nepykit kad taip, nesocioniškai....
DON QUIJOTEGinklanešy! Išjokim į pasaulį dviese
Klajot, ieškoti nuotykių, pavojų įstabių,
Padėt likimo nuskriaustiems, kovot už tiesą
Ir damos vardą garsinti lig žemės pakraščių.
Kai tik pasauly taurės riteriai išnyko,
Įsigalėjo žemėj skriaudos, melas ir klasta,
Ir neteisybė paglemžė tiesos vainiką -
Todėl taisyt pasaulį mūsų pareiga šventa.
Už tai pelnysim šviesią atminimo garbę;
Ir Dulsinėjos palankumą reiškiančius žvilgsnius.
Taip pat galiu primint kaip smulkmeną nesvarbią,
Kai užkariausim didelius pasaulyje plotus,
Jinai mane, sakysime, karalium vainikuos,
O tu mažiausiai tapsi gubernatorium salos.
ZANCHO PANZAJei druskinėj druskos būtų Jums, Senjore,
Sveiko proto truputis ir išmonė gera,
Rastumėt sau kitą amatą padorų
Ir nevyktumėt apgint tiesos, kurios nėra.
Kam į svetimas bėdas Jums kišti nosį:
Pataisyt pasaulio nepavyks Jums niekada.
Su malūnais ir fantazijom kovosim...
Pagaliau sakykite, kokia iš to nauda?
Dėl moters tiktai? Dėl moterų neverta:
Kekšės visos jos ir pilnos palaidumo.
Nekalčiausia Jums ant kaklo pasikartų
Užu pesą... Bet ir man galva suglumo!
Taip norėčiau tapti gubernatorium salos...
Jokit! Aš ant asilo jus seksiu iš paskos.
DON KICHOTO IR SANČO PANSA POKALBISDon Kichotas: - Ar matai tu jojant raitelį keliu?
Sančo Pansa: - Taip! Ant asilo kažkas į mus artėja.
Don Kichotas: - Aš Mambrino šalmą spindintį regiu.
Sančo Pansa: - Aš tik vario lėkštę - įprastą skutėjui.
Don Kichotas: - Šalmą tuoj išsikovosime mūšy.
Sančo Pansa: - Dėl lėkštė?s neduosiu sau nuleisti kraujo.
Don Kichotas: - Pasitrauk iš kelio, jei širdis baili.
Sančo Pansa: - Taip, Senjore! Aš bailus, čia nieko naujo.
(Po mūšio, kuriame skutėjas pabėga, viską palikęs):Don Kichotas: - Sančo Pansa, šalmas - didelis laimikis!
Sančo Pansa: - Bet skutėjo asilas taip pat nemenkas!
Don Kichotas: - Ne, tai grobis riteriams tauriems netikęs.
Sančo Pansa: - Bet ginklanešiams bailiems ir to užtenka.
Don Kichotas: - Sančo, būk teisingas ir įstatymo žmogus.
Sančo Pansa: - Malonybe, vien tik nugalėtojas teisus.
V.Mačernis