Socionikos forumas

Dabar yra 28 Kov 2024, 22:45

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 81 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 10 Lap 2009, 14:50 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 25 Bal 2008, 10:50
Pranešimai: 927
Šituos 3 žmones aš pažįstu asmeniškai 6-15 metų ir žinau, jog tai yra dreizeriai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 10 Lap 2009, 15:13 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 18 Vas 2009, 08:20
Pranešimai: 231
Globas A rašė:
Nuotraukos buvo skirtos Viktorijai pasižiūrėti į dreizerius. Vienas vienintelis tikslas.

aciu


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 10 Gru 2009, 01:46 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Bir 2008, 22:52
Pranešimai: 297
Dreizerio vertimas iš wikisocion.org. Gero skaitymo.

Ego blokas

ESI, kurių ego bloke :wethics: susijungusi su :bsensoric:, esminis dėmesys gyvenime sutelktas į stabilių vidinių kriterijų asmeniniams santykiams nustatymą. Etiniai principai, kuriais jie vertina savo pačių ir kitų elgesį bei idėjas, yra grindžiami jų suvokimu, koks yra realus pasaulis ir kokie žmonės iš tikrųjų yra, nei idealizmu, vaizduote ar neišreikštu žmonių potencialu.

1. Intravertinė etika

ESI į realybę žvelgia pirmiausia per nekintančią asmeninę etiką ir stabilius tarpasmeninius saitus tarp individų, įskaitant ir jį patį. Tokių tarpasmeninių saitų statusas yra apibrėžtas jo asmeninės etikos. ESI labai pasitiki vertindamas etines arba moralines vertybes ir ar nuosekliai jis pats, kaip ir kiti žmonės, laikosi šių vertybių. Todėl žmonėms, kurie mažiau įsipareigoję toms vertybėms, ESI gali pasirodyti kaip teisuoliški ir greiti kitus kritikuoti. Jei ESI susiduria su sunkumais nusprendžiant, koks yra asmeninio santykio statusas, jis imsis veiksmų tam, kad galėtų tai apibrėžti, tačiau jei vis nepavyksta tai pasiekti, jis nelaikys tokių santykių vertingais. Jo pats nuoseklumo jausmas asmeninės etikos ir jo santykių su kitais srityje yra labai stiprus veiksnys, apsprendžiantis jo savivertę.

Todėl jis labai rūpinasi, kad susiklostytų lojalumas ir integralumas tarpasmeniniuose jo ir kitų žmonių santykiuose. Idėja, kad jam nepavyko to pasiekti, yra suvokiama kaip didžiausias įžeidimas, jei pats ESI su tuo nesutinka. Tas pats pasakytina apie kaltinimus dėl neetiško ar neprincipingo elgesio, kuriuos ESI laiko nepagrįstais.

ESI labai dažnai labiau nei kiti asmenys pasitiki asmeninių santykių statusu, ir kokie tie santykiai turėtų būti. Todėl ESI dažnai imasi iniciatyvos juos nustatyti, išlaikyti, išsaugoti arba pakeisti jų statusą.

2. Ekstravertinė sensorika

ESI imasi tiesioginių veiksmų tam, kad pasiektų savo tikslus ir troškimus nepaisant išorinių kliūčių, taip pat kad apgintų savo artimų draugų, šeimos ar kolegų interesus. Tai gali reikšti ir raginimus kitiems, kad jie imtųsi reikalingų veiksmų, sąmoningai taikant spaudimą specifinėse situacijose, arba staigų ėmimąsi organizacinio vaidmens. ESI apskritai nesiekia konfrontacijos, bet jos ir nebijo. Jie yra nusiteikę būti ryžtingais imantis veiksmų ir vertina šią savybę savyje ir kituose. Kaip bebūtų, tai taip pat veda į tam tikromis progomis pasireiškiantį impulsyvumą, paskatinantį tokius veiksmus, kuriuos ESI vėliau vertina aiškiai savikritiškai ir apgailestauja, kad jų apskritai ėmėsi.

ESI imasi pareigų rimtai ir siekia jas įvykdyti kruopščiai ir rūpestingai. Jie to paties tikisi iš kitų ir apie tai aiškiai duoda suprasti. Jie gali būti labai reikliais bendradarbiais ir viršininkais, bet ne daugiau nei jie patys reikalauja iš savęs.
ESI linkę vertinti žmonių etinį elgesį “koks jis yra”, o ne “koks jis galėtų būti” arba “kaip jis galėtų būti interpretuojamas tam tikrame kontekste ar atsižvelgiant į tam tikrų asmenų požiūrį”. Tai reiškia, kad jie gali būti negailestingai šiurkštūs, netgi neatlaidūs ar kerštingi, kai siekia pataisyti, nubausti ar net atkeršyti už tai, ką jie vertina kaip neetišką elgesį – ypač, kai išduodamas jų pasitikėjimas. “Blogis turi būti nubaustas” ar net “sunaikintas” – tai vienas iš ESI moto.

ESI labai vertina ilgalaikius pasiekimus ir turtų sukaupimą, tačiau tik, jei tai ne konfliktuoja su jų :wethics: prioritetais.
ESI pasižymi stipriu jausmu, kas yra fiziškai patrauklu, o kas – ne, tad labai dažnai patys save vertins pagal labai griežtus kriterijus.

Super-Ego blokas

Super-ego bloke :bintuition: jungiantis su :wlogic: ESI iš esmės nemato didelės prasmės diskutuoti apie spekuliatyvias idėjas, net jei jos ir logiškai nuoseklios, tačiau neturi aiškaus ryšio su realybe ir neatsižvelgia, kaip tai paveikia individus.

3. Intravertinė logika

ESI tam tikrais trumpais laiko tarpais gali kalbėti apie dalykus iš beaistrio akademinio ar teorinio taško, tačiau tai darydami paprastai atrodo pernelyg “knygiški” ir ilgainiui įsitempia. Jausdamas pareigą logiškai pagrįsti asmeninį sprendimą, priimtą dėl :wethics: nulemtų motyvų, ESI tai stengiasi padaryti, tačiau greitai susierzina ypač, jei atkreipiamas dėmesys į loginio argumentavimo nenuoseklumą. Tokiu atveju jis arba siekia paaiškinti remdamasis etiniais motyvais, arba apsikritai nukreipia temą.

ESI vertina sistemų loginį nuoseklumą tose srityse ar užduotyse, kurios jam atrodo kaip naudingos, tačiau jis nemato prasmės gaišti, jei toks nuoseklumo laikymasis pernelyg nutolsta nuo praktinės realybės ar nuo rūpesčių, susijusių su individais ir jų santykiais. Todėl jie iš esmės nesidomi diskusijomis, kurias kelia tie, kurie pasirenka taip daryti.

4. Ekstravertinė intuicija

ESI yra labai skeptiškai nusiteikęs dėl idėjų ir galimybių, kurios neatrodo, kad kažkur aiškiai vestų, todėl siekia konkretaus užtikrinimo, kad apčiuopiama materiali nauda būtų pasiekta. ESI teikia pirmenybę tokioms idėjoms, kurios kažkur nuvestų (pasiūlytų sprendimus) nei toms, kurios daugiau sukeltų nepatogumų ir nenorimų pokyčių. Todėl jie nenori girdėti apie visas įmanomas problemas, kurios gali atsitikti tam tikroje situacijoje, ir labiau kreips dėmesį tik į pačias labiausiai tikėtinas problemas, jei tokių yra, ir į galimą naudą.

ESI nemėgsta žmonių potencialo įvertinimo atliekant tas veiklas ar ugdant tuos sugebėjimus, kur jie patys dar neturi patirties. Kas svarbiausia, jis jaučiasi nepatogiai, kai kiti žmonės diskutuoja apie jo paties galimybes tokiose situacijose. Tai verčia ESI susirūpinti savo įspūdžiu, kurį jis kelia kitiems šiose srityse. Jis linksta būti arba ypač skeptiškas dėl savo potencialo arba eina link kito kraštutinumo ir kartais pervertina savo galimybes tam tikrose srityse.

ESI dažnai žavisi ir yra patraukiami intensyvaus :bintuition: naudojimo demonstravimu, ypač, jei tai bent kažkiek konkrečiau susiję su idėjomis, kurios gali turėti tam tikros praktinės naudos (:blogic:), bet tai juos atstumia, jei ji naudojama taip, kad pernelyg kontekstualizuotų :wethics: iki nereikšmingumo.

Super-Id blokas

:blogic: jungiantis su :wintuition: super-id bloke, ESI labai vertina tikslią ir naudingą informaciją, papildytą jausmu, kada reikia veikti, o kada – ne. Jie noriai akumuliuoja tokią informaciją ir ją naudoja produktyviai, bet dažnai nėra užtikrinti dėl savo tikslumo ir efektyvumo bei dėl tam geriausiai tinkamo laiko. Neretai jie baiminasi, kad tai gali pernelyg užsitęsti, todėl yra linkę skubotiems veiksmams. Kitų parama šiose srityse yra labiausiai vertinama.

5. Ekstravertinė logika

ESI traukia nusimanantys žmonės, kurie taip pat yra patikimi ir noriai dalinasi savo žiniomis tose srityse, kurios ESI atrodo kaip įdomios ir naudingos tam, kad pasiektų produktyvumą ir efektyvumą. Patikima informacija, o ne baigtinė analizė – štai, kas labiausiai traukia ESI. T.y. faktai ir paaiškinimai, o ne atsakymai, apsiribojantys galutinėmis išvadomis, ką jie linkę vertinti tik kaip nuomones. Dėl tos pačios priežasties ESI vengia žmonių, kurie linkę pateikti nepatikimą ar tiesiog melagingą informaciją.

ESI dažnai nėra užtikrintas savo veiksmų produktyvumu, todėl pasąmoniškai remiasi kitais, kad jie parodytų arba patartų, kaip geriausiai ir labiausiai produktyviai atlikti tam tikrus darbus. Jis susiduria su sunkumais vertinant, kiek darbo jis jau yra atlikęs, ar jis pakankamas ir kokios jis vertės. Todėl jis žavisi žmonėmis, kurie nusimano apie savo veiksmų produktyvumą ir visada siekia ką nors atlikti racionalaus ir vertingo.

ESI entuziastingai akumuliuoja informaciją apie tuos reikalus, kuriuos jis vertina kaip naudingus ar tiesiog įdomius, tačiau jam taip pat reikia žmonių draugijos, su kuriais jie galėtų pasikeisti savais vertinimais bei tos informacijos tikslumu ir panaudojamumu.

6.Intravertinė intuicija

ESI brangina, kai periodiškai kas nors iš išorės įvertina, kaip situacija yra linkusi klostytis, tam, kad pernelyg be reikalo nesijaudintų. Be išorinio patikinimo, kad užduotis gali būti įvykdyta laiku ir be skubros, ar kad nėra jokio reikalo kištis ir geriausia palaukti ir pažiūrėti, kaip viskas toliau klostysis, ESI linkę nerimauti, kad jie nebeturi laiko, ir siekia spręsti šiuos klausimus staigiai ir kartais impulsyviai.

ESI yra ryžtingi ir nebijantys priimti sprendimų tose situacijose, kurios jau yra susiklosčiusios, tačiau tuo pačiu jie stengiasi išvengti pernelyg didelio impulsyvumo ir ėmimosi tokių veiksmų, dėl kurių jie vėliau gailėtųsi. Jie žavisi žmonėmis, kurie atrodo visada žino, kada geriausia veikti ar kada pasinaudoti savo šansu, ir siekia pasekti tokių žmonių pavyzdžiu. Tačiau tuo pačiu metu ESI jaudinasi, kad jie galvoja pernelyg daug apie pasekmes užuot imdamiesi veiksmų – taigi kartais pasielgia impulsyviai.

ESI labai vertina galvojimą apie veiksmų pasekmes ir ar jie savalaikiai, ar ne, tačiau tokie svarstymai dažnai permušami jų polinkio kuo anksčiau imtis veiksmų, kad po to nebūtų per vėlu.

Id blokas

:bethics: jungiantis su :wsensoric: Id bloke, ESI pasitiki savo gebėjimais kurti malonią, jaukią emocinę ir sensorinę atmosferą tiek savo, tiek kitų aplinkoje, ir šių dalykų vertinimuose. Tačiau jie tai vertina kaip pramogą, nelaikydami tuo prioritetu. Todėl jie dažnai atbaidomi nuo žmonių, kurie šiuos dalykus vertina kaip pačius svarbiausius jų gyvenimuose.

7. Ekstravertinė etika

ESI geba puikiai integruotis į grupę emociniu lygiu, t.y. kai žmonės linksminasi, dalinasi juokeliais, ir išlaiko šią nuotaiką ilgam laikui. ESI taip pat linkęs pats kurti tokią atmosferą. Tačiau jis nemato prasmės tai daryti, jei jo vidinė emocinė būsena to tiesiogiai neskatna, ypač, jei jis neturi palankių privačių jausmų tų žmonių atžvilgiu.

ESI supranta poreikį laikytis mandagiai tam tikrose socialinėse ir profesinėse situacijose, net žmonių, kurių jis asmeniškai nepakenčia, akivaizdoje, arba esant vidinių negatyvių jausmų periodams, tačiau jis atsisako aktyviai integruotis ar skatinti išorinę emocinę atmosferą tokiomis aplinkybėmis. ESI tai reikštų peržengti ribą tarp mandagumo ir veidmainiškumo. ESI nenoras tai daryti priklauso nuo to, kiek jis artimas jaučiasi su individais, esančiais toje situacijoje.

Atitinkamai, ESI labai pasitiki įvertindamas, kai kitas asmuo “gadina” grupės emocinę atmosferą pats to nepastebėdamas, ir aiškiai įspės tą asmenį, jei ESI nuspręs, kad tai reikalinga. Kaip bebūtų, ESI nevertina tokių socialinių apsirikimų kaip charakterio ydų tame asmenyje, ir gali būti netgi būti nuraminti tokio nerangumo.

ESI gebėjimas panirti į malonią socialinę atmosferą, jei jis nemato didelių tam priežasčių to nedaryti ir visgi aktyvus to atsisakymas, jei jis mato, kad iš jo to yra reikalaujama, gali būti suvokiamas kaip sąmoninga veidmainyste tų, kurie labiau vertina :bethics:.

8. Intravertinė sensorika

ESI pasitiki savo gebėjimais atpažinti ir įvertinti savo ir kitų savijautą ir fizinę būseną, taip pat estetinius jausmus bei vidinį jutiminių stimuliatorių (tokių kaip geras maistas ar atpalaiduojančios situacijos) poveikį. Jis taip pat gali pateikti įtikinantį šių dalykų įvertinimą, jei yra apie tai užklaustas. Tačiau ESI vertina raminamuosius, relaksacinius dalykus ir diskusijas kaip pramogą, bet ne gyvenimo prioritetą. Jis jų labai rimtai nevertina arba tuo pernelyg dažnai neužsiima nepaisant bendro pasitikėjimo šiais klausimais. Kai jis nusprendžia nukreipti savo dėmesį į savo fizinę būseną ir gerovę, jis labiau linkęs imtis :bsensoric: krypties nustatydamas griežtą, reiklią dietą ar treniruočių režimą tiek savo, tiek kitų atžvilgiu.

Atitinkamai, ESI bus pasirengę patarti kitiems šiais klausimais, jei yra paprašyti ar jis mano, kad tai iš tikrųjų reikalinga, tačiau jis to nevertins kaip ypač svarbaus sugebėjimo ar prioriteto kituose žmonėse, ir, iš tiesų, gali būti atgrasintas tų žmonių, kuriems tokie reikalai užima svarbiausią gyvenimo vietą.

ESI paprastai linkę skirti žymią savo laisvalaikio ir galimų pajamų dalį reikalams, susijusiems su :wsensoric:, tokiems kaip geras maistas, atpalaiduojanti atmosfera maloniose vietovėse ar veikla atvirame ore, siekiant pagerinti :wethics: ryšius, bet tik tiek, kiek tokia veikla nesutrukdo pagrindiniams ESI gyvenimo tikslams. Priešingu atveju, tokia veikla bus apleista.

Bendros socialinės rolės
1. Moralistas, kuris greitas įvertinti žmones dėl jų gero ir blogo elgesio, lengvai suranda kaltus ir lygiai taip juos lengvai nubaudžia.
2. Atsidavęs darbuotojas, kurs ramiai ir nenutrūkstamai atliks savo pareigas ir to paties tikėsis iš kitų.
3. Jautrus, bet ir atkaklus pirmūnas, kuris turi labai stiprią motyvaciją pasiekti specifinius prestižinius karjeros tikslus, tačiau taip pat veikiamas tarpasmeninio jautrumo ir dažnai nesaugumo jausmo.

_________________
be positive


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 14 Gru 2009, 01:00 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Pridedu dar Dreizerio aprašymą, kurio autorius - pats Dreizeris. Tai motyvacijos aiškinimas "iš tipo vidaus"...

http://socioniki.ru/types/draizer.html
V. Stratijevskaja
IMTipo "Dreizeris" aprašymas (sutrumpintas)
(Etinis-sensorinis intravertas)

• Blokas EGO * 1-oji pozicija * Programinė funkcija * "Santykių etika"
Dreizerio programa kelia sau uždavinį pirmoje eilėje išsiaiškinti egzistuojančias negatyvias etines tendencijas ir kovoti su jomis iki visiško jų išnaikinimo. Dėl šių priežasčių Dreizeriui priimtini tiktai tie santykiai, kuriuose jis mato sau ir visuomenei mažiausią nemalonumų tikimybę.
Galbūt todėl visi "dreizeriški" įsakymai tokie kategoriški ir nusako pirmiausia būtent tai, ko žmogui negalima daryti. Dažniausiai tarpusavio santykiai su žmonėmis Dreizeriui klostosi remiantis dviem įsakymais: "Nedaryk kitiems to, ko nenori sau" ir "Akis už akį, dantis už dantį". Tai yra, jeigu žmogus nepadarė tau nieko blogo, tu neturi teisės su juo blogai elgtis, bet jeigu tu jame įtari galimybę pasilegti blogai, tavo teisė juo nepasitikėti, ir, dar daugiau, tavo pareiga - įspėti kitus. Jeigu nesuprastume šios motyvacijos, gali susdaryti nuomonė apie Dreizerį, kaip apie paskalų nešiotoją, "labai mėgstantį plauti kaulelius kitiems". Nors būtetnt šio tipo atstovai pasižymėdami įgimtu supratimu, kas yra "gerai", o kas - "blogai", o taip pat pasižymėdami kompleksu "laukti nemalonių pasekmių", negali pakęsti liežuvavimo nei apie kitus, nei apie save, piktžodžiavimą laikydami negarbingu ir pavojingu dalyku, tačiau perspėjimas – tai jų šventa teisė ir pareiga, ir jie visada pasiruošę ir moka už jas pakovoti.
Kartais, dėl silpnos intuicijos ir logikos, Dreizeris pats kenčia dėl savo etinės programos ribotumo. Pavyzdžiui, jeigu jam pasakytume: "Aš juk tau nieko blogo nepadariau, kodėl tu manimi nepasitiki?", tuomet jis pradėtų suvokti, kad jo elgesys prieštarauja jo paties principams. Tai yra jis "baudžia" žmogų dar iki poelgio ir, suvokęs tai, Dreizeris pradeda elgtis labai apdairiai - leidžia sau būti atviru su žmogumi, kuris jam nekelia pasitikėjimo (kas dažniausiai atsisuka prieš jį dideliais nemalonumais).
Jų pačių laimei, šio tipo atstovai gana anksti pradeda suprasti savo įgimtą pranašumą (ir niekam neleidžia jo užginčyti) – mokėjimą matyti žmoguje polinkį blogiems poelgiams, mokėjimą matyti supančių žmonių etinį potencialą. Dreizeris – puikus fizionomistas, ypatingai pastabus, sugebantis iš vos pagaunamų, tiktai jam vienam pastebimų požymių susikurti labai tikslų požiūrį apie žmogaus charakterį ir apie jo elgesio motyvus.
Kiekvieną žmogų, pirmąkart pasirodžiusį jo akiratyje, Dreizeris tarsi "preparuoja" savo skvarbiu, "rentgeno" žvilgsniu, nuo kurio mažai kas jaučiasi jaukiai. Pats tiksliausias supratimas apie žmogaus "etiškumą", apie jo elgesio motyvus Dreizeriui susidaro būtent pagal pirmą įspūdį.
Susidarydamas negatyvią nuomonę jis, kaip taisyklė, neklysta, o jeigu ir sutinka atsisakyti nuo pirminio įspūdžio, tai tiktai tam, kad dar kartą save pasitikrintų. (Apdovanojusi jį šia vertinga savybe, gamta tarsi atsiprašė už tai, kad taip nuskriaudė per intuiciją ir logiką.)
Naudodamasis šiuo savo įgimtu skydu, Dreizeris kuria santykius su žmonėmis labai atsargiai, netgi jausdamas įtampą. Jį erzina, kuomet šiai jo savybei priešpastatoma "pirmapradžio palankumo visiems be išimties" alternatyva. Tokia nuostata jį išmuša iš vėžių, kadangi neprieštarauja jo etiniams principamas, tačiau tuo pačiu yra jam pavojinga, kadangi priverčia pamiršti apie savo stipriąsias savybes ir atsukti smūgiams silpnąsias.
Dreizeris dažnai sudaro uždaro ir nekomunikabilaus žmogaus įspūdį. Iš tikrųjų, jis geriau jaučiasi įprastoje ir patikrintoje aplinkoje. Ir tiktai paklusdamas aplinkybėms, tiesiog prisiverčia išplėsti savo pažinčių ratą.
Dreizeris visada žino, kaip į jį žiūrima, visuomet jaučia požiūrį į save. Visuomet jaučia melą, falšą ir veidmainiavimą ir savo atžvilgiu ir kitų atžvilgiu.
Su jam būdingu maksimalizmu, kuriame atsispindi visi jo nepajudinami etiniai principai, Dreizeris renkasi palaikyti santykius tiktai su tais žmonėmis, kurie visiškai atitinka jo moralės kriterijus. Ir net jeigu susidaro įspūdis, kad jis kelia savo aplinkai pernelyg aukštus reikalavimus, Dreizeris negali jų sumažinti, kaip jo šito beprašytų.
Nemato ir neįsivaizduoja savęs už savo moralinių vertybių sistemos. Patarimas "Būk paprastesnis!" – ne jam. "Meilės trikampio" situacija jam absoliučiai nepriimtina. Pati mintis apie neištikimybę savo sutuoktiniui jam atrodo šventvagiška – jis ir pats neleis neištikimybės savo atžvilgiu ir sau neleis atmušti partnerį nuo kito.
"Seksualinių laisvių" sąvoką laiko galima tiktai erotinių fantazijų srityje. (Ir tai ne sau.) Bet realiame gyvenime nei sau, nei savo partneriui šito neleidžia: pernelyg išdidus, kad dalintųsi jį dar su kažkuo.
Santykiuose labai nuoseklus, principingas.
Maksimalistas. Meilei, draugystei atsiduoda visiškai. Atiduoda viską, ką turi, ir netgi tai, ko neturi. (Gali paimti paskolą, kad apmokėtų savo draugo skolas.)
Į nuoširdų susidomėjimą savimi jautriai atsako. Ir tai suprantama: juk į jo "rentgeno" žvilgsnį aplinkiniai reaguoja, pagrindinai, negatyviu požiūriu, kurį jis visada labai aštriai jaučia ir prie kurio pripranta kaip prie kažko pastovaus savo gyvenime. Todėl į nuoširdų palankumą savo atžvilgiu laiko pareiga atsakyti tuo pačiu. Tačiau jeigu pastebi, kad kas nors piktnaudžiauja jo palankumu, be gailesčio išsiskiria su šiuo žmogumi. Dreizeris ilgai atsimena nemalonumus ir stengiasi nutraukti visus santykius su tuo, kas kada nors padarė jam nemalonumų. Kartais jis gali palaikyti bendravimo iliuziją, nors iš tikrųjų jam šitas žmogus jau neegzistuoja.
Nuolatos siekdamas "išnaikinti visą blogį žemėje" (kuris psichologinio diskomforto sąlygomis koncentruojasi būtent į artimiausiąją aplinką), Dreizeris būna pernelyg greitas vykdyti "etinį susidorojimą". Jis, kaip niekas kitas, moka esant pirmam įtarimui "prispausti prie sienos" savo "kaltinamąjį", nepalikdamas jam nė mažiausio šanso pasiteisinti. (O kartu, ir sau atimdamas galimybes vystyti santykius pozityviai.)
Dreizeris dievina "aiškintis santykius" (vėl gi, silpnos intuicijos pasekmė), psichologinio diskomforto arba užsitęsusios santykių krizės atveju jis gali specialiai išprovokuoti ginčą, kad gautų papildomų duomenų savo stebėjimų sustiprinimui ir visiškam įsitikinimui, kad į jį yra žiūrima būtent taip, kaip jis tą jaučia.
Nepatiklus iš prigimties, jis sunkiai "susižavi": kaip jis bemylėtų, kaip bebūtų prisirišęs, niekuomet neužmerkia akių į žmogaus trūkumus – juk tai galimas ateities nemalonumų šaltinis.
Dreizeris apskritai mažai kam simpatizuoja (pernelyg daug mato). Būna gana sunku pelnyti jo pasitikėjimą, pakviesti atvirumui. (Nors jis ir išplepa daug nereikalingų dalykų pats to nenorėdamas, kadangi, kaip visi sensorikai, pats to nepastebėdamas išsireiškia labai konkrečiai). Bet netgi tyčia leisdamas sau kuo nors pasitikėti, Dreizeris niekada neatmeta galimybės, kad jo atvirumu bus papiktnaudžiauta: pirma, jis supranta, kad atsakomasis atvirumas – būtina draugiškų santykių sąlyga (arba pareiga), antra, bijo užgauti žmogų nepasitikėjimu, o trečia, kartais jaučiasi pakankamai stiprus ir galįs atsilaikyti bet kokioje, etiškai sudėtingoje situacijoje (tuo atveju, jeigu jo "paslaptys" taps žinomos aplinkiniams).
Negatyvia nuomone apie save Dreizeris iš principo nenori pasidomėti, kadangi visada neklysdamas žino, kas ir kaip į jį žiūri. Be to, nemato savyje blogo elgesio, kadangi visame kame laikosi savo pirmojo "programinio" etinio įsakymo. Dėl tos pačios priežasties stengiasi ignoruoti paskalas - tas "etines šiukšles", kurios nenusipelno jo dėmesio. Labai susierzina, kuomet yra priverstas išklausyti negatyvią nuomonę apie save: "Ne, tu paklausyk, ką apie tave kalba!." – laiko tai žiaurumu, kvailyste ir tiesioginiu smurtu prieš save ("Ar maža kas šmeižia!"). Dar baisesnė jam situacija, kurioje jam inkriminuojami kokie nors mistiniai prasižengimai ir kurioje jis priverstas teisintis (neduok dieve dar viešai!) nesuprantama dėl kokių nuodėmių; tai Dreizeriui visiškai nepakeliama ir kelia didžiausią susierzinimą.
Buitiniame bendravime Dreizeris stengiasi laikytis tolimos psichologinės distancijos beveik su visa savo aplinka. Stengdamasis vengti nemalonios draugijos, jis gali izoliuotis nuo "priešiško" supančio pasaulio, laikas nuo laiko, savanoriškai užsirakindamas "vienuolyne". (Kartais netgi ilgus metus - Bridžit Bardo pavyzdys.)
Dreizeris pirmenybę atiduoda bendravimui tiktai su siauru savo artimų, patikrintų draugų ratu. Bet tai susiję tiktai su jo asmeniniu bendravimu, jo asmeninėmis simpatijomis ir prielankumu. "Svetimi" – tai tie, kurie nekelia jam pasitikėjimo ir kurių draugijoje jis jaučia psichologinį diskomfortą. Dėl silpnos galimybių intuicijos ir tam tikro gyvenimiškos patirties ribotumo Dreizeriui kartais būdinga skirstyti žmones į "savus" ir "svetimus" pagal etninį arba mentalinį požymį, bet tuo baisesnis ir skaudesnis jam nusivylimas, kuomet jis "saviškių" rate sutinka "svetimus" žmones, kurie į jį žiūri priešiškai ir piktnaudžiauja jo pasitikėjimu. Galiausiai Dreizerio skirstymas į "savus" ir "svetimus" labai sąlygiškas ir viso jo gyvenimo bėgyje patiria daug pasikeitimų.
Dreizeris labai nemėgsta, kuomet jo draugystės reikalaujama jėga. Saugosi žmonių, kurie "lenda į sielą su visrakčiu" (nors dažniausiai būtent "visrakčiui" ir atsiveria). Nemėgsta, kuomet bandoma juo manipuliuoti. Nemėgsta, kuomet iš jo perimama "etinė iniciatyva". Santykiai tarp žmonių - pagrindinė jo interesų ir stebėjimų sritis, pastovių minčių ir analizės dalykas. Būtent todėl jis taip išrankus rinkdamasis draugus ir partnerius. Tiktai jo dualas Džekas, pasąmonėje orientuotas į analogiškas etines vertybes, atitinka dreizerišką draugystės sampratą. (Tačiau ir tai ne visuomet!)

• Blokas EGO * 2-oji pozicija * Kūrybinė funkcija * "Valios sensorika"
Dreizeris moka ir gali pajungti žmones savo etinių ir moralinių vertybių sistemai, kuri sudaro visą jo egzistavimo prasmę. Jis mažiausiai linkęs likti visuomenės etinių problemų pašaliniu stebėtoju. Todėl aktyviai kovoja su bet kokiais nukrypimais nuo dorovinių ir moralinių normų, kuo ir užsitarnavo "karingojo moralisto" reputaciją.
Šio tipo atstovai laiko savo pareiga išaiškinti visą tą blogį, kuris pasireiškia juos supančioje erdvėje. Demaskuoti visuomenės trūkumus, kovoti su nusikalstamumu, visuomenės moralės pažeidimais; kovoti už visuotinę gerovę, už dorovinių normų grynumą, už teisingumo atstatymą, už supančios aplinkos ekologiją - pirmučiausias jo užsiėmimas.
Dreizeris nekenčia organizuoto blogio ir visuomet siekia priešpastatyti jam sutelktą gėrį ("karingąją dorybę"): "...jeigu neteisingi žmonės susiję tarpusavyje ir sudaro jėgą, tai sąžiningiems žmonėms reikia daryti tiktai tą patį" (Levas Tolstojus). Dreizeris nepakenčia paties organizuotos prievartos principo: "Kaip galima sujungti blogį?! – juk tai siaubinga! Tai reiškia ruošti katastrofą ir stumti į bėdą daugelį žmonių! Tą reikia užkirsti – blogis turi būti nubaustas!"
Dreizeris nekenčia mafijos bet kuriame jos pasireiškime ("Komisaras Katanja"). Niekada nė vienas iš šio tipo atstovų neužsiminės mafijoziniu bizniu. Pats žmogaus-mafijozio tipas, kuris siekia visomis teisybėmis-neteisybėmis prasimušti į valdžią ir naudotis jos gėrybėmis tam, kad pajungtų savo valiai kitus, sukelia Dreizeriui giliausią antipatiją ir susierzinimą, kurių jis netgi padorumo rėmuose nepajėgus pristabdyti. Dreizeris ir mafija nesuderinami. (Priežastis, kuri įtikinamai eliminuoja Josifo Kobzono (Dreizerio) priklausomybę kokiai nors mafijai.)
Dreizeriui būdingas aukštas reiklumas ir sau, ir aplinkiniams visuose jo gyvenimo aspektuose: draugystėje, meilėje, dalykiniuose santykiuose, darbe – visame kame lygūs, dažnai perdėti, reikalavimai ir sau, ir kitiems.
Atsakomybė už savo žodžius, poelgius, už išreikštus jausmus, už duotus pažadus, už "tuos, kuriuos tu prisijaukinai", už atliekamo darbo kokybę. Atsakomybė prieš kolektyvą, kolegas, giminaičius ir šeimą... Bet pati didžiausia atsakomybė – prieš patį save. Dreizeriui būdingas išskirtinis darbingumas ir pedantiškas pareigingumas. (Dreizeris atiduoda darbui maksimumą pastangų, ir jeigu iš jo pareikalautume dar didesnio našumo, tai greitai privestų prie persitempimo ir nervinio lūžio, kas staigiai pablogintų ir darbo kokybę, ir santykius su viršininkais.)
Visų jo pastangų skatinamuosius motyvus diktuoja būtent etinis aspektas ir pasireiškia lozungu: "Kitų labui daryk taip, kaip nori, kad būtų daroma tavo labui".
Dreizeris nemėgsta į savo problemų sprendimą įtraukti pašalinių, stengiasi susitvarkyti savo jėgomis – kiek jam tai bekainuotų. O taip pat nesimpatizuoja tiems, kas prastai sprendžia savo problemas kitų sąskaita. Savo problemų primetimą kitiems laiko neetišku ir netaktišku. Jo supratimu tai nepagarba svetimam laisvam laikui, žmogaus teisei į laisvalaikį. Dėl tos pačios priežasties stengiasi niekam neprimesti savo draugijos, netgi patiems artimiausiems žmonėms, netgi jeigu jis labai vienišas.
Pareigingas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių negali atlikti prisiimtos pareigos, labai pergyvena. Dėl tos pačios priežasties nemėgsta imti skolon arba pirkti kreditan - jaudinasi, kad nesugebės laiku gražinti.
Neutralių santykių sąlygomis mandagus, disciplinuotas, pasitempęs ir to paties reikalauja iš kitų: juk negalima gi erzinti aplinkinių grubiomis manieromis, iššaukiančiu elgesiu ir neestetiška išvaizda. Namuose stengiasi palaikyti švarą ir tvarką (laiko neleistinu užmesti namų ruošą – į tai žiūri kaip į nepareigingumą kitų šeimos narių atžvilgiu). Netgi jeigu pasiima kokį nors darbą į namus, stengiasi iš pradžių atlikti visą namų ruošą, kad paskui ramiai prisėstų prie darbo.
Išeidamas iš namų, būtinai viską paskui save sutvarko – jam nemalonu grįžti į nesutvarkytą butą. Išėjus svečiams, tą patį vakarą suplauna visus indus, sušluosto ir išdėlioja į vietas. Krupopščiai sutvarko visą butą ir tik po to leidžia sau ilsėtis. Jį labai erzina, pavyzdžiui, tokios smulkmenos, kaip trupiniai ant stalo arba dėmės ant grindų, išmėtyti drabužiai, "suverstos krūvos" ant rašomojo stalo. Jis atidės pačius neatidėliotinus savo darbus norėdamas pašalinti šiuos "dirgiklius", ir esant progai gali griežtai papriekaištauti namiškiams už neatskingą požiūrį į tvarką namuose.
Būtinumas kęsti netvarką savo namuose slegia jį iki tokio laipsnio, kad gali būti netgi skyrybų pretekstas.
Dreizerį erzina bet kokie nukrypimai nuo savo namuose jo nustatytos tvarkos. (Netgi tokia, pavyzdžiui, smulkmena: jeigu valgis, kurį jis paduoda, valgomas ne ta tvarka, kuria jis tai sugalvojo, tai jį jau erzina.) Savo susierzinimą Dreizeris slopina tiktai dualo Džeko draugijoje – tiktai jam dar kažkaip leidžiama pažeisti tvarką namuose, bet ir tai proto ribose. (Priešingu atveju tai Dreizeriui kainuos pernelyg daug laiko ir jėgų sąnaudų, ką jis čia pat įvertins kaip nepagarbą savo darbui, ir už ką Džekas čia pat bus "griežčiausiai nubaustas".)
Dreizerio kūrybinė valios sensorika ypač ryškiai pasireiškia ekstremaliose situacijose – ginant savo interesus ir svarbiausia - ginant savo tarpusavio santykių interesus. Į savo tarpusavio santykius Dreizeris niekam neleidžia kėsintis. Labai nemėgsta, jeigu kas nors apkalba jo draugus – mėgsta pats visame kame susigaudyti. Dėl tos pačios priežasties stengiasi neduoti dingsties blogai kalbėti apie save. Niekam neleidžia savęs supykdyti su draugu. Už draugą, už mylimą žmogų eis į ugnį ir vandenį, nesvarstydamas ir neatsižvelgdamas į pavojus.
Savo savitarpio santykius saugo nuo išpuolių iš šalies. Neleidžia daryti sau valios spaudimo.
Kuomet Dreizeriui bandoma daryti nepageidaujamą poveikį arba rodoma nepageidaujama etinė iniciatyva, jis sugeba duoti neįtikėtinos jėgos atkirtį. (Kartais po tokio incidento jam lieka nemalonių nuosėdų – jis jaučia, kad viršijo ginties ribas, "šaudė iš patrankos į žvirblį". Tačiau bet kuriuo atveju, paskutinis žodis būtinai turi pasilikti jam: o antraip, koks jis būtų "sensorikas"?) Labai užsispyręs, nenoriai keičia savo nuomonę.
Kartais, jausdamas priešišką aplinkinių nuomonę, Dreizeris gali pradėti "gintis" dar iki to, kai jį "užpuola", bet tuomet beveik iškart pastebi savo neteisumą ir patiria griežčiausią sąžinės graužimą. Dreizeris negali pirmas užpulti – tai prieštarauja jo etinei programai.

• Blokas SUPEREGO * 3-oji pozicija * Normatyvinė funkcija * "Santykių logika"
Dreizeriui visada norisi padaryti protingo ir blaiviai mąstančio žmogaus įspūdį. Dar daugiau, jam labai norisi būti tokiu ir jis visą gyvenimą to mokosi.
Dreizeris stengiasi kontroliuoti savo jausmus protu ir logiškai analizuoti visa, kas su juo vyksta, bet tai jam sunkiai pavyksta. Labai gerbia žmonėse sugebėjimą aiškiai ir lakoniškai dėstyti savo mintis. Pats to ilgai ir nelabai sėkmingai mokosi.
Bet kokį nagrinėjamą reiškinį, teoriją arba dalyką stengiasi suprasti iš esmės, išdėlioti "pagal lentynėles", rasti tame kokį nors dėsningumą. Sėkmingai mokosi tiktai pagal aiškiai sudarytas ir prieinamai išdėstytas metodikas. Jeigu dalykas dėstomas chaotiškai, padrikai, nenuosekliai, kokia nors improvizuota tematika, nuolat keičiant metodikas arba visiškai tokių nesant – jam tai katastrofa: tokio mokymosi jis nesuvokia, patenka į atsiliekančiųjų skaičių, labai dėl to pergyvena, puola į paniką ir melancholiją.
Metams bėgant Dreizeriai tampa ypač išrankūs rinkdamiesi mokytojus ir metodus mokymosi, kurio lygį jie viso savo gyvenimo metu nuolat kelia: įvaldo keletą profesijų (nebūtinai gretutinių), kuriose laiko esant būtina siekti aukšto profesionalumo. O kadangi meistriškumo tobulinimas reikalauja nuolatinio gilinimosi į teoriją, mokymąsi jie suvokia kaip patį pastoviausią ir natūralų gyvenimo procesą.
Dreizeriai stengiasi būti logiškais ir nuosekliais dėstydami savo argumentus. Todėl apgalvoja juos iš anksto ir dėsto papunkčiui: "Pirma, antra, trečia...". Tačiau jau ties "ketvirta" ir "penkta" nukrypsta nuo nubrėžtos temos, ties "šešta" ir "septinta" kartoja ir varijuoja ankstesnius argumentus, o susidūrus su "pograminiu" arba "kūrybiniu" logiku (ypač ir priešingos kvadros) visa jų tokia "grakšti" ir "apgalvota" koncepcija subyra jau pirmame punkte.
Dreizerio logika neatlaiko susidūrimų ir su tais, kieno šis aspektas randasi dar silpnesnėse pozicijose - pavyzdžiui, su iracionaliais etiniais ekstravertais - Cezariu ir Heksliu, kuomet ginčo loginio nuoseklumo apskritai nesilaikoma, o pokalbis nuolat peršoka į asmeninius "pasiaiškinimus". Dreizeriui įprasta išeitis šioje situacijoje – laiku pamatyti tolesnės diskusijos netikslingumą (kas jam duodasi didžiulės viso SUPEREGO bloko įtampos kaina), ir, visiškai remiantis savo "valios sensorika", išeiti iš ginčo, stengiantis tuo nieko (pagal galimybes) neužgauti.
Tokių "ginčų" pasekoje Dreizeriai koreguoja supratimą apie savo "loginį potencialą" ir su dar didesniu užsidegimu ir dėmesiu pradeda žiūrėti į jo vystymą. (Kadangi šiuo klausimu nelaiko savęs absoliučiai beviltiškais, nors ir supranta, kad filosofo ir teoretiko profesijos – ne jiems.)
Loginiai santykiai Dreizeriui ne taip svarbūs, kaip etiniai. Todėl dėl santykių etikos interesų jis gali iškreipti faktus, gali jais manipuliuoti, kas sukelia tam tikrus keblumus pradiniame jo dualizacijos su Džeku etape. Bet vėliau Džekas supranta, kad neverta kabinėtis prie kai kurių loginių Dreizerio klaidų, ir priskiria jo "loginę" informaciją etikos aspektui, supranta, kad už Dreizerio loginės informacijos yra tiktai jo etiniai motyvai. (Ir Dreizeris jam už šitą supratimą labai dėkingas.)

Blokas SUPEREGO * 4-oji pozicija * Mobilizacinė funkcija * "Galimybių intucija"
Pasireiškia nuolatinėmis nemalonumų nuojautomis, kurių Dreizeris laukia visur ir iš visų. Jam sunku būti toliaregišku, pamatyti situciją vystymosi procese. Savo paties galimybių jokioje, netgi pačioje, arodytų, sau palankioje situacijoje apskaičiuoti negali.
Dažnai (jeigu ne nuolatos) jį persekioja beviltiškumo pojūtis.
Apie laimėjimus, sėkmes ir nesėkmes nekalba – jam tai pernelyg skaudi tema. Nepakenčia, kuomet kaip pavyzdys pateikiami svetimi laimėjimai: priima tai kaip priekaištą savo adresu.
Dreizeris niekuomet nebūna patenkintas savo darbo rezultatais. Kiek bepadarytų, mano, kad visa tai labai mažai. Kiek bepasiektų – vis jam atrodo, kad nepakankamai realizavo savo kūrybinį potencialą.
Dreizeriui nepaprastai sunku rasti pritaikymą savo gabumams. Nuolatinis savo nereikalingumo jausmas – jam yra skausmingiausia kančia. Dreizeris negali prašyti už save – pernelyg išdidus, ir, be to, laiko tai kažkuo žemu ir neteisingu kitų atžvilgiu.
Jaučia baisų nepatogumą kiekvieną kartą, kuomet priverstas atsakyti į klausimus: "Ką jūs galite?", "Ką jūs mokate?" Ir nežiūrint to Dreizeris moka taip daug ir tokiame aukštame profesionaliame lygmenyje, kad tuo paprasčiausiai sunku patikėti (todėl jam ir pačiam nepatogu apie tai kalbėti). Dreizerio noras realizuoti savo gabumus būna tiek stiprus, kad jis nuolat kelia savo profesinį lygmenį, dirbdamas visose jam prieinamose ir jį dominančiose srityse. Dreizeris nesutinka su tuo, kad "negalima tarnauti dviem dievams vienu metu". Jam būdinga "apaugti specialybėmis": jeigu nepasitaiko galimybės realizuoti save vienoje profesijoje, įsisavina kitą, bet ankstesnės specialybės įgūdžius sengiasi palaikyti profesionaliame lygyje - maža ko prireiks. Nemoka pramušinėti sau kelio į sėkmę nesąžiningais metodais. Pramušti kliūtis kakta, dirbti alkūnėmis, peštis dėl darbo "kaip dėl kaulo", gauti jį "per sofutę" – visa tai ne jam, visa tai žemiau jo savigarbos. Dreizeris mano, kad gabumai ir talentai – tai dievo dovana, vadinasi, ir realizuoti juos reikia sąžiningais metodais, o ne pagal džiunglių dėsnius. Konkurse, kur laimėtojas iš anksto žinomas, Dreizeris, kaip taisyklė, nedalyvauja. Dreizeris apskritai blogai jaučiasi nesveikos konkurencijos sąlygose: "Laukdama perklausos aš jaučiausi kaip nemokamos putros eilėje. Aplink nerūpestingi, apleisti muzikantai, visų akys piktos, alkanos. Pasirodyti teko prieš savo pačios konkurentus, o tai neišpasakytai sunku – fiziškai jauti jų pavydą ir negeranoriškumą, juk kiekvienas į šį konkursą žiūri kaip į savo paskutinį šansą..."
Nesveikos konkurencijos aplinkybėmis Dreizeris negali dirbti. Nemėgsta, kada jam pavydi. Pats stengiasi nežadinti žmonėse pavydo (žadinti žmonėse žemus jausmus laiko neetiška), todėl paprastai gana kukliai pasakoja apie savo paisekimus. Dėl tos pačios priežasties jis dažnai patiria sunkumų ieškodamas darbo, ieškodamas užsakymų, angažavimo. Pelningai parduoti savo darbą – jam paprasčiausiai neįveikiamas uždavinys. Kartais jis nuoširdžiai patenkintas, jeigu jo paslaugomis naudojamasi dykai – visgi nors šioks toks reikalingumas. Dreizeriui sunku apskaičiuoti savo galimybes. Jis gali supasuoti prieš lengvą užduotį, bet kartu užsimoti prieš nepaprastai sudėtingą, padarys aukščiausios klasės darbą, bet nesiryš pranešti apie jį žiūrovams. Nežiūrint savo etinio įžvalgumo Dreizeris neretai klysta pasirinkdamas draugus, patarėjus arba partnerius. Dažnai duoda šansą būtent tam, kas piktnaudžiauja jo pasitikėjimu, jo draugyste, jo jausmais. Jį lengva apgauti: "pasirašyti" nuo pradžių pasmerktam projektui, avantiūriškam eksperimentui, parsisamdyti į susijusį su rizika, nepelningą darbą. Jį lengvai galima "pakišti", jis dažniau už kitus tampa aferų ir spekuliacijų auka. To pasekoje Dreizeris stengiasi būti ypač atsargus savo poelgiuose, žodžiuose, sprendimuose ir tarpusavio santykiuose. (Iš kitos pusės, kuo labiau jis sergisi, tuo daugiau įtampos ir priešiškumo sukuria savo aplinkoje, ir tuo mažiau šansų palieka sau.)
Daug problemų jam sukelia nesugebėjimas laiku numatyti ir teisingai įvertinti galimą pavojų, o taip pat nemokėjimas teisingai apskaičiuoti savo jėgų, kas neišvengiamai priveda prie perkrovų, nervinio persitempimo, susikirtimo per egzaminus ir pasirodymus, ko pasekoje jis jaučiasi visišku nevykėliu.
Kadangi savi pasiekimai duodasi jam neįtikėtino, katorgiško darbo kaina, jį (kaip ir Maksimą) visada erzina ir papiktina kitų lengva sėkmė, pats jis (savaime suprantama!) lengva sėkme netiki, ir jį visuomet nemaloniai užgauna kai kurių sėkmės lydimų išsišokėlių pasitikėjimas savimi. Dreizerį (taip pat kaip ir Maksimą) nuolatinėje įtampoje laiko nežinomybė ir jo padėties neapibrėžtumas bet kokių santykių – ir dalykinių, ir etinių - sistemoje. Todėl santykių aiškinimasis jam pats pirmaeilis užsiėmimas, beje vietoj neapibrėžto "taip" Dreizeris teikia pirmenybę apibrėžtam "ne".
Dreizeriui nieko nėra baisiau, kaip priverstinis laukimas ir nieko neveikimas visiško neapibrėžtumo ir nežinomybės sąlygomis. Siaubas, kurį jis tuo metu patiria, palyginamas tiktai su nusiminimu žmogaus, kuris palaidotas gyvas, nors kitiems tuo metu susidaro klaidingas įspūdis, kad Dreizeris panikuoja dėl niekų. (Dreizeriška panika lengvai užkertama jo dualo Džeko riktelėjimu: "Na, kiek galima panikuoti?!!" – Dreizeris akimirksniu suima "save į rankas", mobilizuoja savo valios jėgą, ir štai jis jau pasiruošęs naujiems išbandymams.)
Dreizeris labai skausmingai pergyvena nenumatytus nusivylimus - jeigu atšaukiama ilgai laukta šventė, sužlunga paskirtas pasimatymas arba sugriūva jo sukurta romantinė situacija. Šitą jis ilgai atsimena, stengdamasis ateityje nekurti iliuzijų.
Dreizeriai verčiau nesusideda su ekstravagantiškais ir savo elgesiu nenuspėjamais žmonėmis. Patekę su jais į vieną kompaniją, geitai pradeda jausti pavojų ir savo buvimo čia nereikalingumą, stengiasi greičiau išeiti. (Vaikams-Dreizeriams analogiškoje situacijoje tampa nepakenčiamai liūdna, ir jie be matomos priežasties pradeda verkti. Dažnai verčiau laikosi atskirai nuo kitų vaikų, nemėgsta žaidimų su nemaloniais siurprizais, nemėgsta kvailų, brutalių „išdūrimų“.)
Pastebėta, kad Dreizeris neypatingai mėgsta vaikščioti pas gydytojus: jeigu ir yra koks nors pavojus sveikatai, apie jį nori nežinoti. Nemėgsta medicinos apžiūrų ir tyrimų: jam nemalonu, kada jame mato kokius nors fizinius defektus. (Pasąmoniškas ryšys su jo dualo Džeko silpna sensorika.)
Priverstinis būtinumas atriboti save nuo nemalonumų, amžina savikontrolė, nuolatinis santūrumas ir savęs apribojimai visa tai galiausiai išsilieja į gyvenimo nepilnumo pojūtį, apgailestavimą, kad tai, kas įdomiausia, praeina pro šalį.
Iš šios būsenos Dreizeris gali išeiti tiktai su savo dualo-Džeko pagalba. Tiktai Džekas gali realizuoti jo neįgyvendintas svajones. Tiktai jis su savo fantazija, gyvenimo džiaugsmu, optimizmu, sveiku avantiūrizmu ir neišsenkama energija sugeba ištraukti Dreizerį iš jo amžinų chimerinių baimių nelaisvės.
Su Džeko pagalba Dreizeris nustoja jausti savo nenaudingumą ir nereikalingumą šiame pasaulyje. Dreizeriui Džekas – tai išeitis iš aklavietės į gryną orą, į ryškias gyvenimo spalvas. Džeko asmenyje jis pagaliau randa trokštamą meilės ir draugystės idealą. Džekas - vienintelis, kam Dreizeris jaučia begalinį pasitikėjimą; kieno ištikimybe neabejoja pats ir neleidžia abejoti kitiems.

• Blokas SUPERID * 5-oji pozicija * Sugestyvinė funkcija * "Dalykinė logika"
Dreizeris labai gerbia žmones su ryškiai išreikštomis dalykinėmis (jo supratimu) savybėmis: sąžiningus darbštuolius, "visų galų meistrus", sugebančius patobulinti ir racionalizuoti darbo procesą. Pasąmoniškai Dreizeris orientuotas į Džeko dalykinę logiką, todėl visada pastebi ir smerkia kokius nors nenaudingus ir neefektyvius darbo metodus. Taip pat kaip ir Džekas, Dreizeris mano, kad dalykines problemas reikia spręsti "iš esmės", o ne kokiomis nors atskiromis pusiau priemonėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo šitas aspektas patenka į pačią pasyviausią psichinę funkciją, jam sunku šioje srityje imtis savarankiškų veiksmų – čia jam būtina dualo pagalba. Su Džeko pagalba Dreizeris gali save realizuoti praktiškai, rasti sau deramą pritaikymą, rasti užsiėmimą pagal gabumus. Džeko asmenyje jis gauna savo dalykinių interesų gynėją.
Dreizeris labai darbštus. Moka dirbti efektyviai ir sutelktai. Greitai įsisavina naujas specialybes. Moka ir mėgsta dirbti pilnai atsiduodamas. Dreizeriui labai svarbu, kad darbas atitiktų jo kūrybinį ir intelektualinį potencialą. Svarbu, kas darbe būtų profesinio augimo, kvalifikacijos kėlimo galimybė. Darbas turi būti ir protui ir sielai tuo pat metu. Jeigu atliekamas darbas nerealizuoja jo potencialo, jis keičia profesiją.
Bandydamas savarankiškai spręsti savo dalykines problemas, Dreizeris dažnai daro klaidą, "dalykinės logikos" aspektą pakeisdamas "dalykinių santykių" aspektu, santykių, kurie, kaip jis mano, privalo būti giliai etiški. Taigi, apsiprasdamas gamyboje, jis stengiasi kaip galima mažiau kreiptis pagalbos į savo meistrą. Tai paaiškinama tuo, kad Dreizeris pasąmoniškai nusiteikęs į Džeko dalykinę logiką, kuris nemėgsta, kuomet į jį kiekvieną minutę kreipiamasi dėl paaiškinimų ir pagalbos prašymų, ir labai vertina bendradarbio siekį visame kame susivokti savarankiškai.
Dreizeris, savo ruožtu, pasąmoniškai jaučia, kad jam tarsi "nepatogu" kiekvieną kartą atitraukti kitus nuo darbo, todėl ir stengiasi išsiversti savo jėgomis, kuo kartais sudaro "pernelyg išdidaus" žmogaus įspūdį.
Dėl pernelyg didelio delikatumo (ir silpnos intuicijos) Dreizeriui būna sunku savarankiškai užsiminėti bizniu – sunku pradėti ir "laikyti" savo kainą; sunkūs santykiai, kuomet vienos pusės nauda apsiverčia nuostoliais kitai pusei. Tokių santykių jis stengiasi vengti.
Dėl tos pačios priežasties jis norėtų verčiau ir nesiderėti dėl kainos – laiko tai žeminančiu dalyku ir sau, ir pardavėjui: juk, tikriausiai, pardavėjas paprasčiausiai negali parduoti pigiau, todėl ir nustato tokią kainą ir tiek reikia mokėti. Gali nepanorėti pirkti ir labai stipriai sumažinta kaina - reiškia, ankstesnė kaina buvo aiškiai padidinta, reiškia, pardavėjas apskritai blogas žmogus ir nenusipelno to, kad su juo turėti reikalų! Dreizeriui sunku prašyti priedo prie algos: jis laiko, kad darbdavys turi pats įvertinti jo darbą ir deramai jam atlyginti, o jeigu to nėra, vadinasi, arba bosas - beviltiškai šykštus žmogus, arba - firma bankrutuoja. Bet kokiu atveju reikia ieškoti kitos vietos, ką jis ir daro.
Dalykiniuose klausimuose Dreizeris nėra stiprus, ir visą gyvenimą naudojasi pačiu primityviausiu stereotipinių sprendimų rinkiniu: Nesiseka uždirbti – reikia taupyti, nesiseka padaryti pačiam - reikia pasamdyti specialistą, nėra pinigų apmokėti jo paslaugas – reikia kęsti nepatogumus ir kaupti pinigus.
Dalykinio mokėjimo tvarkyti reikalus Dreizeriai neturi. Į pragmatizmą jie žiūri, kaip į kažką neetiško ir prieštaraujančio jų programai. (Dėl tos pačios priežasties jiems gana sunku simpatizuoti savo dualams Džekams pradiniame santykių etape arba prieštaringų dalykinių santykių sferoje - čia jie jaučiasi menka žuvele prieš ryklio nasrus.) Dreizeriui būtina nuolat gauti informaciją pagal dalykinės logikos aspektą. Jis būtinai turi žinoti aiškius ir jo etinei programai neprieštaraujančius atsakymus į klausimus "Ką daryti?" ir "Kaip padaryti?". Ir tiktai jo dualas Džekas gali duoti jam visus nurodymus ir visus paaiškinimus tokia forma, kuri visiškai jį patenkina. (Todėl kad pasąmoniškai, kaip jau buvo sakyta, Dreizeris nusiteikęs į Džeko dalykinę logiką, į jo "alternatyvų pragmatizmą".)
Dalykinės Dreizerio problemos išsprendžiamos tiktai "vienoje komandoje" su Džeku. Ir neduok dieve jam su savo dualu atsirasti "skirtingose barikadų pusėse", konkuruoti su juo arba laikytis priešingų interesų – visiškas žlugimas garantuotas.
Su kito psichologinio tipo "dalykinių logikų" pagalba Dreizerio problemos neišsisprendžia, o tiktai didėja.

• Blokas SUPERID * 6-oji pozicija * Aktyvacinė funkcija * "Laiko intuicija"
Laikas – tai toks aspektas, kurį Dreizeris norėtų ignoruoti. Laikas – sensorikos priešas. Laiko trūkumas jam trukdo darbą atlikti nepriekaištingai gražiai. Laikas vagia jo jėgas, grožį, jaunystę, galimybes (ypatingai skaudus klausimas!). Laikas atneša kažkokias, ne visada malonias permainas, prie kurių reikia dar, neaišku kaip, prisitaikyti, o tam vėlgi reikia laiko.
Dreizeris labiau mėgsta dirbti lėtai, kruopščiai išnagrinėdamas detales, bet (jeigu to kam nors reikia) gali dirbti ir labai intensyviai, atlikdamas keletą darbų tuo pat metu, neilsėdamas, o tiktai persijungdamas nuo vieno darbo į kitą.
Geriausias būdas aktyvizuoti Dreizerį – nustatyti jam aiškius "laiko rėmus".
Priklausomai nuo duoto laiko Dreizeris planuoja ir darbų apimtį, ir detalių apdorojimo laipsnį. Todėl jam visada svarbu žinoti, kokio laiko kiekio jis gali tikėtis, besistengiant kartu atsižvelgti ir į nenumatytas laiko sąnaudas.
Pakankamai glaustame laiko režime Dreizeris jaučia savo reikalingumą. Tačiau užvis geriausia, kuomet jam "tempą užduoda" jo dualas – tiktai jis gal tą padaryti atsižvelgdamas į Dreizerio probleminę intuiciją, nepakankamai įvertinančią arba pervertinančią savo darbo tempus.
Džekui pasufleravus Dreizeris įvertina iškelto darbo aktualumą, prisiderina prie glausto Džeko darbo ritmo ir prie jo priverstinio nedarbo "laiko tuštumų", užpildydamas jas kokiais nors savo, seniai atidėtais reikalais.
Dreizeris pakęsti negali neproduktyvaus laiko švaistymo – jis nemėgsta laukti ir jam nemalonu versti laukti kitus: todėl stengiasi būti punktualus. Gi jam pačiam punktualiu būti pavyksta laiko pereikvojimo kaina (silpnos galimybių intuicijos pasekoje) – jam sunku apskaičiuoti kiek laiko užtruks kelionė, atsižvelgiant į įvairius transporto netikėtumus.
Dreizeris nemėgsta eikvoti laiko neplanuotam bendravimui ("nelauktam vizitui ir užsitęsusiam pasisėdėjimui") – dar viena priežastis, dėl kurios Dreizeris apriboja savo pažinčių ratą.
Dreizeris vertina savo laiką, kadangi tai ne tik viena iš jo diados vertybių, tai ir kvadrinė vertybė – siekimas padaryti kaip galima daugiau, pastangos realizuoti savo potencialą. Visa tai laiko faktorių daro Dreizeriui ypatingai reikšmingu.

• Blokas ID * 7-oji pozicija * Stebėjimo funkcija * "Emocijų etika"
Siekdamas išvengti nemalonių etinių santykių Dreizeris pirmoje eilėje susikaupia į neigiamų emocijų stebėjimą. Stebėti teigiamas emocijas jam mažiau įdomu – jis jomis arba netiki, arba nesusieja su savimi.
Dreizeris atpažįsta emocinę būseną kiekvieno, kas patenka į jo stebėjimų lauką, bet (ir tuo jis skiriasi nuo Dostojevskio) jis domisi tiktai tomis emocijomis, kurios paliečia jo asmeninius tarpusavio santykius. (Būti, pavyzdžiui, pašaliniu skandalų viešoje vietoje stebėtoju jam ir nemalonu ir neįdomu. Kitas reikalas, kuomet jis tampa atsitiktiniu jų dalyviu... Galbūt todėl Dreizeriai, kartais netikėtai netgi sau, ir įsitraukia į tokius skandalus.)
Patys savaime intrigos, paskalos, santykių aiškinimaisi kolektyve Dreizerio nedomina – tiktai tuo atveju, jeigu tai turi tiesioginį santykį su juo pačiu. Jam vis tiek, kas su kuo susimirksi (šitą jis visada mato). Svarbiausia – kaip tai susiję tiesiogiai su juo arba jo partneriu.
Labai atjautus svetimam skausmui ir kančiai, tačiau guosti nemėgsta - bijo, kad užuojauta gali bereikalingai priminti žmogui jo skausmą, ir tuo pačiu priversti jį dar kartą jį pergyventi. (Kančios, Dreizerio nuomone, - tai nemalonūs pojūčiai, kuriuos reikia kaip galima greičiau palikti praeityje, ir nėra reikalo jų eskaluoti.) Dar labiau nemėgsta pareikšti formalią užuojautą, bet prisiverčia, jeigu to reikalauja padorumas. Visada stengiasi padėti darbais. Laiko, kad atjauta, nepatvirtinta konkrečiu darbu, netikra ir gali būti priimta kaip nenuoširdi.
Tas pat ir su dėkingumo išraiška: jeigu nėra už ką dėkoti, tačiau padorumas to reikalauja, prisiverčia. O nuoširdus jo "ačiū" labai brangiai kainuoja. (Dreizeris gerus poelgius laiko etine norma, o blogus – nukrypimu nuo normos. Todėl bloga prisimena ilgai, o gera laiko savaime suprantamu – dėl ko kai kuriems atrodo nedėkingu.)
Nesugeba tyčia sukelti skausmą. Labai pergyvena, jeigu ką nors netyčia priverčia kentėti.
Jausmų įtakoje yra linkęs aukoti savo interesus. Meilėje ir draugystėje atsiduoda išimtinai emociniam pasiaukojimui, priešingu atveju, jam nepavyktų įtikinti tokio giliai pažeidžiamo ir drovaus savo jausmų rodyme partnerio, kaip Džekas. (Tarp kitko, kartais netgi Džekas yra priverstas slopinti dreizeriškų aistrų perteklių, ypač, jeigu tai trukdo darbui.) Kitų psichologinių tipų partnerių aistringas jausmingumas Dreizerio visai neįkvepia, kartais negi atbaido – tai kažkaip nesiderina su jo išoriniu šaltumu ir neprieinamumu.
Dreizeris niekam neleidžia reguliuoti savo emocijų jėgos: kiek smarku bebūtų – visa tai yra jis pats, o kam nepatinka – tegu pasiieško sau kito partnerio. Dreizeris neperneša "emocinio prisitaikymo", jis nesupranta, kaip galima priderinti savo jausmus prie partnerio nuotaikos. Jo supratimu tai - veidmainiavimas.
Dreizerio nuotaika gali tiktai automatiškai keistis priklausomai nuo aplinkinių nuotaikos, t. y. jam galima pakelti nuotaiką, o galima ir sugadinti. Tačiau pats jis, dažniausiai, nuotaikos nekuria
Jo negalima "nupirkti" už pigius komplimentus ir atvirą meilikavimą. Pats niekada nemeilikauja, komplimentus sako labai retai, ir tiktai nuoširdžiai kuo nors žavėdamasis. Jo supratimu, sakyti komplimentus – tas pat, kas ir meilikauti. Todėl jis visada būgštauja, kad jo nuoširdus žavėjimasis bus priimtas kaip apsimetinėjimas. Mintimis jis visada pasižymi kieno nors privalumus, bet ne visuomet ryžtasi pasisakyti tuo klausimu garsiai.
Labai santūrus reikšdamas savo simpatijas, vengia demonstratyviai reikšti savo emocijas. Todėl niekada neparodo daugiau, negu jaučia, nors dėl savo antipatijų atviras iki netaktiškumo, tačiau šiuo atveju savo paties netaktą laiko visai leistinu.

• Blokas ID * 8-oji pozicija * Demonstratyvinė funkcija * "Pojūčių sensorika"

Dreizeriškos sensorikos tikslas ir prasmė būtent tame, kad sukurtų maksimalaus komforto, jaukumo ir malonumo savo partneriui sąlygas, o taip pat apsaugotų jį nuo nemalonių pojūčių. Poroje Džekas - Dreizeris sensorinė harmonija nėra pati sau tikslas, bet eina kaip etinės harmonijos dalis ir būtina sąlyga, tarsi būdama harmoningų tarpusavio sąlygų garantija.
Kurdamas savo kūrinį, Dreizeris visada galvoja apie tai, kaip bus priimtas jo darbas. Pavyzdžiui, jis skrupulingai apgalvoja detales, kadangi mano, kad jo darbą panorės apžiūrėti iš arti: juk neturėtų gi žiūrovas šalintis jo kūrinio tiktai todėl, kad prisiartino pernelyg arti.
Dreizerio rankų darbas išsiskiria detalių dailumu ir išbaigtumu. Būtent todėl jis labiau linkęs į miniatiūras, negu į momentalumą. Dailėje Dreizeris nemėgsta pernelyg ryškių, erzinančių spalvų derinių, todėl sėkmingiau dirba dizaine arba dekoratyviame taikomajame mene. Taip pat kaip ir Maksimui, jam lengviau dirbti pagal užsakytą temą: jeigu to kam nors reikia, tai jį aktyvizuoja dirbti.
Dreizerio kulinarija – rafinuotas skonis iš naudojant paprastus komponentus ir minimalias laiko ir priemonių sąnaudas. Dreizeriai moka suruošti aukščiausios klasės priėmimus, kartu stengdamiesi apsupti svečius maksimaliu komfortu. Dreizeris paprastai nesusimąsto, kodėl jis stengiasi patiekti valgius tokiu pavidalu, kad pats valgymo procesas jau nesudarytų jokių sunkumų (be kauliukų, be odelės, be pipirų grūdelių). Tačiau iš tikrųjų ta paaiškinama pasąmonišku išskaičiavimu pagal savo dualą Džeką, kuris valgio metu gali užsiiminėti savo darbu, žiūrėti televizorių arba skaityti laikraštį ir todėl ne visada pastebi, ką valgo.
Aprangoje Dreizeris vertina grožio, patogumo ir funkcionalumo derinį. Rengiasi Dreizeris su elegantišku paprastumu ir subtilumu. Dėl silpnos intuicijos, neleidžia sau jokio ekstravagantiškumo, nepiktnaudžiauja dekoratyviniais priedais; apskritai, stengiasi neatkreipti pašalinių žvilgsnių į savo drabužius – labiau mėgsta, kad žiūrėtų į jo veidą. Apranga – tiktai rėmai jo paties grožiui.
Moka sukurti jaukumą ir komfortą pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis. Patalpos tvarka ir švara – būtina buities sąlyga. Prieš išeidamas į darbą Dreizeris paskutines minutes sugaiš sutvarkymui dėl to, kad būtinai galėtų grįžti į švarų butą. Jam tai labai svarbu.
Mėgsta neperkrautą interjerą. Dekoratyviniuose prieduose nemėgsta saldumo (gabeniško estetinio auklėjimo rezultatas). Dažnai išvysto savyje aibę meninių ir muzikinių talentų, dėka to jam nenuobodu ir vienumoje su savimi (o jo dualui nenuobodu su juo). Mene Dreizeris mato savo galimybę atkakliu darbu pasiekti užtarnautą sėkmę – ir čia ji pagaliau pas jį ateina. Dreizeriui labai svarbus aukštas jo meno įvertinimas. Todėl jis labiau mėgsta demonstruoti jį tiktai siaurame pačių artimiausių draugų rate. Tačiau pirmiausia jam malonu savo meistriškumu džiuginti būtent savo partnerį.
Dreizeriai gamtos apdovanoti (pasąmonišku) sugebėjimu labai tiksliai koordinuoti savo sensorinius pojūčius partnerio pojūčių atžvilgiu - kokybe, kuria taip vertina jo dualas ir kuri jiems abiems suteikia daug džiaugsmo.
Dreizeriškos estetikos prasmė tiesiogiai susijusi su jo etine programa – jaukiu lizdeliu dviem. (Tipiškas jos pavyzdys - "krištolinė svajonė" – lėlytė Barbi savo jaukiame namelyje, kartu su savo "princu".) Bet koks jo sukurtas meno kūrinys tarsi įkūnija šią svajonę.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 14 Gru 2009, 02:20 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Bir 2008, 22:52
Pranešimai: 297
ačiū, Liepa, už vertimą. įdomu paskaityti.

Stratijevskajos aprašymai, žinoma, garsūs, bet, kaip šis pavyzdys rodo, perdėm idealizuoti ir deterministiški (pasakymai kaip "gamta apdovanojo" toli gražu ne mokslinės analizės žanro). Yra ir komiškų (tačiau taip pat labai simptomatiškų) pasakymų: Kobzonas mafiozu negali būti, nes jis Dreizeris, o Dreizeriai mafijozais niekada nebūna, todėl Kobzonas - ne mafijozas. Ir daug kitokių frazių apie tai, koks geras ir doras yra Dreizeris.

Čia atsikartoja ta pati perspektyva (kai sakoma, kad tik loginiai mąsto), tik šįkart akcentuojama, kad etiniai yra dori žmonės.

Tai štai, ne visai tinkamai suvokus sąvokų "loginis, etinis" reikšmes, loginių-etinių tipų perskyra (ypač, jei kalba eina apie tų, kur viena šių funkcija yra pirmoji) nejučia transformuojama į "protingų-dorųjų" skirtį. Taip ir norisi tada pervadinti paskaičius tokį aprašymą - "dorasis sensorinis intravertas" (t.y. :wethics: :bsensoric: ) arba "protingasis sensorinis intravertas" (t.y. :wlogic: :bsensoric: ).

Iš tikrųjų, loginis tai dar nereiškia logiško, o etinis - etiško. Kitaip tariant, geri analitiniai tipų aprašymai turi būti kaip įmanoma kuo labiau "nuvertybinti" (tipas savaime nedeterminuoja, kas geras, o kas protingas; kas įžvalgus, o kas su skoniu). Kalba eina tik apie specifinius informacijos apdorojimo mechanizmus, skirtingas prioritetų struktūras, ir skirtingas sritis, kuriose individas jaučiasi (nors nebūtinai taip yra iš tikrųjų) stiprus/pasitikintis, o kitose - ne.

_________________
be positive


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 14 Gru 2009, 12:10 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Bet kokį tipo aprašymą labai įdomu nagrinėti, kai jo autorius yra to paties tipo. Tada supranti, KAIP ir IŠ KO išplaukia motyvacija tų savybių, kurias iš šono kiti mato visiškai kitaip. Jeigu palyginsime A. Augustinavičiūtės Don Kichoto aprašymą - ten taip pat yra idealizavimo... Aš tą suprantu, bet pati mąstau lygiai taip pat (kaip Donas). Tą reikia suprasti turbūt kaip natūralų nuoširdumą - tipas taip mąsto, tokias išvadas mato "automatiškai" - kaip gamtos duota. Ir jis pats veikia būtent iš tokių motyvų...

Dreizerio logikoje man užkliūna būtent tas "linijiškumas", kurį Actekas pažymėjo pavyzdyje su mafija ir Kobzonu. Dar man kliūna tas "nesveikos konkurencijos" traktavimas... normaliuose konkursuose.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 21 Gru 2009, 01:37 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Papildžiau aukščiau esantį Dreizerio aprašymą vitalinio bloko funkcijomis 5-6-7-8 (jas paprasčiausiai vėliau išverčiau iš rusų kalbos) :strange:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 30 Sau 2010, 19:20 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 08 Rgs 2008, 15:41
Pranešimai: 191
Kaip idomu!
As ne dreizere, bet mano :wethics: veikia labai panasiai.
Is isores as atrodau labai greit prisileidzianti visus prie saves, taciau viduje, kiekvienam zmogui esu pasirasius tam tikra nuosprendi. Ziauriai sunku pasitiketi zmonemis, netgi draugais. Per daug malonus - jau kazkas su zmogum ne taip, pasitiketi neverta. Per daug atviras - kvailys, bendraut su tokiais neapsimoka- isduos. Per daug tylus - jau turbut kazka rezga.
Blogiausia turint :wethics: ego bloke turbut yra tai, kad kartais sunku atsipalaiduoti paciai. Ypac didesnese zmoniu grupese... Pastoviai vyksta skanavimas kokia informacija galima dalintis, kokia ne, bendraudama perdaug gilinuosi i zmoniu motyvus (pvz. sneku su zmogumi ir mastau del kokiu priezasciu jis su manimi snekasi, kiek mes esame artimi, ka jis dabar nori isgirsti is manes ir ko ne) ir idomiausia, kad tai nuslept as prisidengiu :bethics: kauke.

Taipogi, buna situaciju kai tenka viena drauga supazindinti su kitu. Pries supazindinant visad jauciu pareiga perspeti apie kito draugo blogasias savybes. I visus savo draugus ziuriu kaip i dalele saves, tad jeigu vienam mano draugui nepatiks kitas mano draugas as jausiuosi izeista, tad geriau jau viska kas bloga is pat pradziu ispasakoti, kad zmogus nenusiviltu. Kartais delto lieku apkaltinta " "varimu" ant draugu uz akiu". Nors is tiesu, niekada neturiu jokiu blogu motyvu pries zmones.

_________________
Take all your problems
And rip 'em apart
Carry them off
In a shopping cart


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 31 Sau 2010, 20:35 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Va, kaip įdomu, pasirodo....
O aš dėmesį kreipiu į paties objekto (žmogus irgi objektas) savybes/galimybes abstrakčiai. O apie santykius negalvoju - jie susiklostys savaime (be mano įtakos)...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 12 Rgs 2011, 14:46 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 22 Spa 2010, 23:06
Pranešimai: 153
Patinka Dreizerių rimtas požiūris etikoje, žinojimas ko nori ir atkaklus to siekimas. Man asmeniškai tik su jais įdomu kalbėti apie :wethics:. Ne kas ten ką įsimylėjo, apgavo ir pan. Tokios kalbos kaip tik baido, jas vadinčiau "etiniais plepalais". Bet kalba turi būti kuo labiau nešališka, savo požiūrio primetimas čia gali virsti audringu ginču. Santykius linkę reguliuoti čia ir dabar, dėl to neatsižvelgia į ateitį. Mano nuomone, kartais nepelnytai kitus "baudžia" ir elgiasi netaktiškai.
Dostojevskis čia atlaidesnis, nenurašo žmogaus, o kaip tik padeda pasitaisyti, išspręsti problemas. Tačiau mums sunku bausti kitus dėl neetiško elgesio ir sudarom Dreizeriam naivuolių įspūdį. Nors nei minutei neužmirštam tų etinių spragų. Nuolat žiūrime į perspektyvą.
Dreizeriai daug kam įsipareigoja ir griežtai to reikalauja iš savų. Čia vėl gi, net smulkiausias nukrypimas nuo jų sukurtos sistemos gali sukelti audringas reakcijas. Panašiai su Gorkiu, tik labiau logikoje.
Pastoviai jaučiama santykių kontrolė. Manęs tai neužgauna, bet kiti jaučiasi įsitempę.
Pastebėjau, kad jie nuolat kitiems perspėja konkrečioje situacijoje: "tik rinkis žodžius kai su juo kalbi" "tik būk mandagus, nes per tave kentėsiu ir aš" "geriau to jam nesakyk, supyks ir įsižeis. Po to juk abu kalti liksime!"


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 12 Rgs 2011, 17:30 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Na taip, Dreizeris racionalas - pas jį viskas tvarkingai sudėliota ir priskirta "kur reikia". Dėl motyvų - pastebėjau, kad stengiasi atspėti bet kokio poelgio motyvus ir orientuotis pagal juos. Tačiau Dreizeriui gal sunku suprasti iracionaliųjų logikų motyvaciją, nes ji visiškai kitokia, jis jos "nepagauna", iškreipia ir suprimityvina (labai tiesmukiškai). Turi savo tvirtą nuomonę kone apie visus pažįstamus. Ir prieš supažindindamas (numatydamas, kad pvz. man teks susitikti su jais) - pristato, nupasakoja, ko iš jų tikėtis. Tačiau... man tokie pristatymai nė kiek nepadeda. Nes, pirma, stengiuosi apie žmogų neturėti išankstinės nuomonės. O antra, iš praktikos beveik žinau, kad mūsų nuomonės visiškai atvirkščiai "sutampa" negu pasakoja (jeigu pasakoja blogai - vadinasi, geras ir įdomus žmogus, o jeigu giria, vadinasi turiu pasisaugoti). Čia matyt dėl to, kad esam konfliktiniai tipai - kitaip dėliojam prioritetus ir motyvus.
Dreizerė - vyro sesuo. Aišku nekonfliktuojam, bet paprastai pasilaikau savo nuomonę jos neišsakydama. Ginčuose mes naudojamės skirtingais argumentais, todėl vis tiek neprieitumėm bendros nuomonės.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 12 Rgs 2011, 21:04 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Dreizeriai labai mėgsta frazes "Eik prie reikalo. Sakyk tiesiai šviesiai. O kurgi tavo argumentai?" Šitą mėgo ir mūsų didžiai gerbiamas Globas ;) Manau, tai skaudžioji :bintuition: veikia. Turbūt principingiausi visame socione..


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 12 Rgs 2011, 21:26 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Dreizeriai yra skirtingi. Harmoningiausia Dreizerė (iš mano pažįstamų) - mūsų forumietė M2. Tikrai labai taktiška. Aš žaviuosi žmonėmis, kurie kad ir pačią tvirčiausią nuomonę moka pateikti kaip "aš taip jaučiu", o ne "kitaip negali būti" :wink: Tada ir diskutuoti galima dėl to "kaip man atrodo ir kodėl skiriasi"... Ir tokios diskusijos duoda didžiausia pažintinę naudą.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 12 Rgs 2011, 23:17 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 25 Bir 2010, 00:06
Pranešimai: 545
Miestas: Kaunas
Labai pritariu. Niekada nemokėčiau bendrauti su 'visada teisiu' žmogumi. :wink:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Etinis sensorinis intravertas - Dreizeris
StandartinėParašytas: 06 Spa 2011, 14:50 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 25 Bal 2008, 10:50
Pranešimai: 927
Martynas0708 rašė:
Dreizeriai labai mėgsta frazes "Eik prie reikalo. Sakyk tiesiai šviesiai. O kurgi tavo argumentai?" Šitą mėgo ir mūsų didžiai gerbiamas Globas ;) Manau, tai skaudžioji :bintuition: veikia. Turbūt principingiausi visame socione..
Norimą pateiki už esamą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 81 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 84 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007