Socionikos forumas

gal lietuviškas paštas netinka?

sakoma juk, kad reikia mail.ru susikurt

ne, tikrai ne tame esmė

Barbike, o gal adrese siųsdama kokį nors tarpą netyčia įdėjai? T.y. gal ne tuo adresu išsiuntei. Negali būti, kad neatsakytų....

Jei tas ilgas testas liko kompiuteryje - pabandyk išsiųsti dar kartą.

Pameginsiu Barbe nusiusti, greit ji baigsiu.



Stai uzsikabinsiu uz tos minties kad kiekvienas turi savo tiesa ir uz ja kovoja. Kaip raso Liepa kad Donui budinga kovot uz teisybe. Bet jei kiekvienas turi savo tiesa kam kovot uz tai, kas kitiems nereikalinga? Ar negeriau pasieskot bendraminciu uzuot primetinejus savo tiesas kitiems?

Latex, bet tiesa juk viena?

Donas neprimetinėja savo tiesų kitiems, kovoja už teisybę, kai jam primetinėjama.

Cituoju iš rusiško teksto (išverčiau ekspromtu - nepykite, jeigu klius stilius):

"Draugus renkasi pats. Nemėgsta nuolaidžiaujančių, kurie jam atrodo neturintys nuomonės, nei tų, kurie naudojasi nuolaidžiavimu. Tačiau pats, paprastai, nusileidžia, o ne puola. Yra be galo blogas taktikas. Ne tik nemoka nustatyti jam reikalingų santykių su žmonėmis, bet ir neįsivaizduoja, kokie jie turi būti. Nemoka pykti, užsispirti, kovoti dėl savo interesų.

Intutityvus-loginis ekstravertas niekada niekam nepriekaištauja. Priekaištauti - vadinasi, prisipažinti savo jausmuose. Tai virš jo jėgų. Jam atrodo, kad žmogus neturi teisės priekaištauti. Priekaištų iš šalies bijosi kaip ir bet kokių kitų agresyvumo požymių, su kuriais susidūręs tampa nepalenkiamas, niršta.

Intutityvus loginis ekstravertas dėl meilės objekto niekada nekonkuruoja. Jeigu yra žmogus, kuris atrodo labiau vertas draugo dėmesio, nusileidžia nesigailėdamas, - juk jis savo gyvenime vadovaujasi logika. Tačiau jei meilės objektas po kurio laiko grįžta, nieko, išskyrus dėkingumą, jam nejaučia.

Man rodosi, kad kiekvienas tipas kaunasi dėl savo tiesos, jeigu jinai pažeidžiama, jeigu į ją kėsinamasi. O tą kėsinimąsi irgi kiekvienas supranta kitaip. Pvz. Donas iš tikrųjų aršiai ginsis, jei bus bandoma reguliuoti jo jausmus ar knaisiotis po juos. Pats čia irgi nepuola. 

O dėl logikos - prašom, kiek tik patinka - galim diskutuoti    Šioje srityje galima įrodinėti, aiškintis, įtikinėti. Galbūt kitiems tai atrodo kaip puolimas....

Turbūt taip ir gaunasi "sava tiesa".  Bendro vardiklio negali būti...

Donas nelabai mėgsta afišuoti jausmus ir apie juos kalbėtis...

aš norėčiau pasiūlyti barbikei nusitipinti pas Skarlet. Nepyk, barbike, bet man Tu tokia nepanaši į Don Kichotę atrodai  O ir su Liepa lyginant, jūs labai skirtingos man išrodote. Čia tik pasiūlymas.... galvoju, kad nieko neprarastum dėl to  O mums būtų proga geriau Tave pažinti 

Svaigi, Skarlet mane labai gerai asmeniškai pažįsta ir jau seniai nutipino man to net nelabai norint. Aš irgi daug su kuo nesutinku, bet ji tvirtina, kad esu tipiškas Donas... Deja...

viskas aišku. nepyk, barbike 

na už ką gi pykti ant savo dualo?

miražiniai mes, barbike 



na, bet miražinių mažai skiriasi santykiai nuo dualų, bent jau virtualybėje...

POTIPIAI pagal Gulenko, iš http://www.socionics.org

Don Kichotas (ENTP)

Ieškotojas užbaigėjas (rus.terminalnyj) (intuityvusis)
(Išradėjas - angl. inventor)

Išsiskiria puikiu gebėjimu pajausti naujoves. Neretai tampa daugelio išradimų ir atradimų autoriumi. Nepamainomas idėjų generatorius. Kuria labai drąsius pasiūlymus. Tačiau lengvai meta nusibodusį reikalą ir persijungia į naują, patrauklesnį. Sugeba pasireikšti ir versle. Jam būdinga dinamika, greitakalbė, energinga gestikuliacija. Dažnai yra kresno sudėjimo, vyriškos išvaizdos, su ūsais- jeigu tai vyriškis. Teikia didelę reikšmę savo išvaizdai.

Ieškotojas iniciatorius (loginis)
(Išgavėjas - extractor)

Įsigilinęs į save, linkęs į apmąstymus žmogus. Jį traukia idėjos, neturinčios tiesioginio ryšio su realybe, pvz. filosofija, religija, bioenergetika ir t.t. Jo mėgiamas užsiėmimas- suderinti tarpusavyje skirtingas logines sistemas. Tai kabinetinio mokslininko tipas. Jam būdinga asteniška figūra. Jo judesiai kampuoti, nekreipia dėmesio į savo išorę, mažai rūpinasi savo sveikata.

p.s. manau, kad Liepa ryškiai antrojo tipo

nepykit kad taip, nesocioniškai....

DON QUIJOTE

Ginklanešy! Išjokim į pasaulį dviese
Klajot, ieškoti nuotykių, pavojų įstabių,
Padėt likimo nuskriaustiems, kovot už tiesą
Ir damos vardą garsinti lig žemės pakraščių.

Kai tik pasauly taurės riteriai išnyko,
Įsigalėjo žemėj skriaudos, melas ir klasta,
Ir neteisybė paglemžė tiesos vainiką -
Todėl taisyt pasaulį mūsų pareiga šventa.

Už tai pelnysim šviesią atminimo garbę;
Ir Dulsinėjos palankumą reiškiančius žvilgsnius.
Taip pat galiu primint kaip smulkmeną nesvarbią,

Kai užkariausim didelius pasaulyje plotus,
Jinai mane, sakysime, karalium vainikuos,
O tu mažiausiai tapsi gubernatorium salos.


ZANCHO PANZA

Jei druskinėj druskos būtų Jums, Senjore,
Sveiko proto truputis ir išmonė gera,
Rastumėt sau kitą amatą padorų
Ir nevyktumėt apgint tiesos, kurios nėra.

Kam į svetimas bėdas Jums kišti nosį:
Pataisyt pasaulio nepavyks Jums niekada.
Su malūnais ir fantazijom kovosim...
Pagaliau sakykite, kokia iš to nauda?

Dėl moters tiktai? Dėl moterų neverta:
Kekšės visos jos ir pilnos palaidumo.
Nekalčiausia Jums ant kaklo pasikartų

Užu pesą... Bet ir man galva suglumo!
Taip norėčiau tapti gubernatorium salos...
Jokit! Aš ant asilo jus seksiu iš paskos.


DON KICHOTO IR SANČO PANSA POKALBIS

Don Kichotas: - Ar matai tu jojant raitelį keliu?

Sančo Pansa: - Taip! Ant asilo kažkas į mus artėja.

Don Kichotas: - Aš Mambrino šalmą spindintį regiu.

Sančo Pansa: - Aš tik vario lėkštę - įprastą skutėjui.



Don Kichotas: - Šalmą tuoj išsikovosime mūšy.

Sančo Pansa: - Dėl lėkštė?s neduosiu sau nuleisti kraujo.

Don Kichotas: - Pasitrauk iš kelio, jei širdis baili.

Sančo Pansa: - Taip, Senjore! Aš bailus, čia nieko naujo.


(Po mūšio, kuriame skutėjas pabėga, viską palikęs):

Don Kichotas: - Sančo Pansa, šalmas - didelis laimikis!

Sančo Pansa: - Bet skutėjo asilas taip pat nemenkas!

Don Kichotas: - Ne, tai grobis riteriams tauriems netikęs.

Sančo Pansa: - Bet ginklanešiams bailiems ir to užtenka.

Don Kichotas: - Sančo, būk teisingas ir įstatymo žmogus.

Sančo Pansa: - Malonybe, vien tik nugalėtojas teisus.



V.Mačernis