslas pasakoti, jeigu Tau vistiek neįdomu. Ir tuomet neturi teisės priekaištauti dėl tęsinio nebuvimo (jokio Tau skirtumo, nes vistiek nesiklausei).

Mane irgi labai subiesintų, jeigu matyčiau tiktai kaukę, kad neva klausosi. Kaukė pastebima VISADA. Jeigu man neįdomu - stengiuosi "permušti" klausimais, nukreipti arba į trumpesnį pasakojimą arba išvis į kitą įdomesnę temą. Tiesa, galiu būti palaikyta stačiokiška už "permušimą". Bet tai geriau negu "mandagiai" užsidėti kaukę, kad neva klausaisi.

P.S. Daugiau pažįstu Džeko elgseną. Jis Balzako veidrodukas. Džekui tikrai būtų būdinga įsižeidus pasakyti "neatsimenu". Ir tikrai užsispirtų tęsinio nepasakoti. Bet ne dėl užmiršimo, o dėl įsižeidimo - jis veltui gaišta savo brangų laiką. Tai būtų palaikyta, kaip nepagarbos ženklas. Ir Džekas nutaikęs analogišką situaciją, ko gero, Tau akivaizdžiai parodytų, "ką reiškia pasijusti tokioje situacijoje". Jis mėgsta tokias "praktiškas pamokėles" (be jokių pamokslavimų)

tai aisku, kad isizeidzia...as ta suprantu, tad stengiuosi neissiduoti, bet ji ir nepyksta o tiesiog nustoja pasakot ir kita karta atsimena, kad ne viskas man idomu, kas jai.

na tu ne balzake...kitas balzakas netgi yra pats man sakes, kad kartais netgi apsimetinejimas jam yra maloniau, negu likti nutrauktam vidury pokalbio.

Ale, nuo vaikystės pastebėjau, kad Balzakėliai moka būti negražiai skupūs. Einu į darbinį susitikimą, kur reikės daug užsirašyti. Man vieno tušinuko mažoka, tuo labiau, kai jis kartais nustoja rašyti. Sakau - paskolink dar vieną. Tu turi du.

"Kam tau reikia - tu turi vieną. Tai ką, turi vieną, imsi 5, sakysi kad gal šitas n erašys".

Kitas žmogus duotų ir viskas, nesigilintų. O čia

Gal žmogus mėgsta viską turėti dar ir "atsargoje"... Va, paskolins Tau tušinuką, o savąjį staiga pames (pasiridens kur po stalu) ir kukuos tada be rašiklio.

Kas butu jeigu butu, tai cia labiau budinga. Nors is esmes, tai visi intuitai gali taip elgtis. gal tiesiog ilgai dvejotu skolinti ar ne... mastydami "ar tikrai man prireiks antro tusinuko ar visgi ne" ir juos dar galima perkalbeti. Tuo tarpu jei jau atsinese du tusinukus SAU, tai ir negausit, nes zmogelis jau numates ivairias dingimo galimybes.

Iš Don Kichoto (tipiškas atstovas) tai tikrai gautumėt tą antrą tušinuką - gali paskolinti net ir abu (kol jam pačiam nereikia). Bet tikrai seks, kad neprapuldytumėte, kad grąžintumėte. Žodžiu - kad ir davęs, "ganytų" savo tušinukus. Ir jeigu jaustų, kad prašote, bet nevertinate (pamesite, sulaužysite pvz. pakišę po stalo koja ) - tikrai neduotų...

Šiaip, kiek pastebėjau, iškart apsisprendžiu - duoti ar neduoti kokį nors daiktą. Manau, kad iš pasąmonės samprotaujama, ar tas daiktas tikrai vertingai, geram dalykui bus panaudotas. Jei taip - tai, ko gero, ir negaila. Pvz. jei man nelabai reikia, o kitam labai labai - atiduočiau. Kartais džiaugiuosi, kad vardan kokios geros idėjos nors šitaip galiu prisidėti... Ir tas pajuntama žaibiškai (tikrai ilgai nesvarstoma duot/neduot).

o manęs kažkaip neerzina balzakų skūpumas
gal kad pripratus?
tuolab kai viską argumentuoja...

o pati.. jeigu tuo metu neičiau į jokį darbinį susitikimą ir žinočiau kad nedaug reikės rašyt, o jei ir reiks, rasiu kažkur ofise kitą tušinį, paskolinčiau. O jei eičiau į tą susitikimą, tai sakyčiau- paskolinsiu, jei/kai taviškis pasibaigs.

Pries kelias dienas vaziavau mikriuku... vairuotojas vaziavo letai, neskubedamas, o as skubejau i traukini - labai erzino. Taciau pravaziavus 2 km, sustabde tokia moteris ir pradejo vairuotojo klausinet marsrutu, jis labai supyko, kazka grubiai pasake ir pradejo spaust apie 60km/h. Ir tada pastebejau viena labai keistai malonu dalyka - kaip vairuotojas vairavo. Jis laviravo tarp greicio ir laiko, ir pravaziavo 8 is eiles sviesoforus per zalia. Tas labai suzavejo, padariau prielaida, kad galetu buti balzakas...

Apart klaipeda kituose didziuosiuose miestuose sviesoforai suderinti..nereikia laviruoti,reikia zinoti tinkama greiti..Taksistu paklausk isaiskins smulkiai visas gudrybes