Socionikos forumas

Pasidalinsiu savo nedidele nuoskauda. Nieko ipatingo aisku, bet norejau pasidalint. Pas mus iprastos kavos pertraukeles. As suprantu, kad jos yra revitalizavimuisi, plepejimui ir t.t. Daznai taip buna. Siandien pas mus sveciavosi moteriske is gretimo biuro. Pas mus dirba tokia spalvinga napoleone, ji virsininko sekretore (virsininkas dreizeris). Zodziu, megsta stumdyti figuras aiksteleje, nieko nepasakysi. As stengiuosi buti neutralus i nepiktas, bet ne taip ir lengva.
Per kavos pertraukele, ji ima visus pokalbius i save. Kalbina ta nauja moteriske, o po to trigubai ilgiau kalba pati. Kai pradeda kalbeti, ir taip aisku kad viskas jau pasakyta, nieko idomaus nebeprideda, bet sako zodius be jokiu intarpu, vien jos balsas. Kiti arba tyli, arba gali pletoti jos tema, arba gali kalbetis tarpusavyje. Bet dauguma kuklus ir klauso kol ji pabaigs.
As robespjeras ir mano akimis ji tiesiog isivaizduoja, kad yra savaime suprantama ir priimtina per kavos pertraukele patraukti anklode nuo kitu ir i save. Virsininko nebuvo, ir tai ji galejo daryti laisvai. Tai tiesiog iprasta, savo ego ir id pasitvirtinimui. Gal jai siuo metu nesiseka, ir dabar ypac svarbu pasitvirtinti. Bet man tai nepatinka.
As nematau prasmes laugti kol ji pabaigs minti ir leis prideti prie jos temos. Tai neapsimoka, testi jos tema. Geriau arba viduje sypsotis ir sedeti, arba eiti lauk, arba pradeti savo tema. Bet jei kiti kuklus ir nieko kito nenori kalbet, geriausia eiti.

Pažįstama scena. Napoleonai gali kalbėti ilgai, tą patį per tą patį, atkartoti visas banalybes, kurias išgirdo per radijo tašką ir kitas priemones
Ką aš darau tokiu atveju: pradedu uždavinėti klausimus Napoleonui, pvz - ar tikrai taip; aš skaičiau, kad ne; aš kitaip manau ir pan. Napoleonas nebūna pasiruošęs argumentuotai diskusijai, todėl prislopsta.