šaunuolis, Martynai. Regis, dar niekas čia nemėgino pateikti savo originalų kokio nors tipo aprašymą.
Tekstas įdomus, ir daug kur akcentai tikslūs.
Dvi pastabos:
- skaitant nebuvo aišku, kiek donas skiriasi nuo hekslio. suprantama tai giminingi tipai, kurių pagrindinė funkcija yra tokia pati, tačiau trūko užaštrinimo. kaip pavyzdį galiu pateikti patį pirmajį sakinį - " Gerai mato objektų ir žmonių potenciją bei užslėptas galimybes." Žmonių potencialą ir galimybes geriau mato heksliai nei donai. Donai labiau imlūs teorinėms idėjoms, schemoms ir pan.
- septintame punkte kažkas netaip. yra tarpusavio prieštaravimų tarp skirtingų teiginių.
Vienur sakoma, kad
Cituoti:
Jaučiasi nepajėgus leisti sau vėluoti, jeigu jo laukiama. Paklūsta žmonių, kuriuos laiko lygiais, laiko ritmui. Turi ypatingą empatiją kitų žmonių laikui, negali sau leisti jo gaišinti.
, taip pat
Cituoti:
Mėgsta atlikti užduotį greičiau, sutaupydamas kito žmogaus laiką.
Bet kitoje vietoje -
Cituoti:
Dažnai atidėlioja viską paskutiniam momentui
O dar kitur -
Cituoti:
Nesilaiko vienodo tempo, tai viską daro itin lėtai, tai pernelyg skubina
.
Taigi neaišku, ar Donas atlieka užduotis visada laiku (dar daugiau, iš anksto) ir padarys viską, kad ko nors neužgaišintų, ar priešingai - Donas linkęs delsti, atidėti darbus, palikti "paskutinei nakčiai". O gal apskritai - neturi aiškaus nustatyto tempo, kai ką daro greitai, kai ką užvilkina. Tai trys skirtingi variantai tuo pačiu klausimu.
Asmenine nuomone, Donas (kaip ir kiti iracionalūs intuityvai) laiką suvokia kaip
tąsų ir būtent šiuo suvokimu grindžia savo veiklą. Taigi, tempas iš tikrųjų nevienodas. Viską diktuoja nuojauta, kaip kas vyksta ir ko galima tikėtis iš vieno ar kito įvykio. Todėl ir "atidėjimai" savaip "išskaičiuoti". Juk visada gerai sulaukti dar kažkokių detalių (o gal ir konkrečių įvykių), po kurių gali tapti aišku, kad kas buvo iš anksto užsibrėžta, pasirodo besą savaime išsisprendžiantys dalykai. T.y. išlaukus kai kurie darbai "patys išsisprendžia" be kokių nors didesnių pastangų. Taigi, tereikia tik pabandyti numatyti/nujausti, kurie iš darbų/tikslų/uždavinių turi perspektyvą "išsispręsti" ar bent iš dalies "palengvėti". Tokia nuojauta, žinoma, atsiranda per patirtį, tad toks veikimas savo esme turbūt nėra būdingas tik intuityvams. Tačiau būtent pastarieji labiausiai imlūs tokio pobūdžio informacijai ir jos įsiminimui. Taigi, šia prasme nesutikčiau teiginiu, kad "Donai gyvena dabartimi". Linkčiau manyti priešingai. Donai grindžia savo veiksmus patirtimi (apie tai, kurie veiksmai reikalauja didesnių laiko ir dėmesio sąnaudų nei kiti), kylančia iš praeities, bei nuojautomis apie tai, kaip vienas ar kitas veiksmas sąveikaus su kitais veiksmais ir įvykiais, ir kokios tai svarbos dalykai.
Viena didesnių čia esančių problemų (būdingų ir giminaičiui Heksliui) turbūt yra, kad dėl nuolatinio naujos informacijos alkio jausmo, abiejų tipų atstovai neretai blaškosi ir ne visada atlieka tai, ką reikia padaryti čia ir dabar.
Visos šios mintys poleminės - skirtos diskusijai, tuo pačiu turbūt dar labai tikslintinos.